"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2002 m. gruodžio 18 d., Nr. 45 (45)

PRIEDAI







Kaip buvo laimėti Rytai – ES plėtros sandėris

Europos Sąjunga per Kopenhagos viršūnių susitikimą pasiekė istorinį susitarimą dėl plėtros į Rytus tik po ilgų užkulisinių derybų su dešimčia valstybių kandidačių. Susitikimui šeimininkavęs Danijos ministras pirmininkas Andersas Fogas Rasmusenas nuolat kursavo tarp abiejų stovyklų siekdamas padėti pasiekti kompromisą, kuris tenkintų ES partneres, norinčias „įperkamos“ plėtros, ir valstybes kandidates, norinčias jų piliečiams patrauklių stojimo sąlygų.
Pateikiame paskutinių derybų valandų, per kurias buvo atvertas kelias naujųjų valstybių įstojimui, įvykių seką.
Ketvirtadienio vakarą gavęs keturiolikos ES partnerių pritarimą galutiniam finansiniam paketui, A.F. Rasmusenas penktadienio rytą surengė dvišalius susitikimus su dešimties valstybių kandidačių vyriausybių vadovais. Prieš vidurdienį A.F. Rasmusenas atskirai susitiko su keturių kandidačių, kurių dar netenkino stojimo sąlygos – Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovėnijos, atstovais. „Pirmiausia lenkams ir čekams yra gyvybiškai svarbu gauti daugiau lėšų savo biudžetui, – teigė Danijos diplomatams artimi šaltiniai. – Mes žinome: jei susitarsime su Lenkija, susitarsime su visomis kitomis“.
Danijos ambasadorius ES parengia pasiūlymą A.F. Rasmusenui, kurį šis per pietus turi pristatyti kitų ES valstybių lyderiams. Pagal pasiūlymą naujosioms narėms būtų leidžiama dalį jų atsilikusiems regionams numatytos ilgalaikės paramos panaudoti savo biudžeto reikmėms sušvelninant narystės poveikį šalių finansų sistemai. Toks „grynųjų pinigų cirkuliacijos mechanizmas“ būtų naudingas kandidatėms, o ES papildomai kainuotų nedaug lėšų, kurias ji susigrąžintų vėliau. Pasiūlyme taip pat numatoma daugiau pinigų antraeiliams dar neišspręstiems klausimams. Danijos vertinimu, 200 mln. eurų „pamaloninimo“ turėtų užtekti.
Per pietus ES lyderiai pritarė pasiūlymui. Tačiau Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis, kurio šalies biudžetą slegia ekonomikos augimo tempų lėtėjimo sukeltos problemos, pareikalavo, kad grynųjų pinigų cirkuliavimo mechanizmas būtų taikomas tik Lenkijai. Mainais už tai ES lyderiai sutarė likusioms devynioms kandidatėms vietoj 200 mln. eurų siūlyti 300 mln. eurų. Papildomą 100 mln. eurų pasidalytų Vengrija, Čekija, Slovėnija ir Malta.
Tada danai surengė dar vieną dešimties minučių trukmės susitikimų su kiekvienos valstybės kandidatės atstovais raundą. „Kandidatėms tai buvo laikas, kai buvo sprendžiamas klausimas – viskas arba nieko“, – tvirtina šaltiniai. Pirmasis šešetukas – Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Malta ir Slovakija greitai sutiko su pasiūlymu ir baigė stojimo derybas. „Tačiau derybos su Lenkija vyksta sunkiai. Pirmasis konsultacijų ratas truko apie valandą“, – tuo metu Kopenhagoje pasakojo informuoti šaltiniai. Per minėtas valandos trukmės konsultacijas Lenkijos ministras pirmininkas L.Mileris ir A.F. Rasmusenas du kartus už uždarų durų tarėsi akis į akį. „L.Milerio pagrindinė problema yra ta, kad jo vyriausybei gresia pavojus. Jis kovoja už koalicijos išsaugojimą“, – teigė šaltiniai. Pasak Lenkijos, milijardas eurų nieko neišspręs, nes ji vienaip ar kitaip tuos pinigus gautų. Lenkija paprašo daugiau laiko savo pozicijai apsvarstyti. Slovėnija kapituliuoja greitai, o Vengrija pareiškia sutinkanti su pasiūlymu su tam tikromis išlygomis. Čekai pareiškia norintys tokių pat sąlygų kaip lenkai.
A.F. Rasmusenas vėl kreipėsi į ES lyderius prašydamas naujo derybų mandato, kuris leistų jam šiek tiek pagerinti Lenkijos pieno kvotą. Leidžiama lenkams ir čekams truputį padidinti grynųjų pinigų cirkuliavimui užtikrinti skiriamą paramą. Lenkija, džiaugdamasi padidintomis pieno kvotomis, nusileidžia. Po jos „taip“ taria čekai, tad A.F. Rasmusenui telieka išspręsti kelis su plėtra susijusius ir senąsias ES nares liečiančius klausimus, įskaitant tranzitą per Austrijos Alpes.
Galutiniu susitarimu patenkintas A.F. Rasmusenas kviečia valstybes kandidates šampano taurei. Prie jų prisijungia Bulgarijos, Rumunijos, kurios dabar tikisi į ES įstoti 2007 metais, ir Turkijos lyderiai.
Vykstant atkaklioms plėtros deryboms ES tuo pat metu sprendžia subtilią Turkijos problemą. Ketvirtadienio vakarą ES lyderiai sutarė 2004 metais peržiūrėti jos pažangą žmogaus teisių ir demokratijos srityse ir tada spręsti, kada pradėti stojimo derybas. Pirminis Turkijos pasipiktinimas virsta pasitenkinimu, kai ES pasitaiso pareikšdama, kad stojimo derybos po sėkmingos peržiūros prasidės „nedelsiant“.
Ši nuolaida, įskaitant penkiolikos senbuvių ir dešimties stojančiųjų narių įsipareigojimą tęsti plėtros procesą, paskatina Turkiją galutinai pritarti ES ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) susitarimui dėl paramos kuriamoms ES krizinio reagavimo pajėgoms. Turkija taip pat sutinka spausti Kipro turkus, kad šie tęstų derybas su vietos graikais, ir Kipras 2004 metais įstotų į ES kaip vieninga valstybė.
JAV vyriausybė „drąsiu ir istoriniu žingsniu“ pavadino ES sprendimą priimti dešimt Rytų Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių. JAV prezidento Džordžo Bušo atstovas sakė, kad ES sprendimas, papildęs praėjusį mėnesį įvykusį NATO viršūnių susitikimą Prahoje, toliau vienys naujas ir senas demokratinės Europos valstybes, skatins vieningos, laisvos ir taikios Europos kūrimą. Be to, Kopenhagos sprendimas sustiprins partnerystę tarp JAV ir Europos.
2004 metų gegužės 1–ąją naujomis ES narėmis turėtų tapti trys Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat Malta, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija ir Kipras.
Europos Sąjungos viršūnių tarybos susitikime Danijos sostinėje kvietimus į ES gavusios šalys stojimo sutartis planuoja pasirašyti 2003 metų balandžio 16 dieną. Tai turėtų įvykti būsimos ES pirmininkės – Graikijos sostinėje Atėnuose. Paskui šias sutartis turės ratifikuoti penkiolikos dabartinių ES valstybių narių parlamentai.

© 2002 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija