"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. liepos 2 d., Nr. 13 (58)

PRIEDAI

Tikros ir dirbtinės kliūtys

Pasakojama, kad profesorius, pas kurį medicinos mokėsi būsimas įžymus anglų rašytojas Konan Doilis, tikslią diagnozę nustatydavo vien tik atidžiai pažiūrėjęs į pacientą. „Kas tam žmogui, sere? - klausdavo jis virpantį studentą. - Pažiūrėkite į jį atidžiau. Ne, nelieskite jo. Juk turite akis, sere! Tai, naudokitės akimis, protu!“ Gerai būtų, jeigu tokių profesorių atsirastų skiriant žmones į valstybės tarnybą. Tai ypač išryškėjo po nespėto užglaistyti skandalo su žemės sklypų dalybomis. Galima neabejoti, kad į šį skandalą bus atitinkamai reaguota Europos Sąjungos institucijose. Kaip ir į vadinamąjį biudžeto pristatymą, kai didelė biudžeto dalis, kaip ir anksčiau, skiriama valdininkams papildomai finansuoti. Pirmiausia labai gerai „susicementavusiai“ viduriniajai valdininkijai. Kaip pastebėjo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimas Varkulevičius, valdininkijos organizuotumas - ne tvarkos, o gerai organizuoto valdininkiško nusikalstamumo požymis. Jau ne vienas žinomas Lietuvos pramonininkas muša pavojaus būgnus, ragindamas Vyriausybę skirti pirmenybę žinių ekonomikai finansuoti, kas leistų padaryto esminį šuolį žmonių gyvenimui pagerinti. Na, o dabartinė tvarka suteikia galimybes kai kurioms garsiausiai šaukiančioms grupuotėms maitintis papildomais milijonais. Specialistai, pavyzdžiui, pažymi, kad pinigų runkelių augintojams skiriama daugiau nei iš viso tų runkelių užauginama.
Ne tik Lietuvos, bet ir ES ekonomikos specialistai nesupranta, kaip, augant Lietuvos ekonomikai 6-9 proc., nesurenkama papildomų pajamų į valstybės biudžetą. Seimo narys K.Glaveckas sakė, kad lėšų dalijimas primena žvalgymąsi į lubas, nepateikiant jokių skaičiavimų, niekas nereikalauja paaiškinti, kaip bus naudojami papildomai gauti pinigai.
Valdančiosios daugumos atstovai aiškina, kad papildomų milijonų skyrimas valdininkams yra būtinas dėl vykstančių eurointegracijos procesų. Atseit būtina stiprinti valdininkų „gebėjimus“. Tik kad tie gebėjimai iš esmės reiškiasi savų kišenių papildymu, o eurointegracija prisidengus tai daryti visai nesunku. Aišku ir tai, kad kairioji Vyriausybė ir Prezidentūra, Lietuvai tampant ES ir NATO nare, vis dar labiau žvalgosi į Maskvą. Štai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas nepaliauja reikalauti mažinti krašto apsaugos biudžetą. Atseit Lietuvai niekas negresia ir negrės ateityje. Iš kur toks įsitikinimas? Apie tai visai neseniai aiškiai pasakė ir Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais A.Medalinskas, tradiciškai iškėlęs labai svarų Prezidento įnašą suartėjant su rytiniais kaimynais. Esą Lietuva yra pajėgi pateikti vertingų iniciatyvų, ką ir parodė Prezidentas Kaliningrado srities klausimu. Taip pat A.Medalinskas ypač pabrėžė, kad Prezidentas nuolat akcentuoja intensyvaus bendradarbiavimo su visu Rusijos Šiaurės vakarų regionu svarbą. Nežinia, kas pakišo Prezidentui tokią idėją. Juk bendradarbiaujama paprastai su valstybe, o ne su kažkokiais regionais. O dėl „nuopelnų“ Kaliningrado klausimu, tai tie nuopelnai ne tiek Lietuvos, kiek Europos Sąjungos. Nes pasirašytas tranzito susitarimas, reguliuojantis tranzito režimą per Lietuvos teritoriją, remiasi ES teisės normomis. Nekuklu girtis ir tuo, jog būtent prezidento R.Pakso vadovavimo metu Rusija pagaliau ratifikavo ilgai delstą sienos sutartį, pasirašė ir ratifikavo readmisijos sutartį. Tačiau Maskvai nebuvo kur dėtis. Tų sutarčių ratifikavimo reikalavo irgi Europos Sąjunga.
Yra dar vienas dalykas, ko siekia Prezidentas „nusižiūrėjęs“ į kai kurias ES šalis. Tai, pirmiausiai, savo galių sustiprinimo. A.Medalinskas aiškiai pasakė, jog prezidento R.Pakso vaidmuo, pirmiausia užsienio politikoje, turi būti panašus kaip Prancūzijos ir Lenkijos prezidentų Ž.Širako ir A.Kvašnievskio. Betgi ir Premjeras siekia to paties, vis dažniau imdamasis iniciatyvos visuose reikaluose. Taip pat ir užsienio politikoje. Prezidentas ne juokais susirūpino savo galiomis. Juk ne kam kitam, o savo įvaizdžio kūrimui, populiarinimui gavo papildomai iš biudžeto apie du milijonus litų. Prieinama iki absurdo. Kaip pažymėjo Seimo Teisės ir teisėsaugos komiteto pirmininkas A.Sakalas, Prezidento įvaizdžiu rūpinasi net devyni (!) Prezidentūros pareigūnai.
Nepaisant to, kad Maskva ratifikavo sienos sutartį, nors ir labai nenoromis, ji visaip vilkino paskutiniojo Rusijos ir Lietuvos teisinio dokumento dėl supaprastinto tranzito per Lietuvos teritoriją pasirašymą. Pagal ankstesnį susitarimą šis dokumentas turėjo būti pasirašytas dar gegužės mėnesį. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos valdininkų, Rusija šio gyvybiškai svarbaus dokumento pasirašymo specialiai nevilkino, o tai atsitiko todėl, kad jo įforminimo procedūra „ilgai keliavo biurokratiniais labirintais“.
O gal specialiai buvo delsiama, kad tranzito klausimu gali iškilti „techninių bėdų“ dėl sklandaus visos supaprastintos tranzito sistemose funkcionavimo. Juk prisikabinti Rusija labai moka ir sugeba tam atrasti įvairiausių progų.
Štai aukštas Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas A.Jakovenka vėl užsipuolė Lietuvą, konkrečiai, krašto apsaugos ministrą L.Linkevičių dėl jo pareiškimo, jog, iškilus pavojui Lietuvos saugumui, Lietuvoje gali būti įkurtos NATO bazės. Pasak A.Jakovenkos, Rusija ir NATO yra susitarusios, kad Aljansas nesteigs savo bazių naujų NATO narių teritorijose. Tačiau Rusijos vadovai, net pats prezidentas V.Putinas pripažino, kad Aljansas nekelia pavojaus Rusijai. Be to, tai yra Lietuvos reikalas. Tokie pareiškimai rodo, kad Maskva vis dar iš inercijos traktuoja NATO kaip priešišką organizaciją. Maskva puikiai žino, jog beveik visose šalyse NATO narėse yra Aljanso bazės. Tai yra ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai naudinga toms šalims. Tai pirmiausia papildomos darbo vietos, o svarbiausia, kelia didesnį žmonių pasitikėjimą ir saugumo jausmą, ypač iš komunistinės priespaudos išsivadavusiose valstybėse. NATO karinių bazių buvimo naudingumą pripažįsta visi. Štai šiomis dienomis Čekijos gynybos ministras Jaroslavas Tvrdikas sakė, kad reikia būti priešais patiems sau, jeigu atsisakytų tokios galimybės. Beje, Čekijos gynybos ministras yra socialdemokratas. Pasak jo, jeigu NATO bazėje bus keturi tūkstančiai kariškių, tai jiems aptarnauti eilės reikės 20 tūkst. darbo vietų. Natūralu, kad A.Jakovenka neapsiėjo ir be tradicinių grasinimų. Jo žodžiais tariant, jeigu Lietuvoje atsiras bent viena NATO bazė, tai „labai neigiamai atsilieps Rusijos ir Lietuvos santykiams“.
Niekaip nepavyksta sumažinti trinties tarp artimiausios mūsų kaimynės Latvijos. Tai ir delsimas ratifikuoti jūros sieną su Lietuva, nors pati Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga paragino parlamentą ratifikuoti šią sutartį. Pasak Latvijos prezidentės, nėra kur dėtis - jūros sieną teks ratifikuoti.
Tačiau su broliais latviais iškilo dar viena problema. Latvija faktiškai neteisėtai įvedė griežtus apribojimus kiaulienos ir jos produktų importui iš Lietuvos. Tai, pirminiais paskaičiavimais, Lietuvos verslininkams per pusmetį atneš mažiausiai 20 milijonų litų nuostolių. Savaime suprantama, kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Lietuva privalės imtis atsakomųjų veiksmų nustatant konvencinius muitus kai kurioms latviškoms prekėms. Tokie dalykai kelia nuostabą. Juk jau kitais metais Lietuva ir Latvija taps Europos Sąjungos narėmis, ir tokie bei panašūs apribojimai privalės būti panaikinti.Į tokius dalykus, aišku, labai neigiamai žvelgiama Briuselyje. Juk ten Baltijos regionas laikomas vientisu, ir ES aiškiai suinteresuota Baltijos valstybių vienybe.

Petras KATINAS

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija