Nelengvai statomi nauji Europos rūmai

Europos Konvento pirmininkas Valeri Žiskaras d'Estenas susirūpinęs ES ateitimi EPA-ELTA nuotrauka

Graikijos Porto Karoso kurorte įvykusiame ES aukščiausiojo lygio viršūnių susitikimo, trukusio tris dienas, pagrindinė tema buvo naujoji ES Konstitucija, kuria remiantis kitais metais į ES bus priimtos dešimt naujų narių. Naująjį ES Konstitucijos projektą parengė Konventas dėl Europos ateities, kuriam vadovauja buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Žiskaras d’Estenas. Konventas, kurį sudarė ES šalių parlamentarų, vyriausybių ir Europos Komisijos atstovai, projektą patvirtino vienbalsiai. Tiesa, kai kurios mažosios valstybės, ypač būsimosios ES narės, nesutinka su kai kuriomis Konstitucijos projekto nuostatomis. Tam pritaria Didžioji Britanija. Mažųjų ES valstybių poziciją palaiko Ispanija ir būsimoji ES narė Lenkija, kurios jokiu būdu negalima priskirti prie mažųjų. Taigi nors Konstitucijos projektas priimtas, bet viskas spręsis spalio mėnesį prasidėsiančioje tarpvyriausybinėje konferencijoje, kuri tęsis net kelis mėnesius ir priims galutinę Konstitucijos redakciją. Per tą laikotarpį šešiolika mažesniųjų valstybių ketina smarkiai kovoti dėl sau palankių Konstitucijos nuostatų. Aišku tiktai viena, jog rotacinį pirmininkavimą ES pakeis nuolatinio pirmininko ar prezidento institucija. Rotacijos tvarka išlieka kiekvienai senai ir naujai ES valstybei pirmininkauti ministrų lygio deryboms, išskyrus Užsienio reikalų santykių tarybą, kuriai nuolat pirmininkaus ES užsienio reikalų ministras. Manoma, kad pirmuoju ES užsienio reikalų ministru gali tapti dabartinis Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris. Pagal naujosios ES Konstitucijos projektą keistųsi ir balsavimo ES sistema. Lemiamas vaidmuo priimant sprendimus balsų dauguma suteikiamas pagal gyventojų skaičių. Aišku, mažosioms šalims tai nepatinka, todėl jos pasisako prieš tokią balsavimo tvarką. Juk, pavyzdžiui, norėdamos priimti sprendimą, jos turėtų sudaryti kone dvidešimties valstybių koaliciją, kad atremtų didžiųjų valstybių diktatą. Tokios koalicijos galimybė mažai tikėtina. Naujoji ES Konstitucija turėtų įsigalioti tik nuo 2009 metų, kada ir naujosios narės, tarp jų ir Lietuva, į Europos Komisiją, kuri inicijuoja teisės aktus ir prižiūri bendros ES politikos įgyvendinimą, galės skirti po vieną komisarą. Komisijoje bus po vieną kiekvienos ES narės atstovą, bet tik keturiolika iš jų turės balsavimo teisę. Todėl mažosios šalys su tuo sutiko, tik gavus didžiųjų valstybių pažadą dėl lygios komisarų rotacijos. Bet kol kas dar neaišku, ką veiks tie komisarai, negavę balsavimo teisės.
Beje, Konstitucijos projekte numatyta galimybė valstybėms ES narėms savo noru pasitraukti iš Europos Sąjungos, vadovaujantis savo šalių konstitucinėmis teisėmis ir nuostatomis. Valstybė, priėmusi tokį sprendimą, derėsis dėl išstojimo tvarkos bei sąlygų. Ši nuostata laikoma smūgiu vadinamiesiems euroskeptikams, kurių netrūksta ir Lietuvoje, ir išmuša iš jų rankų vieną pagrindinių propagandinių kozirių teigiant, kad, įstojus į ES, išstoti iš jos bus neįmanoma.
Graikijoje įvykusiame ES vadovų susitikime iškilo dar vienas klausimas, sukėlęs daug ginčų ir abejonių. Mat dauguma Konvento narių pasirašė rezoliuciją, kurioje raginama kitų metų birželio 13 dieną kartu su įvyksiančiais rinkimais į Europos Parlamentą surengti ir referendumus dėl pritarimo naujajai Europos Sąjungos Konstitucijai. Tačiau daugelis politikų ir politologų įsitikinę, kad toks referendumas sukeltų didelę sumaištį.
Tuo labiau kad daugelyje ES šalių ir kandidačių jau įvyko referendumai dėl narystės ES. Referendumo kritikai pagrįstai kelia klausimą, koks gali būti referendumas dėl naujos ES Konstitucijos birželio 13 dieną, jeigu galutinis Konstitucijos variantas, geriausiu atveju, bus paskelbtas tik kitų metų balandžio-gegužės mėnesiais. Tad diskusijoms apie naująją Konstituciją praktiškai nebebus laiko.
Viena aišku, kad apsuptame vadinamųjų antiglobalistų, komunistų, anarchistų ir šiaip chuliganų, suvažiavusių į Graikiją iš visos Europos, Porto Karoso kurorte ES šalių ir kandidačių vadovai, iš esmės priimdami Konstitucijos projektą, svarbiausius sprendimus atidėjo vėlesniam laikui. Spalio mėnesį prasidėsiančiose diskusijoje teks priimti labai sudėtingus ir ginčytinus sprendimus. Pirmiausia dėl užsienio ir saugumo politikos, teisės, mokesčių reikalų, o svarbiausia, sunkiausią sprendimą dėl veto teisės atsisakymo. Kaip tik dėl šio klausimo jau dabar vyksta aršios diskusijos.
Antras dalykas, kas itin kelia nerimą ES šalių vadovams, tai nelegalios migracijos klausimai. Iš tiesų daugelis ES valstybių vis labiau susiduria su socialinėmis problemomis, ypač dėl gyventojų senėjimo. Valstybės jau nebepakelia socialinių problemų naštos, ypač kai nuolat didėja pensininkų skaičius, kuris jau labai greitai gali susilyginti su dirbančiųjų skaičiumi. Kitas dalykas, ES šalių visuomenė vis garsiau reiškia savo nepasitenkinimą dėl plūstančių nelegalių migrantų iš skurstančių Azijos ir Afrikos valstybių. Tai kelia dar didesnę socialinę įtampą bei terorizmo grėsmę. Todėl nuspręsta skirti daugiau lėšų ES išorinių sienų apsaugai. Pažymėtina, kad šiuo klausimu Lietuvai teks ypatinga atsakomybė sustiprinant savo sienos su Baltarusija ir Kaliningradu apsaugą. Tiesa, tam dalykui ES ketina skirti ir jau skiria nemažai lėšų, tačiau daug kas priklausys ne tik nuo mūsų pasieniečių, bet ir valdžios gebėjimų. Tuo labiau kad su Baltarusija nepasirašyta readmisijos sutartis. O iš Baltarusijos, tiksliau, iš Rusijos per ją, daugiausia ir plūsta nelegalių migrantų srautas.

Petras KATINAS

© 2003"XXI amžius"