Istorija kartojasi: 1801 ir 2001 metai
Istorija dažnai lieka neįvertinta,
užmiršta (dažnai nesuprasta ar visai nežinoma). Tautos, kurios
pamiršta savo istoriją, dažniausiai pačios dingsta šiukšlynuose.
Vadai, ypač pažangūs modernieji, kurie nežino istorijos ar nekreipia
dėmesio į ją, dažnai daro prieš juos buvusių vadų klaidas. Jeigu
jie būtų bent kiek susipažnę su istorija, galbūt nebūtų jų kartoję.
Teroristas Osama bin Ladenas ir jį globoję Talibano vadai, atrodo,
kaip tik ir yra (buvo) tokie modernieji . Jiems istorijos pamokos
būtų labai pravertę!
Pamiršta istorijos pamoka: 1801-ieji
Prieš du šimtus metų, kai Amerika
buvo ką tik gimusi silpna valstybė, tų laikų musulmonai jau padarė
klaidą. Jie nesuprato, ką reiškia žmonių noras būti laisviems.
Tuomet dar nebuvo istorijos, iš kurios jie galėtų pasimokyti.
O šių dienų teroristai padarė klaidą nekreipdami dėmesio į savo
pačių istoriją.
Nuo XVI iki XIX amžiaus žiaurūs musulmonaivaldė Šiaurės Afriką
(barbarų kraštus: dabartinį Maroką, Alžyrą, Tunisą, Libiją). Kadangi
kraštai buvo prie vandenų (Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno),
jie išnaudojo galimybę pasiplėšikauti ir pasipinigauti. Puolė
prekybinius laivus, juos pasisavindavo arba nuskandindavo, grobė
prekes ir žmones, kuriuos parduodavo į vergiją.
Per ilgus amžius silpni valstybių vadai bandė išspręsti šią piratų
problemą duodami kyšius ir pataikaudami piratų valdovams. Tai
truko gan ilgai. Barbarų kraštų valdovai klestėjo.
Piratams ir jų globėjams sekėsi tris šimtus metų.
Nepatyręs prezidentas trikdo piratų
ramybę
Viskas ir toliau būtų sklandžiai
ėjęsi barbarų pakrantėse, jeigu ne naujas jaunas, nelabai populiarus
Amerikos prezidentas. Mažo, jauno ir silpno krašto vadovas neatrodė
pavojingas drąsiems piratams Šiaurės Afrikoje, kuri buvo toli
nuo krantų naujojo krašto, neturėjusio net rimto karinio laivyno.
To naujojo krašto prezidentas buvo Thomas Jeffersonas. Jo istorinis
palikimas Amerikos Nepriklausomybės paskelbimo deklaracija.
Prezidentas rašė ne tik apie Dievo duotas teises žmogui į laisvę,
bet ir suprato jas! Jo žodžiai nebuvo tušti.
T.Jeffersonas nenusileido tiems, kurie reikalavo sumažinti ir
netgi visai panaikinti Amerikos laivyną. Jo kritikai nemanė, kad
Amerika galėtų nugalėti puolančius piratus. Jie siūlė nusileisti
barbarams. Tai būtų pigiau, saugiau, praktiškiau.
Tačiau naujasis prezidentas kritikams nenusileido, o piratus įspėjo:
liaukitės puldinėti Amerikos laivus! Amerikiečiai nemokės mokesčių
piratams ir jų globėjams. Neduos kyšių barbariškų kraštų valdžioms
už teisę laisvai naudotis tarptautiniais vandenimis. Tuomet Tripolio
(dabartinės Libijos) musulmonų valdovas Amerikai paskelbė karą.
Tam karui prezidentas Jeffersonas tegalėjo sudaryti septynių laivų
grupę. Vieną iš tų laivų (Filadelfiją) piratai pagrobė po avarijos,
o laivo įgulą areštavo. Tai buvo didžiulė teroristų pergalė. O
europiečiai ir toliau mokėjo kyšius barbarams. Piratai ir toliau
puolė prekybinius laivus. Viskas piratams ėjosi gerai, kol...
Reikia nedaug, bet tik gerų karių
Išlaisvinti laivo Filadelfija įgulą
iš teroristų spąstų amerikiečiai pasiuntė keletą karių ir jauną
22 metų leitenantą Stepheną Decaturą. Jie išlaisvino įgulą ir
pagrobtą laivą sudegino Tripolio uoste. Tik vienas amerikietis
jūreivis buvo sužeistas. Nė vienas iš jų nežuvo. Šių žmonių drąsa
pakirto teroristų pasitikėjimą savimi.
Po to įvykio teroristai ėmė suprasti, kad su amerikiečiais negalima
elgtis taip, kaip su prancūzais, anglais ar kitais nuolaidžiais
europiečiais. Tripolio valdovas sutiko nepulti amerikiečių laivų
ir nereikalauti aukų barbarų kraštų valdovams.
Istorija kartojasi: 2001-ieji
2000-iais Amerika išsirinko naują
jauną prezidentą, panašiai kaip 1801aisiais. Jam dar net nespėjus
duoti priesaikos, JAV liberalių pažiūrų žiniasklaida kartu su
šviesiaisiais akademikais puolė žeminti naująjį prezidentą George'ą
W. Bushą, neva naivų, nepatyrusį, silpną prezidentą. Su amerikiečių
liberalais entuziastingai sutiko dauguma socialistų europiečių.
Teroristai visa tai stebėjo. Stebėjo, bet nesuprato.
Anot šviesiųjų, prezidentas G.W. Bushas po teroristų antpuolio
prieš Ameriką tiesiog atgimė.
Tačiau jie klysta. Žmogus, gyvenantis pagal principus, nesikeičia.
O kritiškais momentais jo tvirtas charakteris atsiskleidžia iki
galo.
Amerikos liberalams (kairiesiems) sunku pripažinti savo klaidas.
Jie bando aiškinti, kad Bushas tapo kitokiu prezidentu, pasikeitė.
Dabar jis ne toks, kokį jie taip žemino per rinkimus ir po jų,
iki rugsėjo 11osios įvykių...
Prezidento Busho kritikai, ypač europiečiai, siūlė tartis, derėtis,
gal net kaip nors atsilyginti nuskriaustiesiems, kuriuos teroristai
neva gina. Už padarytą žalą žmonėms jie siūlė nusileisti.
Bekritikuodami naująjį prezidentą Amerikos liberalai suklaidino
teroristus, kurie patikėjo, kad Bushas yra nepatyręs, jaunas,
nepopuliarus prezidentas (o žmonių nuomonė priklauso nuo reitingų,
ypač tarp mažiau išsilavinusių). Kodėl gi neišbandžius jo? Reikėtų
pagaliau parodyti Amerikai, kokia ji silpna, išlepusi, iškrypusi
ir bejėgė liūtas be dantų!
JAV liberalai kiek pajėgdami kartojo, kad Amerika Talibano neįveiks,
kaip jo nesugebėjo įveikti Sovietų Sąjunga. Sovietai, turėdami
didžiulę galingą kariuomenę, kurios karių žuvo daugiau kaip 30
tūkstančių (sovietai tikslius skaičius slėpė nuo savo žmonių),
negalėjo įveikti afganų. Tai kaip gi amerikiečiai, būdami tokie
išlepę, galės kovoti kalnuose, ypač žiemą.
Tačiau JAV liberalai ir Europos socialistų choras klydo. Klydo
ir teroristai. Labai skaudžiai klydo!
Prabėgus 90 dienų nuo karo pradžios, Talibano valdžios jau nebėra.
Pirmasis karo tikslas pasiektas. Karo metu žuvo tik vienas Amerikos
kareivis (kiti dešimt žuvo dėl avarijų). Afganistanas išvaduotas
iš talibų režimo. Teroristai neberanda urvų, kuriuose galėtų pasislėpti.
Kraštai, iki šiol buvę draugiški teroristams, staiga pakeitė nuomonę,
netgi uždraudė jiems gyventi savo šalyse.
Brangi neišmoktos istorijos kaina
Viso to teroristai ir jų globėjai
galėjo išvengti, jeigu būtų bent kiek žinoję Amerikos istoriją
ar amerikiečių charakterio bruožus ir jauno prezidento įsitikinimus,
jo principus.
Pirmiesiems marinams išlipus Afganistano žemėje, netgi kairieji
negalėjo suprasti, ką toks amerikiečių žingsnis reiškia. O reikėjo
tik įsklausyti į pirmuosius himno žodžius (From the Halls of Montezuma,
to the shores of Tripoli...first to fight for right and freedom...
Nuo Montesumos iki Tripolio krantų...pirmiausia kovoti už teisę
ir laisvę...) Gal tuomet jie būtų sužinoję įdomią Amerikos praeitį.
Gal būtų sužinoję, kaip prezidentas Jeffersonas įveikė barbarų
kraštus ir jų piratus. Būtų sužinoję, kad Jeffersonas nepadarė
klaidos, kurią darė europiečiai. Jis nenusileido piratams. Amerikiečiai
nebuvo jau tokie silpni ir išlepę kaip atrodė.
Tuo tarpu europiečiams nuolankumas kainavo brangiai: jie prarado
ne tik daug pinigų, bet ir karių. Per amžius mokėję mokesčius
teroristams, Anglija (1815) ir Prancūzija (1830) buvo priverstos
kariauti. Kyšių nebepakako.
Iš istorijos matome, kad nusileisti terorui, vadinasi terorą
skatinti. Kai Vakarai nusileido Hitleriui, jo apetitas dar padidėjo.
Kai Vakarai nusileido Stalinui ir komunizmui, didelė dalis pasaulio
kentėjo net 70 metų. Buvo bandyta pamiršti šią istorijos pamoką.
Net ir 2001 metais, po rugsėjo 11-osios. Tačiau ją užmiršo ne
visi!
Per anksti lyginti Thomą Jeffersoną su George'u W. Bushu. Tačiau
ne per anksti žinoti, kad Ameriką užpuolę teroristai, kaip ir
anų laikų piratai, negalės ramiai miegoti. Gal geresnis Amerikos
istorijos ir jos žmonių charakterio supratimas būtų padėjęs teroristams
gyventi ir išlaikyti urvus ilgiau. Jei teroristai būtų žinoję,
ką reiškia pirmieji himno žodžiai ...iki Tripolio krantų...
jie būtų neišdrįsę pulti Amerikos.
Kartais istorija kartojasi. 2001 metai buvo panašūs į 1801-uosius.
Prezidentas Bushas panašus į prezidentą Jeffersoną. Teroristai
panašūs į piratus. Tiek piratams, tiek teroristams buvo nemalonu
susidurti su stipriais Amerikos prezidentais. Jeigu jie būtų žinoję
istoriją, gal nebūtų darę tokių klaidų.
Povilas Žumbakis
JAV advokatas
© 2002 "XXI amžius"