Tautų nepriklausomybė ir globalizmas
Kalbant apie globalizmą, visų pirma
reikia prisiminti filosofo Santajano (George Santayana) įspėjimą:
"Žmogaus kojos turi remtis savo krašto žemės, bet jo akys
turi apžvelgti pasaulį."
1922 metų Gegužės Pirmosios parade Maskvoje, Raudonojoje aikštėje,
su savo mokyklos pirmaklasiais žygiavau pro Leniną. Leninas buvo
pirmas iš žymiųjų globalistų, su kuriais yra tekę susidurti. Jis,
kaip ir Stalinas, pasaulio valdžią užgrobti siekė Kominterno propaganda,
Kremliaus klasta ir ginklu.
Revoliucijos metu Maskvoje išgirdau pirmąjį antisovietinį anekdotą,
apibūdinantį žodį "komuna": "komu - na, komu -
dva, komu - ničevo". Lietuviškai gal būtų - "kai kam
- še, kai kam - dvigubai, o kai kam - nieko". Daugelis patyrėme,
jog tai tiesa.
Kitas žymus globalistas, Hitleris, grasinęs taikos sutartį pasirašyti
Vašingtone, pasaulinės valdžios siekė brutalia karine jėga ir
rasizmu.
Mahometo imperijai atstatyti ir likusiam pasauliui ją primesti
musulmonų globalistai valdžios siekia teroru saviesiems ir terorizmu
svetimiesiems.
Vakarų ir Rytų kolektyviniai monopolistai globalinės valdžios
siekia kartais drauge, o kartais atskirai per dezinformaciją,
per politinę maskuotę ir per karinį bei ekonominį prievartavimą.
Patyręs gyvenimą - tarp tironijos ir laisvės - net po dvylika
įvairių vėliavų, baisiuosi vien pagalvojęs apie pasaulinės vyriausybės
utopijos galimybę, apie žmonijos ir mūsų tautos likimą atsidūrus
po viena, iš prigimties ir pagal procesą neišvengiamai tironiška
Jungtinių Tautų vėliava.
Nepamirština, jog Vakarų globalistų sumanytas pasaulinės valdžios
branduolys - Jungtinių Tautų organizacija, buvo sukurtas žmonių,
kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo slapti JAV komunistų partijos
nariai. Net JT herbas ir vėliava, kaip pasirodė, yra slapto komunisto
projektas. JT pirmojo posėdžio generaliniu sekretoriumi buvo Kremliaus
agentas JAV vyriausybėje Aldžeris Hissas (Alger Hiss).
Stalinui už sutikimą dalyvauti pasaulio valdžios projektavime
Jaltoje buvo atlyginta Rytų Europos išdavimu sovietų vergijon.
Lietuvių tautai reikia bijoti ne kultūros bei technologijos vystymosi
ženklų, o priedangų šešėliuose atslenkančios, Aristotelio ir Platono
minėtos, timokratijos - valdymo sistemos, kurioje visa galia ir
turtai kaupiami vienose rankose. Sovietų Sąjungoje matėme rajoninę
timokratiją. Reikia bijoti pasaulinės timokratijos. Slepiant prievartinį,
totalitarinės valdžios globalizmą, "globalizmu" vadinami
kultūriniai bei technologiniai, pasaulyje natūraliai besivystantys
reiškiniai. Tarp tokių galima paminėti "Coca Cola",
"Mc Donald's" ir internetą.
Net pats žodis "globalizmas" iš tikrųjų yra priedanga
planuojamos pasaulinės tironijos pavadinimams kaip "vieno
pasaulio valdžia", "pasaulinė valdžia" ir "nauja
pasaulio santvarka".
Žmonės klausia, kokia būtų ta valdžia ir kas ją rinktų. Kokia
"santvarka" numatoma ir kas ją tvarkytų? Staiga į terminiją
buvo mestas mažai ką sakantis ir kiekvieno kitaip suprasti galimas
žodelis "globalizmas". Jis toks naujas, kad dar net
nepateko į politinę enciklopediją.
Slinktis į "naują pasaulio santvarką" nėra atsitiktinė.
Gausu dokumentų, rodančių, jog esama plano tautų savivaldai panaikinti
ir vietoj jos - globalistų grupuotės valiai primesti. Po Pirmojo
pasaulinio karo, nepavykus įvilioti Amerikos į Tautų Lygą, buvo
įsteigta keletas globalizmo priedangos organizacijų visuomenės
galvosena manipuliuoti. Žymiausios buvo Karališkasis institutas
užsienio reikalams (Royal Institute for Foreign Relations) Anglijoje
ir Užsienio reikalų taryba (Council on Foreign Relations) JAV.
1973 m. bankininkas Rokfeleris (David Rockefeller) su Lietuvai
pažįstamu globalistų samdytu trimičiumi Zbigniewu Brzezinskiu
įsteigė tarptautinę grupuotę - Trišalę komisiją (Trilateral Commission).
Ją sudaro Japonijos, Europos ir Amerikos elito atstovai.
Naujausios, Pasaulio Prekybos Organizacijos (World Trade Organization)
planai išvilko globalizmą viešumon, kai žalieji ir raudonieji
globalistai, nepasitikėdami korporaciniais verslo globalistais,
išėjo prieš juos demonstruoti. Kad nukreiptų dėmesį nuo savęs,
prievartinio globalizmo planuotojams teko organizuoti globalinio
chuliganizmo tinklą.
Senatorius Goldvoteris (Barry Goldwater), 1964 metais buvęs respublikonų
partijos kandidatas į JAV prezidentus, savo 1979 metų prisiminimuose
taip apibūdino Trišalę komisiją: "Trišalėje komisijoje matome
gabiai suderintas pastangas užgrobti ir kontroliuoti keturis galios
centrus - politinį, finansinį, intelektinį ir ekleziastinį
Laisvei
- dvasinei, politinei, ekonominei - neskiriama jokios reikšmės
trišalininkų kuriamame ateinančiame šimtmetyje."
Kitas žymus JAV senatorius Helmsas (Jesse Helms) 1987 metų kalboje
Senate pasmerkė Užsienio reikalų tarybą ir Trišalę komisiją dėl
užmojų sujungti JAV su SSRS. "Visos tos grupuotės, sutartinai
su Kremliaus valdovais, veikia kurdamos tai, ką kai kas vadina
"nauja pasaulio santvarka".
Šiandien matome, jog per buvusio genseko Gorbačiovo veiklą Vakaruose
ir prezidento Bušo suartėjimą su prezidentu Putinu terorizmo krizės
proga, senatoriaus Helmso įspėjimas tebėra aktualus. Rusija jau
sodinama tarp NATO narių sprendėjų, nors dar be veto teisės.
Tad štai kokioje pasaulinėje atmosferoje Lietuvos mokslininkai
ir mąstytojai ieško ir ieškos būdų tautinės politikos principams
nustatyti. Optimizmui pagrindą duoda tai, kad globalistai turi
nugalėti daug kliūčių, kaip antai žmogaus laisvės troškulį ir
tautų meilę nepriklausomybei.
Įsidėmėtina, jog jau 1931 m. Anglijos globalistas (iš Karališkojo
instituto užsienio reikalams) istorikas Toinbis (Arnold Toynbee),
kalbėdamas Kopenhagoje prasitarė: "Šiuo metu mes visomis
jėgomis, nors ir patylomis, veikiame siekdami išplėšti iš tautinių
valstybių rankų tą paslaptingą galią, kuri vadinama suverenitetu".
Ne be pagrindo anarchistas Michailas Bakuninas esą pareiškęs:
"Komunizmas viena koja stovi revoliucijoje, kita koja - banke."
Sovietų Sąjungai žlugus, JAV pinigais buvo įsteigtas Gorbačiovo
fondas (Gorbachev Foundation USA). Jos prezidentas Gerisonas (Jim
Garrison) 1995 m. pareiškė: "Per ateinančius 20 ar 30 metų
matysime pasaulio vyriausybę
Tai neišvengiama. Mes turime sustiprinti
Jungtines Tautas
ir turime tvarkyti ir reguliuoti žmonių tarpusavio
santykius."
Į pasaulinę tironiją tautoms įvilioti globalizmas pridengiamas
ir taika. Esą tautos turi atsisakyti laisvės ir suvereniteto pasaulinei
taikai užtikrinti. Tačiau taikos vertė priklauso nuo to, kokiose
rankose atsiduria taikos kardas.
Prof. Ramelis (J. R. Rummel), ieškojęs būdų žmonijai nuo karų
gelbėti, savo nuostabai paskaičiavo, kad XX šimtmetyje (statistika
baigta 1987 m.) tironiškos, daugiausia komunistinės, vyriausybės
šaltakraujiškai išžudė keturiskart daugiau žmonių negu žuvo karių
visų šimtmečio karų frontuose. Vyriausybės nužudė 151 milijoną,
o kautynėse žuvę 38,5 milijono.
Vadinasi, globalizmas - pasaulinės timokratijos susidarymas -
būtų Lenino, Stalino, Hitlerio svajonių įgyvendinimas, tik su
kitais šūkiais ir kita priedanga. Tokiame pasaulyje gerai jaustųsi
tik KGB bei gestapo tipo kosmopolitai.
Laimei, žmogus šaudo, Dievas kulkas gaudo, anot kaimo išminties.
Centrinė pasaulinė tironija su taikos kardu rankoje nėra neišvengiama.
Net šiandien matome dėl to kardo varžybas tarp dviejų kultūrų:
musulmonų fundamentalizmo ir "liberalų" nihilizmo. Ir
kuriama Europos Sąjunga gali tapti ambicinga ir pasišiaušti prieš
"Volstryto hegemoniją".
JAV globalistai turi bėdos su amerikiečiais, kurie brangina savo
laisves labiau negu globalizmo rojaus pažadus. JAV elitas bando
išnaudoti kiekvieną krizę amerikiečiams globalizuoti. Tačiau po
rugsėjo 11-osios teroristinio išpuolio pamatėme, kad amerikiečių
minios mojuoja Amerikos, bet ne Jungtinių Tautų vėliavomis.
Tad kokį kelią turėtų pasirinkti lietuvių tauta šiandien ir ko
turėtų tikėtis rytoj? Bent šio pasaulio ir Lietuvos politikos
stebėtojo manymu, šiandien, ne tiek bijantis Rusijos agresijos,
kiek psichologiniais sumetimais, reikia ieškoti užuovėjos po NATO
sparnu bet kuriuo atveju, privalu turėti geopolitinei padėčiai
tinkamą gynybą. Vidaus ir užsienio politikos replėse esant tenka
linkti į Europos Sąjungą, bet, žinant, kas joje gresia tautai,
pasiruošti grėsmę atremti.
Tačiau nepamirština, jog Maskvos-Vašingtono ašies patepimas gali
užvilkinti Lietuvos priėmimą į NATO ar į Europos Sąjungą. Svarbu
būti pasiruošusiems ir tokiems atvejams.
Pagaliau, jei ne šiandien, tai rytoj, lietuvių tauta gali susidurti
ir su, sakytume, neįtikėtinu klausimų sprendimu. Kaip atrodytų,
pavyzdžiui, tautos padėtis, jei Europos Sąjunga, kokia ji planuojama,
subyrėtų arba, priešingai, prasiplėstų iki Uralo? Gali tekti apsvarstyti
Lietuvos padėtį, jei NATO plėstųsi nuo Hamburgo iki Vladivostoko.
Tautos išlikimu reikės žadinti ir stiprinti patriotizmą - nuo
pradžiamokslių iki intelektualų imtinai. Tą pasiekę, su kitų tautų
laisvės ir nepriklausomybės mylėtojais drauge ieškosime būdų sabotuoti
priverstinio globalizmo žygiams.
Jau seniai Lietuvoje gausu užsieniečių patarimų - ir tėvynainių,
ir svetimtaučių. Tačiau tautą prikėlusieji ir nepriklausomybę
atgavusieji neša pagrindinę įvairių patarimų įgyvendinimo naštą.
Tai primena Pirmojo pasaulinio karo metu populiarų Amerikos humoristą
Vilį Rodžersą (Will Rodgers). Žurnalistai jo paklausė, ką daryti
su Atlante tūnančiais vokiečių povandeniniais laivais. "Paprastas
reikalas", - atsakė V. Rodžersas. - "Reikia užvirinti
Atlantą". Į klausimą, kaip tai padaryti, humoristas atsakė:
"Tai jau ekspertų reikalas".
Nepaisant visko, neiškenčiu nepataręs Lietuvos inteligentijai
dėti pastangas dekolonizuoti tautos dvasią nuo sovietinės kolonizacijos
likučių. Tas palengvintų kitų uždavinių sprendimą. Tai pareiga
ypač tų, kurie, savanoriškai ar priversti, buvo prisidėję prie
dvasinės kolonizacijos vykdymo. Tačiau ir tai, žinoma, yra "ekspertų
reikalas".
Vilius Bražėnas
© 2002 "XXI amžius"
|
Ar šie dviejų didžiųjų valstybių vadovai dirba
pagal bendrą globalizacijos programą? Nuotraukoje: JAV prezidentas
Dž. Bušas vairuoja V. Putino sraigtasparnį, kai V. Putinas pernai,
lapkričio mėn., lankėsi Amerikoje. Čia Dž. Bušas priėmė jį savo
pamėgtoje rančoje Crawforde, Teksaso valstijoje. V. Putinas buvo
pirmasis užsienio valstybės vadovas, pakviestas į šią privačią
JAV prezidento vietovę.
|