Horizontai

Brangi kiekviena diena

Atrodo, jog ir Europos Sąjungoje įtaria, kad neokomunistų valdžia, o ypač Seimas, vykdo destruktyvią politiką ES atžvilgiu. Pirmiausia tai susiję su vadinamųjų žemdirbių reikalavimu numatyti septynerių metų pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Seimo Kaimo reikalų komitetas jau priėmė sprendimą dėl tokio pareinamojo laikotarpio. Europos Komisijos Plėtros direktorato Lietuvos skyriaus vadovas Andersas Henriksonas, lankęsis Vilniuje, sakė buvo labai nustebintas, jog pernai kovo mėnesį pasiektus susitarimus su ES Lietuva dabar kvestionuoja. A.Henriksonas sakė, kad Lietuva niekada neprašė jokio pareinamojo laikotarpio. Akivaizdu, jog daugeliui Seimo narių visiškai nesinori, kad mūsų šalis taptų ES nare, todėl ir daromos įvairios kliūtys. Pats Seimo pirmininkas A.Paulauskas įspėjo žemdirbių organizacijų vadovus ir Seimo narius, kad liautųsi švaistęsi nekorektiškais grasinimais ir pasiektų susitarimų kaitaliojimais, nes ES pagrįstai gali nuspręsti, kad Lietuva visiškai nenori tapti Europos Sąjungos nare. A.Paulauskas pažymėjo, kad be ES paramos žemės ūkis neatsigaus.
Žemdirbių puolimas prieš ES, konkrečiai prieš tariamai mažą numatomą pagalbą Lietuvos ir kitų būsimųjų ES šalių ūkininkams rodo, kad deryboms su Briuseliu stengiamasi trukdyti visokiais įmanomais būdais. Vokietijos užsienio reikalų ministras J.Fišeris neseniai įvykusiame Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų tradiciniame susitikime aiškiai pabrėžė, jog būsimosios ES šalys susidurs su problema panaudoti ir tas lėšas, kurios bus skiriamos. J.Fišeris taip pat akcentavo, kad žemdirbiai gerokai daugiau paramos pradės gauti ne per tiesiogines išmokas, o per kitus fondus. Pavyzdžiui, kaimo plėtros, infrastruktūros ir pan.
Šiame Rygos susitikime paskelbtame Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos keturšaliame komunikate skelbiama, jog Baltijos valstybių pakvietimas į NATO per aljanso viršūnių susitikimą Prahoje lapkričio mėnesį panaikins istorinę neteisybę ir Europos padalijimą. Tiesa, J.Fišeris ragino Baltijos šalis tęsti dialogą su Rusija. Štai čia ir yra problema, kurią net pats J.Fišeris vargu ar žino, kaip spręsti. Juk kol kas Maskva, kalbėdamasi su Baltijos valstybėmis, akcentuoja ne dialogą, o monologą. Tiesa, šiomis dienomis Rusijos prezidentas V.Putinas skaitė gana įdomų pareiškimą. Jo žodžiais, Maskva nemananti, kad NATO esanti priešiška Rusijai organizacija, bet pažymėjo, jog būtina keisti aljanso ir Rusijos santykius. Tokiu atveju, keičiantis NATO ir Rusijos santykiams, pasak V.Putino, kitaip atrodys ir problemos, susijusios su bloko plėtra. Tai išties įdomi užuomina. Rusijos prezidentas vis tiek pavadino neproduktyvia NATO plėtros į Rytus politiką, ypač rengiantis priimti Lietuvą, Latviją ir Estiją. Šiaip ar taip, bet oficialioji Kremliaus retorika pastebimai švelnėja.
Nėra abejonės, kad didesnio aiškumo dėl mūsų pakvietimo į NATO šių metų lapkritį įneš vasario 22 dieną į Vilnių atvykstantis NATO generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas, o balandžio pabaigoje atvyks ir NATO vyriausiasis pajėgų vadas generolas Džozefas Rolstounas. Beje, kovo 4-ąją numato atvykti ir NATO ekspertų grupė, numačiusi labai atidžiai studijuoti mūsų pasirengimo narystei aljanse planą.

***

Atrodo, kad Lietuvos finansininkai ir bankininkai jau pradeda susivokti, kokią naudą ar žalą atneša lito susiejimas su euru ir „atrišimas“ nuo JAV dolerio. Per dvi dienas – vasario 4 ir 5 – dolerio kursas svyravo. Jeigu vasario 4 dieną už dolerį buvo mokama 4,0079 lito, tai vasario 5-ąją pirmą kartą per aštuonerius metus už dolerį jau buvo mokama 3,9628 lito. Lietuvos banko vadovai teigia, kad tai normalus reiškinys, bet pripažįsta, jog tokius dalykus labai sunku prognozuoti. Vilniaus banko specialistai, remdamiesi užsienio ekspertų duomenimis, mano, jog ateityje euras gali dar sustiprėti dolerio atžvilgiu, tačiau atsigaunant JAV ekonomikai doleris išliks pakankamai stiprus. Ūkio ministras P.Čėsna sakė, jog, staigiai kylant euro kursui dolerio atžvilgiu, gali kilti rimtų problemų Lietuvos eksportui. Panašiai mano ir Centrinio banko vadovas R.Šarkinas.
Kitų finansų analitikų teigimu, lito susiejimas su euru gali apsunkinti Lietuvos eksportą į Rusiją. Su Rusija kyla ir kitų problemų, ypač siekiant sugrąžinti metalų, naftos, medienos, kitų krovinių iš Rusijos gabenimą į Klaipėdos uostą. Kaip žinoma, Rusija, nuo 2001 metų rugpjūčio sumažinusi užsienio prekių gabenimo per savo uostus įkainius, faktiškai pakirto Baltijos valstybių uostų konkurenciją. Dabar iš Maskvos ateina žinių, jog Rusija artimiausiu metu atšauks savo sprendimą dėl geležinkelio tarifų. Esą tam pasitarnavo Lietuvos veiksmai, „harmonizuojant“ Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostų kryptimi gabenamų krovinių geležinkelių tarifus. Deja, iš patirties gerai žinoma, kad Maskva dažnai mėgsta švaistytis pažadais, bet jų nevykdo. Ką čia kalbėti apie Klaipėdą, jeigu ir pačiai Kaliningrado sričiai neriama diskriminacinė kilpa. Pats srities gubernatorius V.Jegorovas netgi Švedijos užsienio reikalų ministrei Anai Lind girdint pareiškė, jog Maskva rengiasi panaikinti Kaliningrado sričiai dar 1996 metais suteiktą laisvosios ekonominės zonos statusą. Jeigu taip atsitiks, tai ir Lietuvos verslininkams, investavusiems į Kaliningrado sritį, bus ne pyragai.