Horizontai

Australijos lietuvių dailininkų darbų dovana Lietuvai

Šiandien, liepos 2 dieną, Vilniaus Rotušėje vyksta Australijos lietuvių šventė. Jos pagrindinis akcentas - Australijos lietuvės meno mokslų daktarės Genovaitės Kazokienės akademinio veikalo "Lithuanian Artists in Australia 1950-1990" pristatymas ir jos 300 Australijos lietuvių dailininkų darbų dovana Lietuvai. Akademiniame veikale "Lithuanian Artists in Australia 1950-1990" nagrinėjama 140 lietuvių dailininkų gyvenimai ir darbai. Knygoje pateikiama daugiau kaip 100 dailininkų kūrinių iliustracijų, dauguma spalvotų.
Pagrindinis Viniaus iškilmių rengėjas yra G. Kazokienės knygos leidėjas Europe Australia Institute Melbourne profesorius Ron Adams, istorikas antropologas, dirbantis Viktorijos universitete Australijoje. Jis pernai viešėjo Lietuvoje, kur pasirašė bendradarbiavimo keičiantis studentais sutartį su Kauno technologijos universitetu. Kaip pats profesorius teigia: "Anksčiau nežinojau, kur ta Lietuva yra, o dabar be jos gyventi negaliu…" Šventėje dalyvaus ir pirmasis pagal pasirašytą sutartį Kauno technologijos universitete studijuojantis Australijos lietuvis Justinas Rutkauskas. Visos už G. Kazokienės knygą surinktos lėšos pateks į stipendijų fondą, skirtą studentams iš Lietuvos, atvykusiems studijuoti į Australijos Viktorijos universitetą. Knygos leidimą finansavo Australijos lietuvių fondas ir bendruomenė. Šiandien vykstančiame Australijos lietuvių renginyje šoks Dalios Antanaitienės vadovaujama tautinių šokių grupė iš Melburno, dainuos bendras Australijos lietuvių choras, kuriam diriguos Birutė Prašmutaitė, bei dalyvaus Lietuvos garbės generalinis konsulas Australijoje Viktoras Šliteris, Australijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkė Lolita Kalėda įteiks atvežtas lauktuves M. Mažvydo nacionalinei bibliotekai, tolimojo kontinento bendruomenės rėmėjams Lietuvoje ir padėkas renginio organizatoriams. Australijos vyriausybės vardu kalbės iš Stokholmo specialiai ta proga atvykęs Australijos ambasadorius Švedijai ir Baltijos šalims Richard Rowe, Australijos garbės konsulas Lietuvoje Antonio Meschino, Pasaulio lietuvių bendruomenės XI Seimo vadovai ir delegatai.
Į šventę pakviesta daug aukštų pareigūnų: ministrai, ambasadoriai ir parlamentarai bei svečiai iš Australijos, Lietuvos ir kitų pasaulio šalių.

* * *

Genovaitė Budreikaitė-Kazokienė gimė ir užaugo Kaune, inteligentų šeimoje, išauginta labai patriotiškai. Dar mokydamasi "Aušros" mergaičių gimnazijoje kartu su savo tėvu dalyvavo Birželio 23-iosos sukilime, o 1944 metais viena iš savo šeimos pasitraukė į Vakarus. 1949 metais baigė Tiubingeno universiteto Odontologijos fakultetą ir kartu su vyru, poetu ir vertėju Vincu Kazoku, emigravo į Australiją. Ten nepripažino Vokietijoje įgyto medikės diplomo, tad studijas kartojo Sidnėjaus universitete. Nemesdama medikės darbo, leidusio išlaikyti šeimą, o V.Kazokui dirbti "Mūsų pastogės" redaktoriumi ir reikštis kaip publicistui ir literatui, G. Kazokienė 1969 metais Sidnėjaus universitete pradėjo studijuoti vaizduojamąjį meną. 1975-aisiais ten įgijo bakalauro, o 1982-aisiais magistro laipsnį. Po vyro mirties persikėlusi į Hobartą, įstojo į Tasmanijos universitetą, kur per šešerius metus parengė ir 1994-aisiais apgynė disertaciją "Lietuviai dailininkai Australijoje 1950-1990 m.", įgydama filosofijos mokslų daktarės laipsnį.
1994-aisiais dr. G.Kazokienė atplukdė į Lietuvą ir perdavė Lietuvos dailės muziejui didžiąsias savo kolekcijas - Australijos lietuvių dailės ir egzotiško, lig tol Lietuvoje nematyto Australijos ir Okeanijos tautų meno - ir per šį beveik dešimtmetį jas gerokai papildė (iš viso padovanojo 1153 eksponatus). 1997 metais dr. G.Kazokienė apdovanota Gedimino ordinu.
Dar Tiubingene įsitraukusi į lietuvių organizacijas, dr. G.Kazokienė yra labai svarbus žmogus Australijos lietuvių bendruomenėje. Tris dešimtmečius Kazokų namai Bankstaune, vadinamoji "Kazokynė", buvo lietuvių kultūros Sidnėjuje centras: juose veikė "Mūsų pastogės" redakcija, vykdavo paskaitos, minėjimai, "Plunksnos" klubo diskusijos. G. Kazokienė dirbo lietuviškoje mokykloje, skaitė paskaitas, rengė minėjimus, bendradarbiavo lietuvių spaudoje, trejus metus vadovavo Sidnėjaus lietuvių radijo valandėlėms, atstovavo Australijai Pasaulio lietuvių bendruomenės seimuose, vadovavo Australijos lietuvių medikų draugijai. Ji surengė per 20 lietuvių dailininkų parodų, 1985 metais įsteigė Lietuvių meno ir tautodailės draugiją, 1988-aisiais - V. ir G. Kazokų meno fondą, kuris kas dveji metai skiria dvi premijas už geriausius lietuviškos temos dailės kūrinius (1995 metais kitą meno fondą G. Kazokienė įsteigė Lietuvos dailininkams skatinti). 2000-aisiais ji vadovavo didžiausios Australijos lietuvių šventės - Australijos lietuvių dienų Sidnėjuje rengimuisi.
G. Kazokienė, kaip menotyrininkė ir mokslininkė, savo tyrinėjimus taip pat skyrė lietuvių kultūrai: bakalauro laipsniui pasirinko grafiko V. Rato kūrybą, magistro disertaciją skyrė M.K.Čiurlioniui; ši studija JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos mokslinių darbų konkurse 1982 metais buvo įvertinta pirmąja premija. Daktaro disertacijoje G. Kazokienė tyrinėjo ir kūrinių nuotraukomis pristatė apie 150 Australijos lietuvių dailininkų, tautodailininkų, fotomenininkų kūrybą. Ši jos studija, pasak australiškio Vytauto Donielos, "yra solidžiausias darbas anglų kalba apie lietuvius Australijoje" ir "svarbus įnašas į pokarinės Australijos formavimosi supratimą ir ypač į jos meno istoriją". O žiūrint iš mūsų varpinės - apskritai visoje lietuvių išeivijoje dr. G.Kazokienė turbūt buvo vienintelė profesionali menotyrininkė, kuri savo tyrinėjimų objektu pasirinko to krašto išeivių kūrybą ir nagrinėjo ją tos šalies meno raidos kontekste, tuo suteikdama lietuvių kūrybai visuotinumo matmenį ir galimybę įeiti į Australijos meno istoriją kaip europinės dailės šaknis ir nacionalinį žymenį turinčiam jos dėmeniui. Tokio metraštininko ir tyrinėtojo, įdėmiai sekusio išeivių meninio gyvenimo vyksmą ir jam aktyviai talkinusio, nuolat bendravusio su dailininkais ir kolekcionavusio jų kūrybą, neturėjo, regis, nė viena kita išeivių bendruomenė.
Kaupti lietuvių dailininkų kūrinius G. Kazokienė pradėjo nuo pirmųjų parodų (pirmoji lietuvių dailės paroda Sidnėjuje įvyko 1953 metais, antroji - 1958-aisiais Melburne, o nuo 1960-ųjų parodos vyksta kas antri metai rengiamose Lietuvių dienose). "Galbūt australų dailininkų parodose buvo ir įspūdingesnių meno kūrinių, tačiau mane traukė tik lietuvių dailininkų darbai. Viena, aš jais gėrėjausi ir didžiavausi, o antra, visada turėjau viltį kokiu nors būdu parvežti juos gimtinėn - kaip įrodymą, kokius talentingus ir gerus vaikus išaugino Lietuva", - taip ji pati pristatė savo rinkinį, kuriame - 277 lietuvių dailininkų tapybos, grafikos, skulptūros ir keramikos kūriniai.
Iš Lietuvos baigiantis karui pasitraukė apie šimtas dailininkų. Į Australiją pateko dešimt, daugiausia - buvusių dailės studentų ir Freiburgo meno mokyklos auklėtinių. Jiems, kaip ir kitiems į Australiją patekusiems dešimt tūkstančių lietuvių pabėgėlių, pirmiausia teko dvejus metus atidirbti pagal sutartį cukrinių nendrių plantacijose, statybose, akmens skaldyklose, metalų kasyklose. Dalis menininkų, atidirbusių prievoles, išvyko į Ameriką, kiti, tikėdamiesi geresnių gyvenimo ir kūrybos sąlygų, iš tolimų žemyno pakraščių kėlėsi į didmiesčius. Kaip yra apibūdinusi G.Kazokienė, lietuviai dailininkai aktyviai įsitraukė į australų dailės gyvenimą, kai kur netgi pirmavo, juos veikė iš JAV perimtas abstraktusis ekspresionizmas ir kitos vyraujančios to meto meno įtakos, tačiau jų kūryboje išliko ir tautinio savitumo bruožų. Lietuviai pelnė daugybę apdovanojimų australų ir tarptautinėse parodose, jų kūrinių yra Australijos, JAV, Vokietijos ir kitų kraštų muziejuose, galerijose, privačiuose rinkiniuose.
1954 metais iš Perto į Sidnėjų atsikėlęs Vaclovas Ratas (1910-1973), Kauno meno mokyklos auklėtinis, dėjo daug pastangų atgaivinti nepopuliariam tuometinėje Australijoje grafikos menui, 1961-aisiais, talkinant H.Šalkauskui ir E. Kubbos, įsteigė Sidnėjaus grafikų draugiją. Grafikai liko ištikimas visą gyvenimą, bet jau nuo 1960-ųjų ėmė kurti ir spalvotus raižinius, vėliau, perėmęs japonų stiklo monotipijų techniką, tapo tikru spalvos virtuozu. Išleido lietuvių dailės knygą "Vienuolika lietuvių menininkų Australijoje" (1967).
Dr. G.Kazokienės kolekcijoje daugiausia Leono Urbono (1922-2000), maištingos dvasios ir nežabotos fantazijos menininko, tapybos ir grafikos kūrinių (apie 50 paveikslų per G. Kazokienę Lietuvai dovanojo pats dailininkas). Studijų metais patyręs vokiečių abstraktaus ekspresionizmo įtaką, abstrakcionistas liko visą gyvenimą, tačiau ir temomis (pasąmonės vizijos, nuojautos, įnirtingos emocijos, reiškiamos kosmoso, chaoso, gamtos stichijos įvaizdžiais), ir išradinga technika, greitu, neretai vienu užmoju atlikto teptuko judesiu yra savitas, unikalus. L. Urbonas surengė daugiau kaip 40 individualių parodų, po pasaulį pasklidę apie tūkstantis jo paveikslų.
Visuose svarbiausiuose Australijos muziejuose ir galerijose yra Henriko Šalkausko (1925-1979), turėjusio didelės įtakos visos šalies akvarelės tapybai ir vadinto monumentaliu akvarelistu, kūrinių. Australijoje pirmiausia išgarsėjo kaip grafikas, nuo 1963 metų galutinai pasuko į akvarelinę tapybą. Dideli santūraus juodo-balto kolorito paveikslai, sukomponuoti iš abstrakčių tamsių konfigūracijų, sugestijonuojantys gamtos didingumo, kaitos ir amžinybės apmąstymus, buvo eksponuojami ir premijuojami prestižinėse Australijos parodose (dailininkas yra gavęs daugiau kaip šimtą premijų) ir atstovavo Australijos menui didžiosiose tarptautinėse parodose. Eva Kubbos (g. 1928), kaip ir H.Šalkauskas, pirmiausia kūrusi grafiką ir meninėmis priemonėmis jam artima, vėliau taip pat pasirinko akvarelę ir išgarsėjo emocingais, tamsių žėrinčių spalvų pusiau abstrakčiais gamtovaizdžiais, persmelktais panteistine dvasia ir paslaptimi. Algirdo Šimkūno (1927-1971), kūrybiniame palikime ryškiausi abstraktūs dekoratyvūs nespalvoti lino raižiniai. Tarp Sidnėjaus lietuvių tapytojų išsiskiria portretistas Vladas Meškėnas (g. 1916), laikomas vienu geriausių Australijos portreto meistrų. Virtuoziškas piešėjas, išraiškinga spontaniška linija sukūręs šimtus aktų ir žanrinių piešinių, išgarsėjo novatoriškais dvigubo įvaizdžio portretais, kai kūrinyje derinami du portretuojamo asmens atvaizdai ir pridengiami perregimu spalviniu šydu, artimu impresionistinei ar net veiksmo tapybai. V.Meškėnas yra nutapęs garsiausių Australijos dailininkų portretų seriją, Australijos ir JAV lietuvių veikėjų ir menininkų portretų, labai psichologiškų, dvasingų, humaniškų. Kolekcijoje yra ir vėliau į Sidnėjaus meninį gyvenimą įsitraukusių Vidos Kabailienės (g. 1928), Igno Bieliūno (g. 1923), Agos Skeivienės-Dimavičiūtės (g. 1922), Dainos Bernotienės (1933-1994) tapybos pavyzdžių.
Iš Melburne kūrusių dailininkų kolekcijoje daugiausia Adomo Vingio (1917-1980), savito stiliaus abstrakčių poetiškų tapybos kompozicijų, primenančių giedrius gamtovaizdžius; yra po keletą melburniškių grafikų Adolfo Vaičaičio (g. 1915; Kauno meno mokyklos auklėtinis, "Čiurlionio diskusijų klubo" steigėjas), Viktoro Simankevičiaus (g. 1921), tapytojų Juozo Baukaus (Joseph Banks, 1909-1994), Irenos Jokubauskienės-Smilgevičiūtės (g. 1920) ir kitų, daugiausia lietuvių aplinkoje žinomų dailininkų kūrinių. Adelaidei, kur iš pradžių buvo susitelkę daugiausia profesionalių lietuvių dailininkų, vėliau emigravusių į JAV, atstovauja vienintelio tarp Adelaidės lietuvių abstrakcionisto Leono Žygo (1924-1980) spalvingos kompozicijos, Gražinos Firinauskienės (1918-1969), Bronės Mockūnienės (g. 1918) ir Mečislovo Rudzensko (1911-1986) kūriniai.
Dr. Kazokienės kolekcijoje yra ir jau išeivijoje gimusių, daugiausia pačioje Australijoje meną studijavusių lietuvių kilmės dailininkų Leekos Kraucevičiūtės-Gruzdeff, Danguolės Keraitytės, Nijolės Bižytės, Ugnės Kazokaitės, Jono Abromo (visi iš Sidnėjaus), melburniškių Jono Balsaičio, Sigito Gabrie, Nijolės Jeršovaitės-Pengelley, Fausto Sadausko, Adelaidės tapytojo Vyto Kapočiūno, Aldonos Zakarauskaitės iš Niūkastlio, Lino Vaičiulevičiaus iš Hobarto kūrinių. Vadinamąją "antrąją kartą" nepalyginamai mažiau nei vyresniuosius veikė lietuviškoji tradicija ir atskirų miestų meninė aplinka, pagal savo talento prigimtį jie įsiliejo į bendrą Australijos meninį gyvenimą, tačiau dalyvauja ir lietuvių dailės parodose.
Į Australijos lietuvių šventę Vilniaus Rotušėje (Didžioji g. 31) kviečiame šiandien, liepos 2 dieną, 14 val.