Naujas suokalbis: JAV aukoja Iraką už Baltijos šalis
Per keletą dienų prisirinkau
pluoštą pranešimų, kuriuos visus galima pavadinti taip: JAV pradėjo
karo operaciją prieš Iraką. Kai tokia žinutė ryte pasirodė vienoje
interneto svetainėje, ją perskaityti iškart panūdo dešimtys skaitytojų.
Ar iš tikrųjų Vašingtonas išdrįso smogti antrą smūgį regione?
Ar dabar tai jau tikrai naujojo karo pradžia? Kokių priemonių
imsis Bagdadas? Kaip į tai reaguos Irako sąjungininkai ir apskritai
pasaulio visuomenė? Galų gale, ar yra sąsajų tarp Irako ir Lietuvos?
Šie ir panašūs klausimai gali kilti ir Horizontų skaitytojams.
JAV telkia jėgas aplink Iraką
Iš tiesų, JAV, kaip trečiadienį skelbia
laikraštis The World Tribune, pradeda vadinamąją atvirą operacijos
prieš Iraką fazę. Vadinasi, Vašingtonas pradeda burti savo kariuomenę
aplink šią valstybę ir karines pajėgas telkia Bachreine, Katare,
Kuveite ir Saudo Arabijoje. Šios šalys nuo seno yra Amerikos sąjungininkės
ir čia dislokuotos skaitlingos amerikiečių karinės pajėgos. Iš
jų Bagdadui buvo smogtas smūgis ir 1991 metais, kai kilo Audra
dykumoje.
Tačiau ši karinė mašina pastaruoju metu nuolat stiprinama. Iš
Havajų į Bachreiną artimiausiomis dienomis bus permesta apie 500
amerikiečių jūrų pėstininkų, vadovaujamų generolo leitenanto Erlo
Helstono. Jie rengs placdarmą dislokuoti šalyje papildomas karines
pajėgas, dalyvausiančias operacijoje prieš Iraką. Kuveite dar
nuo praėjusių metų rugsėjo pabaigos dislokuota 3-iosios JAV armijos
centrinė vadovybė, čia yra apie 2 tūkst. amerikiečių kareivių,
tankų ir šarvuočių.
Pentagonas patvirtino, kad į regioną papildomai (be amerikiečių,
čia yra Kanados, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos kariniai
kontingentai) bus permesta dar beveik 20 tūkst. kareivių. JAV
karinė žinyba netgi patvirtino aukštų karininkų, vadovausiančių
operacijai, sąrašą. Kuveite operacijai rengsis generolas leitenantas
Polas Mikolašekas, Saudo Arabijoje generolas leitenantas Maiklas
Moslis, o Bachreine viceadmirolas Čarlzas Mura. Vasario 12 dieną
į El Kuveitą atvyko JAV karinių pajėgų Artimuosiuose Rytuose ir
Afganistane vyriausiasis vadas Tomis Frenksas.
Pentagonas ir CŽV planuoja, kad sėkmingai atlikti operaciją prieš
Iraką prireiks 200 tūkst. kareivių.
Vašingtonas stabdo įsisukusią
blogio ašį
Pamažu aiškėja, kad nuo metų pradžios
sklindantys gandai apie galimą Amerikos ataką prieš Iraką nėra
vien gandai. Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Kolinas
Pauelas leido suprasti, kad prezidentas Dž. Bušas svarsto smūgio
Bagdadui galimybę kaip kovos su terorizmu tąsą. O JAV viceprezidentas
Dikas Čeinis, po rugsėjo 11-osios teroro aktų sirguliavęs ir apskritai
pasitraukęs į šešėlį, rengiasi kelionei po Artimuosius Rytus,
kur aplankys vienuolika šalių, įskaitant ir Irako kaimynes.
Taigi Dž. Bušas, savo metinėje kalboje sausio 29 dieną pareiškęs
apie blogio ašį Teheraną, Bagdadą ir Pchenjaną nelaido žodžių
vėjais. Praėjo vos keletas savaičių ir JAV rodo ženklus, kad trūks
plyš įvykdys savo ketinimus sustabdys šiuos terorizmo ir masinio
naikinimo ginklų gamybos smagračius.
Kaip juokauja Pentagone, sutvarkė barzdočius, dabar imsis ūsuočių
S.Huseinas bus nuverstas kovo
mėnesį
Vienas iš pagrindinių norų nuversti
Sadamo Huseino režimą, ir tai, ko gero, bus padaryta jau kovo
mėnesį, rašo Londono The Guardian. Ši idėja tarsi netyčia išplatintos
informacijos pavidalu pasklido iš Pasaulio ekonomikos forumo Niujorke
užkulisių. Tuomet Vašingtonas esą pareiškęs, kad turi S.Huseino
nuvertimo scenarijų ir ši operacija truks kokias ašuonias savaites.
Pirmiausia JAV pasistengs sukelti nepasitenkinimą S.Huseino režimu
šalies viduje, suaktyvinti opoziciją (prieš diktatorių galima
panaudoti ir kai kuriuos nepaklusnius jo sūnus bei artimuosius),
o paskui maištininkus parems visa Amerikos karinė mašina
Vašingtonas tikisi, kad jų operaciją parems tūkstančiai emigravusių
iš Irako S.Huseino politinių oponentų ir šiaip pabėgėlių. CŽV
nori pasitelkti kurdų kovotojus, susibūrusius šiaurinėje Irako
dalyje, ir puoselėja atkurti ne tik suverenų Kurdistaną, bet ir
pašalinti Bagdado vagį, padedantį Turkijai kovoti prieš kurdų
išsivadavimo lyderius.
JAV puoselėja viltis sutelkti Kuveito šiitų būrius. Amerikos instruktoriai
jau dirba parengiamąjį darbą Kuveito teritorijoje, taip pat vyksta
derybos su opozicinio Irako nacionalinio kongreso vadovais.
Žinoma, šiame žaidime, ko gero, didžiausią įtaką daro pinigai.
Perfrazuojant žinomą posakį, jeigu ne pinigai, tai labai labai
dideli pinigai
Opozicija yra ir Amerikai
Po rugsėjo 11-osios teroro aktų Amerikai
iš esmės pritaria visas pasaulis. Moralės prasme Vašingtonas yra
teisus šimtu procentų: demokratiją reikia ginti, terorizmo šaknis
būtina išrauti. Niekam ne paslaptis, kad jos dabar nusidriekusios
toli už Afganistano ribų
Pasaulyje daug ir tokių šalių, kurios negatyviai vertina reindžerio
Vašingtono užmojus. Netgi pačioje Amerikoje apstu politikos veikėjų,
kurie perspėja Dž. Bušą nekišti nagų, kur nereikia.
Pavyzdžiui, buvęs JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Ričardas
Holbrukas tvirtina, kad Bušas klydo, tris valstybes vadindamas
blogio ašimi. Nėra jokios blogio ašies. Yra trys skirtingi
valstybių tipai. Bet Irakas tikroji problema, pasakė diplomatas.
BBC laidoje Hard Talk jis pridūrė, kad dabartinis JAV prezidentas
sumanė žengti žingsnį toliau negu jo tėvas, kuris 1991 metais
išvijo Iraką iš Kuveito, bet nedrįso eiti toliau nuversti S.Huseino
režimo. Dabar atėjo laikas šią didžiulę JAV klaidą ištaisyti.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris laikraščiui
Die Welt pareiškė, kad artėjant rinkimams šalyje Irako problema
Berlynui taptų pernelyg sunki našta. Netgi karščiausiam Dž. Bušo
šalininkui, Didžiosios Britanijos premjerui Toniui Blerui atrodo,
kad Vašingtonas pernelyg skuba, nes nėra akivaizdžių įrodymų apie
S.Huseino paramą Osamai bin Ladenui. Londonas prisimena, kad dabartinė
pensininkė konservatorė, buvusi premjerė geležinė ledi Megė
(Margaret)
Tečer pasielgė karštakošiškai, pradėjusi karą dėl Folklendo salų
su Argentina
Kas sulaiko Vašingtoną?
Dažniausiai svarstoma taip: S.Huseinas
tai ne padrika talibų armija Afganistane, kurią per keletą mėnesių
pavyko išsklaidyti. Irako diktatorius turi sutelkęs disciplinuotą,
gerai parengtą, ištikimą gerai ginkluotą (daugiausia rusiškais
ginklais) kariuomenę.
Kitas kol kas Vašingtoną sulaikantis motyvas Bagdadas turi branduolinį
ir kitokį masinio naikinimo arsenalą. Tuo įsitikino tarptautiniai
ekspertai, nuo 1993 iki 1999 metų tikrinę Irako atsargas. Vadinasi,
Bagdadas šimtą kartų pavojingesnis už talibų Kabulą.
Dar daugiau: S.Huseiną atvirai remia ir JAV perspėja Arabų šalių
lyga bei tokia įtakinga jėga kaip Kinija, su kuria Amerikai vis
dėlto reikia skaitytis. Iranas, su kuriuo Irakas prieš keletą
dešimtmečių kariavo, dabar tarsi pajuto brolybės trauką, o čia
dar S.Huseinas pareiškė, jog atakos atveju irakiečiai nepaliks
iraniečių nelaimėje
Ta pati NATO narė Turkija bijo, kad karas
prieš Iraką išplis į kaimynines valstybes ir taps katalizatoriumi
kurdams pakeisti politinę šalies sanklodą.
Pagaliau, kas ateis po S.Huseino? To nežino niekas.
