Demografinės situacijos pokyčiai Lietuvoje: problemos ir pasekmės

Kelia nerimą tai, jog demografinė situacija Lietuvoje per praėjusį dešimtmetį ypač pablogėjo: mažėjo gimstamumas, gyventojai sparčiau senėjo, daug darbingų žmonių išvyko darbo dairytis svetur. Dviejų Lietuvos gyventojų surašymų tarpsnis – ypač ryškių demografinės situacijos pokyčių laikotarpis. Nuo demografinių procesų raidos priklauso, kaip kis gyventojų skaičius, jų amžiaus struktūra bei socialinės apsaugos ir socialinės paramos sistema. Vertindamas demografinės situacijos pokyčius, straipsnio autorius rėmėsi Statistikos departamento duomenimis.

Ne iššūkis, o realybė

„Amerika stipri kaip niekada“, – pareiškė JAV prezidentas Dž.Bušas savo metiniame pranešime. Pačiose JAV jau pradėta kalbėti apie „Bušo doktriną“, kuri ir nustatys žmonijos laisvės istorijos vystymąsi. Perdėtas vertinimas? Atrodo, kad ne.
Talibų sutriuškinimas Afganistane – tik nedidelė Amerikos pergalės dalis. Pasaulyje prasidėjo ryškus įtakos sferų pertvarkymas.
Susumavus Europos ir Rusijos politologų ir ekspertų vertinimus galima būtų teigti, jog po tragiškosios praėjusių metų rugsėjo 11-osios Jungtinės Valstijos į savo aktyvą gali įsirašyti devynis punktus:

Brangi kiekviena diena

Atrodo, jog ir Europos Sąjungoje įtaria, kad neokomunistų valdžia, o ypač Seimas, vykdo destruktyvią politiką ES atžvilgiu. Pirmiausia tai susiję su vadinamųjų žemdirbių reikalavimu numatyti septynerių metų pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Seimo Kaimo reikalų komitetas jau priėmė sprendimą dėl tokio pareinamojo laikotarpio. Europos Komisijos Plėtros direktorato Lietuvos skyriaus vadovas Andersas Henriksonas, lankęsis Vilniuje, sakė buvo labai nustebintas, jog pernai kovo mėnesį pasiektus susitarimus su ES Lietuva dabar kvestionuoja. A.Henriksonas sakė, kad Lietuva niekada neprašė jokio pareinamojo laikotarpio. Akivaizdu, jog daugeliui Seimo narių visiškai nesinori, kad mūsų šalis taptų ES nare, todėl ir daromos įvairios kliūtys. Pats Seimo pirmininkas A.Paulauskas įspėjo žemdirbių organizacijų vadovus ir Seimo narius, kad liautųsi švaistęsi nekorektiškais grasinimais ir pasiektų susitarimų kaitaliojimais, nes ES pagrįstai gali nuspręsti, kad Lietuva visiškai nenori tapti Europos Sąjungos nare. A.Paulauskas pažymėjo, kad be ES paramos žemės ūkis neatsigaus.

Tautos dvasia: mitas ar realybė?

Tautos išnykdavo toli gražu ne vien dėl agresyviai nusiteikusių galingesnių kaimynų ekspansijos ar kitokių stichinių nelaimių. Jos tiesiog „sudūlėdavo“ savo gyvenamąją erdvę užleisdamos kitiems. Tokio „sudūlėjimo“ esminė priežastis – nepajėgumas reprodukuoti savo narių, atskirus segmentus jungiančiosios „medžiagos“. Supaprastinta ir apibendrinta forma tą „medžiagą“ galėtume pavadinti tautos dvasia. Užtenka skaitytojui priminti Č.Sasnausko „Karvelėli mėlynasai“ arba Maironio žodžiais sukurtą „Lietuva brangi...“ ir mes, vyresnioji karta, iškart pajausime tos dvasios alsavimą.
Negalime įsivaizduoti ir „anos“ atgimstančios Lietuvos ir lietuvių sąmonėjimo be V.Kudirkos „Varpo“, be M.K.Čiurlionio tapybos, be Maironio poezijos ir be filosofo S.Šalkauskio... Lygiai taip pat vargu ar įmanoma įsivaizduoti, tarkim, norvegų tautos atgimimą, jos labiau modernizuotą savimonę ir jų valstybės sukūrimą be E.Grygo muzikos arba be H.Ibseno dramų.

Naujas suokalbis: JAV aukoja Iraką už Baltijos šalis…

Per keletą dienų prisirinkau pluoštą pranešimų, kuriuos visus galima pavadinti taip: JAV pradėjo karo operaciją prieš Iraką. Kai tokia žinutė ryte pasirodė vienoje interneto svetainėje, ją perskaityti iškart panūdo dešimtys skaitytojų. Ar iš tikrųjų Vašingtonas išdrįso smogti antrą smūgį regione? Ar dabar tai jau tikrai naujojo karo pradžia? Kokių priemonių imsis Bagdadas? Kaip į tai reaguos Irako sąjungininkai ir apskritai pasaulio visuomenė? Galų gale, ar yra sąsajų tarp Irako ir Lietuvos?
Šie ir panašūs klausimai gali kilti ir „Horizontų“ skaitytojams.

Ar gali būti pasaulis „globalizuotas“, arba ginčykimės argumentuotai

Problema ne globalizmas, bet jo rūšis

„Horizontuose“ pasišauta nagrinėti globalizmo, o gal antiglobalizmo problemą. Tokia problema mūsų sąlygomis ir dar ją pateikus taip, kaip čia padaryta, yra dirbtinė. Galima net pasakyti, kad jos visai nėra.
Parašyta – (…) kai kas norėtų, kad jos nebūtų (…). Yra ne visai taip. Mūsų sąlygomis ir taip pateikta ji mums nesvarbi. Ta prasme sakoma, kad jos nėra.
Galima imti ir parašyti, jog kai kas nori, kad problema būtų. Tai irgi būtų netiesa. Jie, tie kai kas, nori kad problema ne būtų, bet kad nesanti problema būtų tąsoma be galo. Gal tai neįrodyta? Tai – įtarimas. Norima smegenų plovimo.
Minėtos problemos nėra, bet tai nereiškia, kad nėra jokios kitos problemos, net su globalizavimo tema susijusios. Tikrai yra sparčiai besikeičiantis ir trokštantis valdyti pasaulis. Yra gal daug, o gal tik keletas jau globalizuojančių arba to siekiančių jėgų. Valdžios paklodė į kelias puses tempiama. Išsiskiria trys kryptys. Yra Vytauto Landsbergio, neseniai kalbėjusio TV laidoje „Faktų anatomija“, pavadintasis technologinis ir demokratinis kapitalistinis globalizmas. Yra įvairiaspalvis komunistinis globalizmas. Yra dabar išryškėjęs irgi besiglobalizuojantis fizinis terorizmas. Du paskiau paminėtieji – vienas į kitą panašūs – abu destruktyvūs. Vieno iš jų kovos priemonė yra melas, kito – fizinis smurtas.

Lietuvių pilietinių organizacijų Forumo komunikatas

Lietuva sparčiai integruojasi į Europos Sąjungą, NATO, taip pat ir į informacinę visuomenę. Tačiau globalizacijos spartėjimo ir negatyvių jos palydovų slinkties akivaizdoje dori Lietuvos piliečiai negali nesijaudinti dėl visuotinio dorovinio nuosmukio, nepakankamai stabilios vidinės valstybės padėties, valstybės pamato – lietuvių tautos ir jos savasties tęstinumo perspektyvų. Ypač akivaizdus bendruomeninio sutarimo, nacionalinės vienybės, pilietinio veiksmo ir politinės kultūros stygius. Piliečių pasitikėjimas valstybės institucijomis pavojingai sumažėjęs.
Visa tai įvertindami, 32 Lietuvos visuomeninių organizacijų bei pilietinio veiksmo klubų vadovai praėjusių metų pabaigoje nusprendė sujungti pajėgas. Pagrindinis tokio jungimosi ir koordinuotesnės veiklos tikslas yra: pilietiškumą, pilietinį veiksmą sieti su tautine savimone, nacionaliniu patriotizmu ir tuo sumažinti Lietuvoje istoriškai susiformavusį (skirtingai nuo kitų Europos šalių) visuomenės ir valstybės institucijų tarpusavio atotrūkį (susipriešinimą).