Pilietiškumas ir tautiškumas kintančios kultūros fone

Poindustrinė epocha iki neįtikėtinų galimybių ir erdvių praplėtė galingųjų tautų bei valstybių rafinuotą kultūrinę ekspansiją. Vadinamasis kultūrinis imperializmas – tai skverbimasis įvairiausių, taip pat ir aiškiai neigiamų, destruktyvių įtakų, nusilpusio etnokultūrinio imuniteto sąlygomis tampa ne vien pakankamai aiškia naujo tipo grėsme lietuvių tautai, bet kartu ir vakarietiško tipo pilietinės visuomenės formavimosi sąlyga. Tai situacija, paženklinta vidiniu prieštaravimu, naujo tipo kultūrinės saviteigos įtampa. Tokios situacijos spalvas galime sutirštinti (patamsinti) dar ir teiginiu (jeigu jam nieko nepriešpastatoma), jog plintanti modulinė kultūra gali nesunkiai sukelti plačiai besidriekiantį neonomadizmą – modernios barbarystės šleifą, pasireiškiantį kultūros vertybių, visuotinai priimtų elgesio normų negerbimu, ignoravimu ir pan.

Valstybės problemiškumas

Apie Europos Sąjungos (ES) ir globalizavimo padarinių lietuviams ir Lietuvos valstybei būtų galima kalbėti daug ramiau, jeigu derybose su ES būtų akivaizdžiai ir drąsiai ginami Lietuvos nacionaliniai interesai, vertinami ne vien ūkiniai reikalai, bet ir neigiamo kultūrinio bei istorinio, tokio negrįžtamo žingsnio, poveikis mums. Fakto, kad Lietuva, metais vėliau pradėjusi derybas, tarkim, nei Lenkija, šiandien ją jau aplenkė trimis derybų skyriais, negalime aiškinti kaip ypatingo mūsų derybininkų sumanumo. Šarlis de Golis yra pasakęs: „Prancūzijos politika – ne biržos maklerių darbas“
Manyčiau, kad tokioje antitezėje dabar vyksta Lietuvos ir ES derybos. Be dvasinių dimensijų, tarp suvereno ir siuzereno. Derybos vyksta su išankstine nuostata, nepasakant, kad ES nėra labdaros ar altruistinė organizacija, o tik pelno ir naudos siekianti. Prancūzų rašytojas Andrė Frossard'as knygoje „Atleiskit, kad esu prancūzas“ rašo: Keista, kad mūsų demokratinės valstybės ne tik noriai jungiasi į Europos darinius, kurių niekas rimtai nekontroliuoja, bet ir trokšta suteikti jiems kuo daugiau valdžios. Mes nežinom valdininkų pavardžių, nežinom, kas gali tikrinti jų sąskaitas ir veiklą („Lietuvos aidas“, 1994 04 08, p.11). Šiemet Lietuva Briuselio centre už 30 mln. litų įsigyja pastatą, kuriame vietoj dabar ten dirbančiųjų septyniolikos Lietuvos pareigūnų dirbs 60.

Derybos su Europos Sąjunga vyksta pilnu tempu. Ar Lietuvos derybininkai nusiteikę "parduoti" Lietuvą Europos Sąjungai be jokio referendumo? Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotraukoje: Prieš baigdamas derybas su Europos Sąjunga dviejose srityse - įmonių teisės ir laisvo prekių judėjimo, vyriausiasis Lietuvos euroderybininkas Petras Auštrevičius inicijavo susitikimą su šalies verslo asociacijų atstovais. Susitikimas vyko 2001 m. gegužės 19d. Iš kairės: vyriausiasis Lietuvos euroderybininkas Petras Auštrevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vaclovas Šleinota, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Gediminas Žižys ir ūkio viceministras Oskaras Čiukšys.

Uždaro profesinio klano filosofija

Šiandien studentų apmokestinimas nėra esminis problemos sprendimas. Jis įneša daugiau painiavos ir visiškai nesprendžia giluminių švietimo problemų. Viena, nustatyta kaina už mokslą yra visiškai nepamatuota, nes, pavyzdžiui, Belgijos Liuveno katalikiškojo universiteto mokestis už studijų metus yra 500 USD, bet belgų pragyvenimo negalime lyginti su mūsiškiu, o antra, išsilavinimo prasme tai taip pat nepalyginama (gal dėl to mūsų švietimiečiai nenori pripažinti užsienio diplomų?).

