Bendroji Europos valiuta netrukus taps lito „inkaru“

Šių metų pradžioje dvylika Europos Sąjungos šalių (Airija, Austrija, Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija) išima iš apyvartos savo nacionalinę valiutą ir ją keičia eurais. Įvykis reikšmingas šių valstybių piliečiams – jų piniginėse sušlamėjo visiškai nauji pinigai.
Lietuvos žmonėms euro įvedimas neturėtų kelti didelių rūpesčių. Litas ir toliau išliks Lietuvos nacionalinė valiuta – ja gyventojai gaus pajamas ir galės atsiskaityti visoje šalyje. Kita vertus, į kelis dalykus reikėtų atkreipti dėmesį.
Pasigirsta nuogąstavimų, kad euro įvedimas lems kainų augimą. Iš tiesų, nacionalinę valiutą keičiančių šalių gyventojai, turintys nedeklaruotų santaupų nacionaline valiuta, stengiasi jas išleisti pirkdami prekes. Padidėjusi paklausa jau dabar atsiliepia kai kurių prekių kainoms. Šią tendenciją gali nežymiai pajusti ir Lietuva. Tačiau reikėtų pažymėti, kad pabrangti gali ne visos, bet tik kai kurios prekės. Manoma, kad euro įvedimas neturėtų daryti įtakos kasdienio vartojimo prekėms, o ir tų prekių, kurių kainos kiek padidėtų, ateityje dėl didesnės konkurencijos rinkoje grįš į ankstesnį lygmenį.
Euro įvedimas gali būti kiek svarbesnis nebent tiems Lietuvos gyventojams, kurie lankosi ES šalyse, gauna pajamas arba tiesiog turi paskolų ar santaupų valiuta, kuri bus išimta iš apyvartos.
Ketinantiems apsilankyti minėtose ES šalyse pravartu žinoti, kad visose jose tam tikrą laiką dar bus galima atsiskaityti nacionaline valiuta. Terminai kiekvienoje šalyje skirtingi, tačiau vėliausiai – iki 2002 m. vasario 28 d. Praleidus terminą valiutą dar galima bus išsikeisti tų šalių komerciniuose bankuose (iki 2002 metų vidurio), o vėliau ją supirks centriniai bankai.
Nemaža dalis Lietuvos gyventojų turi santaupų Vokietijos markėmis. Jiems pravartu žinoti, kad nuo šių metų pradžios iš banko atsiimamos santaupos bus išmokėtos eurais pagal euro ir Vokietijos markės kursą. Pavyzdžiui, jeigu šiandien žmogus banke laiko 1000 Vokietijos markių, nusprendęs atsiimti savo indėlį gautų 511,29 eurų. Neverta nerimauti, kad dėl indėlio perskaičiavimo į eurus jo vertė sumažės – mat dar 1998 metų pabaigoje Europos Sąjungos taryba nustatė fiksuotą šios valiutos kursą ir būtent šiuo kursu indėliai bus perskaičiuoti.
Pasirūpinti savo santaupomis Vokietijos markėmis vertėtų tiems gyventojams, kurie jas laiko ne banke. Lietuvos komerciniai bankai įpareigoti supirkti Vokietijos markes iki 2002 m. vasario 28 d., tuo tarpu dėl kitos išimamos iš apyvartos ES valiutos supirkimo terminų bankai apsispręs patys. Laiku neiškeitus turimos valiutos, vėliau už keitimą gali tekti mokėti didesnius komisinius arba bankas apskritai jos nebepirks.
Paskolų Vokietijos markėmis turintiems žmonėms grynųjų eurų įvedimas įtakos praktiškai neturės, kadangi jie iš Lietuvos komercinių bankų paimtas paskolas grąžina ir palūkanas moka litais, pagal lito ir Vokietijos markės santykį.

