Dž. Bušas ketina pažaboti terorizmą
Trys Amerikos tikslai
Sausio 29 dieną, antradienį vakare,
apie 21 val. Vašingtono laiku ir 4 val. nakties Lietuvos laiku,
JAV prezidentas Dž. Bušas pasakė savo pirmąją metinę kalbą Apie
padėtį šalyje. Ji paprastai trunka apie 45 minutes. Šįkart Amerikos
vadovas ją prailgino dviem minutėmis. Stebėtojai skaičiavo, kad
pranešimas net 77 kartus buvo nutrauktas pritarimo plojimų, tai
yra beveik dukart per minutę. Daug kartų Kongreso nariai ir svečiai
kėlė ovacijas atsistoję.
Metinis JAV prezidento pranešimas tautai yra numatytas Amerikos
konstitucijoje ir pirmasis paprastai skelbiamas praėjus metams
nuo šalies vadovo inauguracijos. Džordžas Bušas buvo inauguruotas
pernai sausio 20-ąją, taigi pranešimo metu šaliai jis vadovavo
jau 374 dienas.
Prezidento kalbos kiekvienais metais klausosi milijonai žmonių
ne tik Amerikoje, bet ir kituose pasaulio kraštuose. Šiemet ją
transliavo visos nacionalinės radijo ir televizijos stotys.
Dž. Bušo kalboje vyravo trys temos: karas su terorizmu, JAV saugumo
ir gynybos stiprinimas bei ekonomikos atgaivinimas, daugiausia
kuriant naujas darbo vietas. Tai pabrėžė ir Baltųjų rūmų ryšių
vadovas Danas Bartletas.
JAV plečia antiteroristinę kampaniją
Daugiausia laiko Dž. Bušas skyrė
pagrindinei antiteroristinės kampanijos temai. JAV prezidentas
po susitikimo su Vašingtone viešinčiu ir labai garbingai Kongrese
pristatytu Afganistano premjeru Hamidu Karzaju pabrėžė, kad talibų
sutriuškinimu ši kampanija nesibaigs. Ji tęsis, kol pasaulyje
neliks nė vienos teroristinės grupuotės.
Pranešime Amerikos vadovas pabrėžė, kad pasaulyje tebesislapsto
tūkstančiai Osamos bin Ladeno pasekėjų, kurie yra tarsi tiksinčios
uždelsto veikimo bombos. Jis netgi rizikavo nurodyti šalis, kurios
kuria masinio naikinimo ginklą ir iš esmės remia terorizmą tai
Iranas, Irakas ir Šiaurės Korėja. Tai blogio ašis, pasakė
Dž. Bušas. Daug kam Atstovų rūmų posėdžių salėje sėdinčiam šis
pasakymas asocijavosi su kažkada Londone, susitikime su tuometine
Didžiosios Britanijos premjere Margaret Tečer, Ronaldo Reigano
mesta fraze esą Sovietų Sąjunga yra blogio imperija.
Apžvalgininkai tvirtina, kad išskirti tris vadinamąsias atstumtąsias
šalis yra drąsus JAV vadovo žingsnis. Vadinasi, tvirtina jie,
Vašingtonas rizikuoja su jomis komplikuoti tarpusavio santykius
ir stato į valstybių, palaikančių teroristines grupuotes, gretą.
Ir dar: akivaizdu, kad JAV savo antiteroristinę kampaniją, kuri
tęsiasi jau apie keturis mėnesius, ketina išplėsti ir į minėtas
šalis.
Visos trys valstybės iškart atmetė ir pasmerkė šią Dž. Bušo frazę.
Teheranas pareiškė, kad tai kišimasis į Irano vidaus reikalus
ir atidėjo užsienio reikalų ministro vizitą į JAV.
Dž. Bušas savo pranešimą pagrindė CŽV duomenimis, kad dar 1996
metais Afganistane terorizmo mokslus praėjo dešimtys tūkstančių
O. bin Ladeno šalininkų, kurie pasklido po 60 valstybių. Štai
kodėl, pabrėžė Amerikos vadovas, mūsų karas su terorizmu tik
prasideda.
Jis taip pat patvirtino, kad prašys Kongreso papildomai skirti
50 mln. dolerių Afganistano atstatymui. Bet Amerikos vadovas taip
pat pasakė, kad JAV nedalyvaus tarptautinėse pajėgose Afganistane.
Jis paragino amerikiečius kiekvieną porą savo gyvenimo metų
apie 4000 valandų skirti savanoriškai tarnybai. Kitaip sakant,
kovai su terorizmu Dž. Bušas ketina skelbti mobilizaciją
Teroro nuostoliai
Tą pačią dieną, antradienį, paskelbti
duomenys apie nuostolius, kuriuos padarė rugsėjo 11-osios teroro
aktai JAV ekonomikai. Jie sudaro 639 mlrd. dolerių maždaug 30
milijonų kasdien. Taip pat prarasta beveik 2 milijonai darbo vietų.
Niujorko meras Džordžas Patakis paprašė Vašingtono papildomai
skirti 54 mlrd. dolerių, o Baltieji rūmai numatę vos 20 mlrd.
Be tiesioginių išlaidų, šiemet ir kitąmet JAV ekonomika dėl šių
teroro aktų praras dar 596 milijardus dolerių.
Tądien taip pat buvo paskelbtas dingusių po Pasaulio prekybos
centro griūties žmonių sąrašas. Jame yra 2188 pavardės. Prezidentas
ypač pagerbė gelbėtojus PPO griuvėsiuose ir Vašingtone, o ugniagesių
garbei visi plojo atsistoję
Ekonomikos augimo požymiai
Dž. Bušas kalbėjo ir apie atsigaunančią
JAV ekonomiką. Nors ir neminėjo koncerno Enron, kuris buvo didžiausias
Dž. Bušo rinkimų kampanijos rėmėjas ir kurio bankrotas gali sužlugdyti
aukštus prezidento populiarumo rodiklius, JAV vadovas paragino
užtikrinti didesnį bendrovių atskaitingumą ir veiklos viešumą.
Dž. Bušo populiarumas dabar viršija 80 proc., tačiau pastebimas
ekonomikos nuosmukis gali juos sumažinti. Apskritai vidaus problemos
buvo visų JAV prezidentų silpnoji vieta.
Tačiau Amerikos ūkio atsigavimo požymių yra. JAV bendrasis vidaus
produktas per paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidėjo 0,2 proc.,
nors buvo prognozuotas 1 proc. smukimas. BVP smukimas buvo užfiksuotas
tik trečiąjį 2001-ųjų metų ketvirtį, bet vargu ar tam turėjo įtakos
rugsėjo 11-osios įvykiai, nes ūkio krizės ženklų buvo pastebėta
jau nuo kovo mėnesio.
Bet faktą, kad per visus praėjusius metus BVP išaugo 1,1 proc.,
ekonomistai vadina paradoksu: po katastrofos rugsėjį amerikiečiai
sugebėjo pakilti iš ekonomikos nuosmukio ir šiemet numato sustiprėjimą.
Netgi JAV dolerio vertė kyla euro ir kitų valiutų atžvilgiu
Agentūra Reuters prognozavo, kad Dž. Bušas savo kalboje taip
pat paaiškins respublikonų partijos pozicijas prieš šiemet, lapkričio
5 dieną, įvyksiančius Kongreso rinkimus. Tačiau prognozės nepasiteisino:
prezidentas nenorėjo komplikuoti ir taip praėjusių rinkimų metu
paaštrėjusių santykių su demokratais. Be to, kvietimas vienytis
bendrai kovai su terorizmu ir ūkio negandomis labai jau turėjo
nesiderinti su partinėmis liaupsėmis
Česlovas Iškauskas
politikos apžvalgininkas
© 2002 "XXI amžius"