Studentai visada kupini džiaugsmo ir energijos. Gal jie, ateityje tapę aukšto lygio specialistais, reorganizuos sustabarėjusio mokslo sistemą. Nuotraukoje: studentai VU kiemelyje švenčia mokslo metų pradžią

Italų katalikai ir antiglobalizacija

Naujausiame savo straipsnyje, išspausdintame Italijos laikraštyje „Repubblica“, žurnalistas Alessandro Baricco rašo, jog prieš globalizaciją nusiteikusį jaunimą galima būtų apibūdinti kaip žmones, „atmetančius jėJudėjimas, kurio nariai nepritaria globalizacijai arba, kitaip tariant, pasisako už naują, kitokią globalizaciją, nepanašus į Gėlių vaikų dutūkstantųjų metų versiją. Tai naujas reiškinys. Jis dar nėra vienalytis: jame randa vietos viena kitai prieštaraujančios mintys, nesukonkretinti šūkiai ir tikrovei tolimi reikalavimai. Tačiau su šiuo reiškiniu negalima nesiskaityti. Jeigu tikėtume paskutinių tyrimų rezultatais, du trečdaliai italų sutinka su pagrindiniais judėjimo už naująją globalizaciją reikalavimais.

Dž. Bušas ketina pažaboti terorizmą

Trys Amerikos tikslai

Sausio 29 dieną, antradienį vakare, apie 21 val. Vašingtono laiku ir 4 val. nakties Lietuvos laiku, JAV prezidentas Dž. Bušas pasakė savo pirmąją metinę kalbą „Apie padėtį šalyje“. Ji paprastai trunka apie 45 minutes. Šįkart Amerikos vadovas ją prailgino dviem minutėmis. Stebėtojai skaičiavo, kad pranešimas net 77 kartus buvo nutrauktas pritarimo plojimų, tai yra beveik dukart per minutę. Daug kartų Kongreso nariai ir svečiai kėlė ovacijas atsistoję.
Metinis JAV prezidento pranešimas tautai yra numatytas Amerikos konstitucijoje ir pirmasis paprastai skelbiamas praėjus metams nuo šalies vadovo inauguracijos. Džordžas Bušas buvo inauguruotas pernai sausio 20-ąją, taigi pranešimo metu šaliai jis vadovavo jau 374 dienas.
Prezidento kalbos kiekvienais metais klausosi milijonai žmonių ne tik Amerikoje, bet ir kituose pasaulio kraštuose. Šiemet ją transliavo visos nacionalinės radijo ir televizijos stotys.

Ieško kelių į pasaulio gerovę

Siekdamas pademonstruoti solidarumą su tragiškais rugsėjo 11-osios įvykiais Niujorke, Pasaulio ekonomikos forumas šiemet vyko ne Šveicarijos kalnų kurorte Davose, bet Manhetene.
Penkias dienas trukusiame forume dalyvavo apie tris tūkstančius stambiausių verslininkų, politikų, dvasinių vadovų iš viso pasaulio. Pagrindinė pasaulio galingųjų ir turtingųjų forumo tema – pasaulinės ekonomikos plėtros perspektyvos teroro sąlygomis. Pasitarimą kai kas vadina globalistų renginiu. Todėl buvo laukiama, kad jį bandys sužlugdyti ir sukelti neramumus bei riaušes, kaip jau ne kartą yra buvę, vadinamojo antiglobalistinio judėjimo aktyvistai. Tad buvo imtasi nepaprastų saugumo priemonių. Prie vieno prabangiausių Niujorko viešbučio „Woldorft-Astoria“, kur posėdžiavo forumas, buvo sutraukta tūkstančiai Niujorko policininkų, Federalinio tyrimo biuro, diplomatinės tarnybos ir privačių saugos agentūrų darbuotojų. Tvarkos saugotojai aplinkines gatves užblokavo plieno konstrukcijomis, betono blokais, smėlio maišais. Į viešbutį einantys žmonės buvo kruopščiai tikrinami.

