Keturios katalikiškos ES
šalys ES Konstitucijoje nori paminėti krikščionybę
Keturios katalikiškos valstybės
penktadienį pareikalavo konkrečiai paminėti krikščionybę pirmojoje
Europos Sąjungos (ES) Konstitucijoje.
Nepaisant popiežiaus Jono Pauliaus II ir krikščionių demokratų
partijų spaudimo, ES vadovams pateiktame Konstitucijos projekte
krikščionybė nebuvo minima. Tačiau Italija, Ispanija, Portugalija
ir Lenkija paprašė per ateinančius mėnesius peržiūrėti dokumentą.
ES politikai daugiausia ginčijosi dėl nacionalinio tapatumo ir
federalizmo įtvirtinimo Konstitucijoje, tuo tarpu katalikams buvo
svarbi religija. Labai nedaug europiečių reguliariai eina į bažnyčią,
ypač protestantiškose valstybėse, kur mažiau nei dešimt procentų
gyventojų aktyviai praktikuoja savo tikėjimą. Katalikiškose šalyse,
tokiose kaip Ispanija ir Airija, šis rodiklis siekia 20 procentų.
Buvęs Prancūzijos prezidentas Valeri Žiskaras d'Estenas pirmą
kartą prisipažino, jog norėjo į Konstituciją įtraukti žodį "krikščioniškas",
tačiau jam nepavyko užsitikrinti pakankamai paramos. Tai, kad
Konvento pirmininkui nepavyko įtikinti abejojančiųjų, rodo, jog
mūšis dėl religijos gali būti pralaimėtas, tačiau Vatikanas dabar
daug vilčių sieja su Italija, kuri kitą mėnesį iš Graikijos perims
pirmininkavimą ES.
Katalikams ši diskusija dėl krikščionybės yra ypač aktuali, nes
2005 metais derybas dėl narystės su ES siekia pradėti musulmoniška
Turkija. Vatikanas baiminasi, kad, jai tapus ES nare, gali nuvertėti
katalikiškos tradicijos.
Kairieji teigia, jog paminėjus krikščionybę būtų įžeisti milijonai
musulmonų ir kitų religijų atstovai, jau esantys ES, tuo tarpu
pasauliečiai tvirtina, kad reikia atskirti Bažnyčią nuo politikos.
V. Ž. d'Esteno parengtame projekte minimas tik Europos "kultūrinis,
religinis ir humanistinis paveldas".
Reuters-ELTA
© 2003"XXI amžius"