Euras – naujas lito „inkaras“

Kitas svarbus pokytis – pirmosiomis vasario dienomis litas bus atsietas nuo JAV dolerio ir susietas su euru. Po persiejimo svyruos ne lito ir euro kursas, kaip kad buvo iki šiol, bet lito ir dolerio.
Lito persiejimas prie euro visuomenėje yra „apaugęs“ šiokia tokia baime. Netiesa, kad po persiejimo litas bus išimtas iš apyvartos ir jį pakeis euras. Persiejimas reiškia, kad lito kursas bus užfiksuotas euro atžvilgiu. Nuo 1994 metų balandžio litas buvo užfiksuotas dolerio atžvilgiu ir už vieną litą buvo galima gauti 25 JAV dolerio centus. Po persiejimo vienas litas bus vertas kažkokią fiksuotą sumą euro centų. Šiandien tiksliai pasakyti negalima, kadangi iki persiejimo lito ir euro kursas dar svyruos. Šiuo metu vienas litas vertas apie 28 euro centus.
Baiminamasi, kad lito susiejimas su euru pakenks mūsų šalies ekonomikai. Lietuvos banko užsakymu atlikta Lietuvos įmonių apklausa apie lito susiejimą su euru rodo, kad 57 proc. apklaustųjų pritaria šiam žingsniui, o 38 proc. nepritaria. Daug įmonių žaliavas importuoja ir savo produkciją eksportuoja į Europos Sąjungos šalis, todėl litą susiejus su tų šalių valiuta didesnės dalies Lietuvos įmonių veikla susilpnės. Žinoma, bus įmonių, kurioms persiejimas gali apsunkinti veiklos sąlygas. Tačiau vertėtų pažymėti, kad įmonės turi pakankamai galimybių pasirengti lito persiejimui ir toliau sėkmingai plėtoti veiklą.
Vis dar pasigirsta nuogąstavimų, kad persiejimo metu lito kursas bus nuvertintas ar pervertintas ir dėl persiejimo sumažės gyventojų santaupos ar padidės negrąžintos paskolos užsienio valiuta. Netiesa. Lito patikimumo įstatymas užtikrina, kad persiejimo metu lito vertė nebus nei padidinta, nei sumažinta.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad po persiejimo lito ir dolerio kursas svyruos, todėl ateityje gali kisti santaupų ir paskolų šia valiuta vertė. Pakankamai daug Lietuvos gyventojų santaupas laiko doleriais ir jas išleidžia pirkdami įvairias krašte pagamintas prekes ir paslaugas. Jeigu santaupas doleriais žmogus ketina išleisti po persiejimo, jis rizikuoja, kad sumažėjus dolerio kursui jo santaupų doleriais vertė, išreikšta litais, taip pat sumažės. Pavyzdžiui, jeigu šiandien už vieną dolerį galima gauti keturis litus, tai po persiejimo dolerio kursas gali kristi ir žmogus už sutaupytus dolerius gautų mažiau litų. Kad taip neatsitiktų, šiandien žmogus galėtų savo santaupas doleriais konvertuoti į litus arba persiejimo dieną santaupas konvertuoti į eurus. Suprantama, reikėtų nutraukti indėlio sutartį, ir, jeigu indėlis yra terminuotas, bankas gali nemokėti arba mokėti mažesnes nei sutarta palūkanas. Tačiau taip galima būtų apsisaugoti nuo neišvengiamo lito ir dolerio kurso svyravimo.
JAV doleris Lietuvos žmonėms dažnai asocijuojasi su stabilia ir patikima valiuta. Galimas atvejis, kad po persiejimo dolerio kursas kils ir santaupų vertė, išreikšta litais didės. Kad ir kaip ten būtų, kiekvienas turi pats apsispręsti, kas jam labiau priimtina – ar po persiejimo santaupas laikyti eurais arba litais ir nerizikuoti santaupų verte dėl kurso svyravimo, ar pasikliauti doleriu kaip patikima valiuta ir laikyti ja santaupas, tačiau kartu rizikuoti santaupų verte dėl svyruojančio kurso .
Lito persiejimas prie euro darys įtaką ir žmonių paimtoms paskoloms doleriais, jeigu jie pajamas gauna litais. Kol litas yra susietas su doleriu, žmogus, paėmęs ilgalaikę paskolą doleriais, nerizikuoja, kad dėl kurso svyravimo jo negrąžinta paskola bankui, perskaičiuota į litus, išaugs. Ši rizika atsirastų po persiejimo, nes lito ir dolerio kursas pradės svyruoti. Kad jos išvengtų, žmogui vertėtų pakeisti paskolos valiutą. Asmuo iki persiejimo turėtų kreiptis į paskolą išdavusį banką, kad šis pakeistų paskolos valiutą iš dolerių į eurus tokiu kursu, kuris bus persiejimo dieną. Suprantama, paskolos valiutos keitimas susijęs su tam tikrais kaštais – sutarties pakeitimo mokesčiu (50–100 litų) ir valiutos konvertavimo mokesčiu (priklauso nuo paskolos sumos). Tačiau jeigu paskola didelė, valiutos kurso svyravimas gali pridaryti daug didesnių nuostolių nei paskolos konvertavimo kaštai.
Po persiejimo imant paskolą banke ir norint apsidrausti nuo valiutos kurso svyravimo bei bankui mokėti mažesnes palūkanas, paskolą vertėtų imti eurais.
Apibendrinant galima pasakyti, kad šių metų pradžioje vyksta svarbūs pokyčiai pinigų srityje. Jie gali daryti įtaką mūsų valstybės gyventojams, o ypač jų turimoms paskoloms ir santaupoms užsienio valiuta. Žmonėms pravartu dar kartą apsvarstyti, ar jie nori apsisaugoti nuo valiutos kurso svyravimo, ar ne, ir priklausomai nuo to nuspręsti, kokia valiuta laikyti santaupas ar imti naujas paskolas, ką daryti su dar negrąžintomis paskolomis. Kiekvieno atvejis yra individualus, todėl prieš priimant sprendimą vertėtų pasitarti su komercinio banko specialistais.

Andrius Bogdanovičius
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

© 2002 "XXI amžius"