Štai kodėl, kaip vaizdžiai rašo Austrijos laikraštis Der kleine
Zeitung, muzikantai iš Dž. Bušo antiteroristinio orkestro vienas
po kito palieka savo vietas.
Rusija tvirtina: Ne!
Kita kalba apie Rusijos reakciją.
Ji ypač griežtai kritikuoja Ameriką.
V.Putinas, duodamas interviu laikraščiui The Wall Street Journal,
perspėjo JAV dėl antiteroristinei koalicijai pavojingų vienašališkų
veiksmų blogio ašies atžvilgiu. Bet Dž. Bušas į šį perspėjimą
sureagavo dar kartą pakartodamas, kad Irakui, Iranui ir Šiaurės
Korėjai neleis grasinti Amerikai. Vadinasi, labai greitai Maskva
turės nuspręsti, ar Rusija lieka antiteroristinėje koalicijoje.
Maskvai Sadamo Huseino nuvertimas principinis klausimas, galintis
vėl atšaldyti santykius su Vašingtonu.
Rusijos vadovas savo nusistatymą prieš smūgį Irakui praėjusią
savaitę pakartojo ir Kanados premjerui Žakui Kretjenui, apsilankiusiam
Maskvoje.
Irakas už Baltijos šalis
Tačiau ne veltui sakoma, kad politika
kompromisų menas. Tik kompromisai kompromisams nelygūs.
Įdomus kompromisas galimas ir Irako atveju.
Kaip rašo Londono The Times, Dž. Bušas ketina su V.Putinu sudaryti
sandėrį: Maskva užsimerkia prieš JAV smūgį Irakui ir formaliai
lieka antiteroristinėje koalicijoje, o už tai Vašingtonas pagreitina
Maskvos suartėjimą su aljansu ir net daro jai nuolaidų plėtros
į Rytus klausimu.
Kaip suprantate, čia jau paliečiami ir Lietuvos gyvybiniai reikalai.
Rusų apžvalgininkai tokį sandėrį vadina nelogišku, nes Maskva
jau tarsi viena koja aljanse, ir toks suokalbis esą jai nieko
neduotų. Bet jeigu Irakas būtų paaukotas už Baltijos šalių įstojimą
į NATO arba bent šio įstojimo įšaldymą tai patenkintų abi puses.
Jeigu tikėtume The Times, sandėris su Maskva dėl Irako Dž. Bušo
administracijoje gimdo ginčus. Prieš jį yra Pentagono šefas D.Ramsfeldas,
už valstybės sekretorius K.Pauelas ir prezidento patarėja nacionalinio
saugumo klausimais K.Rais. Vašingtone supranta, kad Rusijos pasitraukimas
iš koalicijos apnuogintų JAV pozicijas Afganistano šiaurėje. Karo
prieš Iraką atveju Vokietija grasina irgi neremti Amerikos.
Bet rusų politologai teigia, kad dažniausiai istorijoje nugali
pragmatizmas. Vadinasi, Maskva iš tikrųjų gali apsimesti nepastebėjusi
JAV operacijos Irake pradžios.
Todėl gali būti, kad Maskvai pavyks išsiderėti iš Vašingtono kokios
nors NATO plėtros pertraukos. Gegužės mėnesį Rusijos ir NATO šalių
ministrų susitikime ketinama pasirašyti vadinamąją NATO dvidešimties
bendradarbiavimo sutartį, kuri, kaip teigė K.Pauelas, taps gera
aljanso viršunių forumo lapkritį Prahoje uvertiūra.
Jeigu toks scenarijus realus (pasaulio žiniasklaida, skirtingai
nei lietuviškoji, sugeba prognozuoti ir pateikti globalines galimų
įvykių versijas), Lietuvos viltys būti pakviestai rudenį į NATO
turėtų blėsti. Arba atvirkščiai: Vilnius turėtų dar įnirtingiau
belstis į Briuselio vartus, skelbdamas savo siūlomus variantus
pagal Vašingtone ir Maskvoje kurpiamus scenarijus. Tik viešumas
ir įžvalgumas padėtų išbristi iš susidarančios politinės aklavietės.
Tačiau tokią įvykių eigą turėtų numatyti ir analizuoti Užsienio
reikalų ministerijos, Prezidentūros, įvairiausių komitetų strategai,
dešimtys patarėjų valstybės institucijoje ir t.t.
O gal galima ir kita įvykių raida: JAV skuba kuo greičiau pradėti
operaciją prieš Iraką ir nuversti S.Huseiną, kad iki NATO viršūnių
susitikimo Prahoje dar liktų gražaus laiko kaip nors užglaistyti
Maskvai skaudžią Baltijos šalių integracijos į aljansą problemą.
Bet tokią versiją palikime nuošaly...
Česlovas Iškauskas
© 2002 "XXI amžius"