Antitautiškumas

Gal ir esama gerų norų, kai Europa baiminasi perdėto tautiškumo. Jai atrodo, kad tai populiarus nesantaikos ir neapykantos šaltinis. Iš dalies ją galima suprasti – tokios jos istorijos pamokos. Du be galo žiaurūs kruvini karai, ir abu vykę tarsi tautiškumo pagrindu, tarsi vienos tautos naikino kitas. Iš abiejų pusių naikino ir patys, nors nelabai žinojo, kodėl naikino. Vienos buvo sugalvoję, kad jos yra geresnės, o kitos – kad ir jos neprastesnės, o svarbiausia – kad nori gyventi. Vėliau marksistai paaiškino, kad tai buvo netolygus imperializmo vystymasis, ir negavusiesiems savo dalies reikėjo ją gauti. Tačiau kariavusiems žmonėms dažnai atrodė kitaip: tauta naikino tautą. Visi ankstesni Europoje vykę karai panašiai atrodė. Tai štai – po kruvinų karų, kad jų daugiau nekiltų, sumanyta interesus derinti. Tai pakankamai sėkmingai daroma, bet šalutinis rezultatas – apskritai imta bijoti tautiškumo.

Savininkai be nuosavybės

Jeigu bet kurios valstybės egzistavimo ir stiprybės pagrindas yra teisingumas, tai mūsų valstybė kol kas nuo jo tik tolsta. Būtent tokią išvadą galima daryti prisiminus Seimo daugumos valia neseniai pakeistus turto grąžinimo nuostatus. Šie pakeitimai ne be pagrindo vadinami antrąja nacionalizacija, kurios priežastis, vykdymo mechanizmą ir galimus padarinius kaip tik ir dera aptarti.
Grynai finansiniu požiūriu tai yra valdančiosios daugumos mėginimas pigiai išspręsti išties didelę savininkams grąžintinuose namuose gyvenančių nuomininkų problemą, perkeliant ją nuo valstybės ant pačių savininkų pečių. Tai būtų padaryta savininkams sumokant menkutes kompensacijas, nė iš tolo neprilygstančias grąžintinų, neretai prestižinėse vietose esančių, namų ir butų vertei. Taigi einama dar vienos apgaulės keliu.

Lietuva tampa Amerikos partnere

Kongrese – ir Lietuvos Prezidentas

Dž. Bušo kalbos Kongrese proga į Vašingtoną iš Meksikos grįžo ir Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. Mūsų šalies vadovas Vašingtone išbuvo dvi dienas, susitiko su valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu, kitais aukštais Amerikos administracijos ir Kongreso pareigūnais. Iki vasario 13-osios V.Adamkus tęs poilsį Meksikos pakrantėje.
Pokalbyje su Lietuvos Prezidentu JAV užsienio žinybos vadovas K.Pauelas dar kartą patvirtino Amerikos įsipareigojimus pradėti NATO plėtros procesą šį lapkritį Prahoje, kur, kaip žinome, į Aljansą gali būti pakviestos daugiau nei penkios šalys kandidatės. K.Pauelas gerai įvertino Lietuvos pasirengimą narystei.
Tačiau didžiausia euforija Lietuvą apėmė po V.Adamkaus susitikimo sausio 17-ąją Baltuosiuose rūmuose su Dž. Bušu.

Rusija ir Europa: naujų santykių pradžia

Po beprecedentės Rusijos iniciatyvos suartėti su Vakarais, Europos ir JAV aukštieji pareigūnai spėlioja, kas galėjo priversti Maskvą atsisakyti ankstesnės politikos ir kokio Vakarų atsako ji tikisi. Visai neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog Rusija pasiryžusi iš naujo apsvarstyti santykius su šaltojo karo laikų priešininku NATO ir pripažinti aljanso plėtros į Baltijos šalis galimybę. Be to, Europos Sąjungai V.Putinas pasiūlė artimesnį saugumo politikos bendradarbiavimą. Priešingai nei tikėtasi, Maskva abejingai reagavo į JAV atsisakymą dėl antibalistinių raketų (ABR) sutarties, nors anksčiau tai buvo pagrindinis dviejų šalių nesantaikos šaltinis.
Rusijos noras keisti santykius su Vakarais tapo pagrindine sausio viduryje vykusio dvidienio seminaro Briuselyje tema. Seminaro, kurį organizavo Europos politikos studijų centras, dalyviai priėjo išvadą – Rusija pagaliau užkasė šaltojo karo kirvį. Daugiausia ginčų kilo svarstant, ar šis poslinkis nebus trumpalaikis.