"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį    Nr. 5 (5)

PRIEDAI






Ieško kelių į pasaulio gerovę

Siekdamas pademonstruoti solidarumą su tragiškais rugsėjo 11-osios įvykiais Niujorke, Pasaulio ekonomikos forumas šiemet vyko ne Šveicarijos kalnų kurorte Davose, bet Manhetene.
Penkias dienas trukusiame forume dalyvavo apie tris tūkstančius stambiausių verslininkų, politikų, dvasinių vadovų iš viso pasaulio. Pagrindinė pasaulio galingųjų ir turtingųjų forumo tema – pasaulinės ekonomikos plėtros perspektyvos teroro sąlygomis. Pasitarimą kai kas vadina globalistų renginiu. Todėl buvo laukiama, kad jį bandys sužlugdyti ir sukelti neramumus bei riaušes, kaip jau ne kartą yra buvę, vadinamojo antiglobalistinio judėjimo aktyvistai. Tad buvo imtasi nepaprastų saugumo priemonių. Prie vieno prabangiausių Niujorko viešbučio „Woldorft-Astoria“, kur posėdžiavo forumas, buvo sutraukta tūkstančiai Niujorko policininkų, Federalinio tyrimo biuro, diplomatinės tarnybos ir privačių saugos agentūrų darbuotojų. Tvarkos saugotojai aplinkines gatves užblokavo plieno konstrukcijomis, betono blokais, smėlio maišais. Į viešbutį einantys žmonės buvo kruopščiai tikrinami.
Tačiau šį kartą antiglobalizmo judėjimo dalyviai, surengę keletą protesto demonstracijų, elgėsi palyginti taikiai: nedaužė parduotuvių virtinų, nedegino automobilių. Tokiu būdu antiglobalistai norėjo pademonstruoti atsiriboją nuo kairiųjų radikalų ir anarchistų.
Tuo metu, kai Niujorke vyko Pasaulio ekonomikos forumas, Brazilijoje, Porto Alegris mieste, vyko alternatyvus Pasaulio socialinis forumas. Jį surengė įvairios kairuoliškos radikalų organizacijos bei grupuotės. Prie jų, kaip ir visada panašiais atvejais, prisijungė homoseksualistai. Tarp daugiatūkstantinėje demonstracijoje plevėsavusių raudonų plaikstėsi ir vaivorykštės spalvų homoseksualistų vėliavos. Brazilijos socialinio forumo dalyviai reikalavo likviduoti, t.y. nurašyti, trečiojo pasaulio šalių skolas, ieškoti alternatyvos rinkai ir liberalizmo politikai, išdalinti žemes vargšams. Apžvalgininkai pažymi, kad antiglobalizmo šalininkai, rengdami protesto demonstracijas ir riaušes, pasaulio galingiesiems nepasiūlo konkrečios alternatyvos, išskyrus revoliucinius šūkius, kurių svarbiausias – „Ne imperializmui ir neoliberalizmui!“
Forume nuskambėjus kritikai dėl labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių savanaudiškumo ir nenoro padėti neturtingoms valstybėms, netgi Jordanijos karalienė Ranja ir pats Tarptautinio valiutos fondo vadovas Horstas Keleris pareiškė, jog išsivysčiusių valstybių visuomenės yra per daug savanaudiškos, kad atsisakytų privilegijų. Buvo aišku, kad ta kritika pirmiausia skirta turtingiausiai pasaulio valstybei – JAV. Atsakydamas į tai, JAV iždo sekretorius Polas O'Nilas pareiškė, kad JAV kiek išgali skiria lėšų neturtingoms šalims, tačiau svarbiausia ne pinigai, o padėti toms valstybėms geriau tvarkytis su ta pagalba, kuri paprastai dingsta nežinia kur, o dažniausiai išgrobstoma gobšių valdininkų, tą pagalbą skirstančių.
Tuo laiku Europoje irgi vyko svarbus susitikimas: Tarptautinėje saugumo konferencijoje Miunchene tris dienas buvo diskutuojama apie NATO plėtrą ir kovą su tarptautiniu terorizmu.
Reikšmingą kalbą pasakė NATO generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas. Jis paragino NATO šalis, JAV sąjungininkes Europoje, skirti kuo daugiau dėmesio savo gynybiniam pajėgumui ir įspėjo, kad to nepadarius JAV gali likti vienos ir Europos sąjungininkės neturės jokios įtakos JAV tarptautinei politikai. Kita vertus, aukšti Vašingtono pareigūnai, dalyvavę Miuncheno konferencijoje, irgi nedviprasmiškai kalbėjo, kad Europa jau įprato slėptis po JAV gynybos skėčiu ir tuo piktnaudžiauja, neskirdama reikiamo dėmesio savo gynybiniam pajėgumui stiprinti. Pasak NATO generalinio sekretoriaus, Europa turi stengtis perimti, ir kuo greičiau, naujausias JAV karines technologijas, nes dabartinės, naudojamos Europos NATO šalių kariuomenėse, yra visai pasenusios ir neefektyvios. Tą parodė įvykiai Kosove, o ypač Afganistane, kai JAV sąjungininkai negalėjo bent kiek apčiuopiamiau pademonstruoti savo karinių sugebėjimų.
Kiek svaresniu indėliu į NATO gynybos sistemą gali pasigirti nebent Didžioji Britanija. Dar daugiau. Pastaruoju metu kai kurios NATO valstybės atvirai stojo prieš JAV kuriamą priešraketinės gynybos sistemą (PGS), tuo pritardamos Maskvos ir Pekino pozicijai.
Miuncheno saugumo politikos konferencijoje kalbėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Valionis pažymėjo, kad NATO privalo būti stipri ne tik politinė, bet ir karinė organizacija. Jis taip pat pabrėžė, kad naujų narių priėmimas į aljansą ne tik nesusilpnins, bet sustiprins šią organizaciją. A.Valionio nuomone, po susitikimų su Vokietijos politikais Berlyno pozicija Lietuvos priėmimo į NATO atžvilgiu pasidarė žymiai palankesnė. Lietuvos užsienio reikalų ministras pritarė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo Polo Vulfovico minčiai, jog reikia nuosekliai tęsti darbą NATO plėtros srityje ir neatsipalaiduoti, nes niekam nebus suteikta lengvatų. Bus įvertintas tik kiekvienos valstybės pasirengimo lygis.

© 2002 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija