Skaitmeninės technologijos artina techninę revoliuciją

2003-iaisiais neabejotinu lyderiu skaitmeninių technologijų srityje išlieka mobilieji telefonai. Pasaulyje vis labiau populiarėja telefonai su skaitmeninėmis kameromis bei fotografavimo funkcija.
Vakarų šalyse įprasta, kad mobiliųjų telefonų paklausa itin padidėja prieš didžiąsias šventes, Kalėdas bei Velykas. Telefonais prekiaujančios firmos prieššventiniu metu skelbia įvairias nuolaidų akcijas. Neretas susigundo įsigyti telefoną ne tik sau, bet ir savo artimiesiems.

Populiarėja naujosios kartos mobilieji telefonai

Nors japonų kompanija „Sanyo“ nuolat verkšlena dėl mažėjančio pelno bei didžiulės konkurencijos, šiemet ji jau pardavė beveik 8,5 mln. mobiliųjų telefonų. Priminsime, kad per visus praėjusius finansinius metus buvo parduota tik 5,7 mln. „Sanyo“ telefonų. Kompanijos prezidentas Jukinoris Kuvanas tvirtina, kad jo vadovaujama kompanija šiemet tikisi daug uždirbti parduodama mobiliuosius telefonus, kuriuose yra skaitmeninė filmavimo kamera. Be abejonių, „Sanyo“ yra didžiausia pasaulyje skaitmeninių kamerų matricų, mobiliųjų telefonų baterijų bei spalvotųjų monitorių gamintoja. Tikimasi per šiuos metus gauti dešimt milijonų dolerių pelną bei padidinti gamybos apimtis dukterinėse Kinijos bei Indonezijos įmonėse. Tiesa, sekasi tik mobiliuosius telefonus gaminančiam „Sanyo“ padaliniui. „Sanyo“ buitinė technika vartotojams ne itin patraukli. Dėl šios priežasties šiemet laukiama kompanijos restruktūrizavimo, kurio pradžia laikomas 1400 firmos darbuotojų perkvalifikavimas bei perkėlimas dirbti į kitus padalinius.
Kita garsi japonų kompanija „Sharp“ 2002-2003 finansiniais metais savo pelną patrigubino. Ši kompanija pasaulyje garsėja skystųjų kristalų monitorių gamyba. Išaugus plokščiaekranių televizorių ir skaitmenines kameras turinčių mobiliųjų telefonų paklausai, „Sharp“ teko gerokai padidinti gamybos apimtis. Korporacija prognozuoja vien per šiuos metus dvigubai padidėsiančią plokščiaekranių televizorių paklausą, o kas antras pasaulyje parduodamas mobilusis telefonas su skystųjų kristalų ekranu bus pagamintas bendradarbiaujant su „Sharp“. Pasak specialistų, net 20 proc. šiemet pagamintų mobiliųjų telefonų turės skaitmenines kameras.
Pasaulio ekonomistų prognozės taip pat žada milžiniškus pelnus Japonijos bendrovėms. Mobiliųjų telefonų su fotografavimo funkcija paklausa išaugs 30 proc. ir viršys aštuonių milijardų dolerių sumą, vien Japonijos verslininkai turėtų įsigyti 40 mln. tokių telefonų. Nuo Japonijos gamintojų nenori atsilikti ir Europos mobiliųjų telefonų gamybos lyderiai „Nokia“ bei „Siemens“, kurių naujausi telefonų modeliai savo tobulumu beveik niekuo nesiskiria nuo gaminamų Japonijoje. Todėl, nenorėdami prarasti rinkos, Europos gamintojai priversti kurti efektyvias gaminamos produkcijos reklamas.
Mobilieji telefonai, kuriuose įmontuota skaitmeninė kamera, užfiksuotą vaizdą akimirksniu gali persiųsti kitam mobiliojo ryšio ar interneto vartotojui. Tiesa, kol kas vaizdai nelabai aukštos kokybės, nes telefonų matricos, procesoriai ir ekranai nedideli. Neįmanoma kitam vartotojui persiųsti didesnio vaizdinės informacijos kiekio, nes tai gana brangu ir be reikalo apkraunamas tinklas. Tačiau naujovių mėgėjų tai negąsdina. Ypač po pranešimų spaudoje apie vagystę viename Italijos prekybos centre, kai vagys buvo sulaikyti savininkui juos nufotografavus mobiliuoju telefonu ir nuotrauką išsiuntus į artimiausią policijos nuovadą.
Gegužės 29-ąją suėjo 50 metų nuo tos dienos, kai Naujosios Zelandijos alpinistas Edmundas Hilaris ir nepalietis šerpas Tencingas Norgejus įkopė į aukščiausią pasaulio viršukalnę Everestą. Ta proga alpinistas ir Kinijos kompanijos „SOHU.com“ prezidentas Čarlzas Čžanas kartu su kolegomis iš JAV atstovaujančios „Motorolos“ bei Kinijos „China Mobile“ nutarė žygį pakartoti sumaniusius alpinistus aprūpinti pačia moderniausia mobiliąja technika. Alpinistų padarytas skaitmenines ekspedicijos fotografijas galima rasti internete. Beje, paaiškėjo, kad Everestas per pusę šimtmečio paaugo dviem metrais ir šiandien jo aukštis siekia 8850 metrų.

Tobulinamos telekomunikacijos priemonės bei atsiskaitymo už paslaugas sistemos

Sparčiai tobulinamos ir telekomunikacinės technologijos. Čia pirmauja Pietryčių Azijos šalys. Neseniai tailandiečių „Shin Satelite“ JAV koncernui „Space Systems/Loral“ pateikė užsakymą pagaminti didžiausią pasaulyje ryšio palydovą. Jis svers net šešias tonas 775 kilogramus. Azijos, Australijos bei Naujosios Zelandijos gyventojai galės džiaugtis kokybiškesniais vaizdais televizoriaus ekrane, kuriuos perduos 84 retransliatoriai 40 gigabaitų per sekundę greičiu. To laukiama jau kitų metų pradžioje.
Elektroninės technikos tobulinimu susirūpino ir Kinija. Manoma, kad ši šalis sugebėjo įtikinti užsienio verslininkus investuoti apie 70 mlrd. dolerių, t.y. sumą, kuri beveik du kartus viršija Rusijos biudžetą. Daugiau nei dešimt tūkstančių Kinijos technologinių firmų džiaugiasi užsienio kapitalu, o tarptautinės korporacijos atranda pigią darbo jėgą. Pavyzdžiui, japonų „Epson“ 40 proc. produkcijos gamina Kinijoje, stambieji mobiliųjų telefonų gamintojai „Nokia“, „Siemens“ ir „Motorola“ čia atlieka maždaug 10-14 proc. visų gamybai būtinų operacijų. Na, o kinai tampa tauta, kuri pirmauja pagal mobiliojo ryšio vartotojų skaičių, mobiliaisiais telefonais naudojasi net 200 milijonų kinų. Antrojoje vietoje likusi JAV teturi 180 milijonų bevielio ryšio vartotojų.
Mobiliojo ryšio plėtra gali palengvinti kelių policijos darbą. Štai Suomijos transporto ministerija žada pagal vairuotojų mobiliųjų telefonų signalus į artimiausią retransliatorių nustatyti transporto kamščio vietas. Gatvėje patruliuojantys pareigūnai tokiomis idėjomis pernelyg nesižavi. Suomijoje vienam suaugusiam gyventojui tenka keli mobilieji telefonai. Informacija gaunama greitai ir patogiai, ji gali būti atnaujinama kas 30 sekundžių. Deja, iškyla pavojus pažeisti asmens privatumą. Todėl vertėtų gautą informaciją užšifruoti, o kai tik ji pasidaro nebereikalinga, sunaikinti.
„Lufhansa“ oro linijos savo keleiviams siūlo transatlantinių skrydžių metu naudotis nemokamu palydoviniu greitojo interneto ryšiu. Keleivių siunčiamos elektroninės žinutės gavėją pasieks akimirksniu, o ne po lėktuvo nusileidimo, kaip būdavo iki šiol. Elektroninio ryšio priemonėmis bus neįmanoma naudotis tik lėktuvui kylant ar leidžiantis. Lėktuve internetu gaunamos informacijos greitis siekia vieną megabaitą per sekundę. Jei internetu vienu metu naudotųsi visi lėktuvo keleiviai, kiekvienas jų informaciją gautų 56 kilobaitų greičiu. Netolimoje ateityje skrendant lėktuvu bus galima naudotis ir mobiliaisiais telefonais, nesibaiminant, kad dėl to gali sutrikti lėktuvo navigacinės sistemos. Tiesa, stambiųjų oro linijų, pavyzdžiui, „SAS“, „British Airways“, „Japan Airlines“, rinkodaros specialistai tikisi, kad būsimieji patogumai kompanijoms leis gerokai padidinti bilietų kainas.
Tačiau tai toli gražu dar ne viskas. Po kelerių metų laukiama naujos techninės revoliucijos. Kuriama fleksonika – nauja elektronines schemas kuriančių technologijų kryptis. Manoma, kad beveik kiekvienas buityje naudojamas daiktas turėsiąs savo mikroschemą. Mažėjančios buitinės technikos kainos leis gaminti vienkartinio naudojimo prietaisus.
Keisis ir atsiskaitymo už prekes bei paslaugas tvarka. JAV Teksaso valstijoje „Kroger“ prekybos tinklas jau bando žengti pirmuosius žingsnius šioje srityje. Pirkėjui visai nebūtina piniginėje turėti grynųjų pinigų ar kreditines korteles, jis gali nebebijoti ilgapirščių. Specialus įrenginys nuskenuoja pirkėjo smilių, o piršto antspaudas patenka į kompiuteryje saugomą duomenų bazę. Išsiaiškinus pirkėjo tapatybę, iš jo sąskaitos nurašoma pirkinio suma. Smiliaus antspaudas pasirinktas todėl, kad policija pirštų antspaudus tikrina pagal didįjį pirštą. Naująja atsiskaitymo sistema gali naudotis kiekvienas to pageidaujantis pirkėjas, tereikia pateikti vairuotojo pažymėjimą, į specialų įrenginį įkišti smilių ir pasirinkti atsiskaitymo būdą – kreditine kortele ar elektroniniu čekiu. Per dešimt mėnesių naująją sistemą išmėgino daugiau kaip dešimt tūkstančių pirkėjų.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2003"XXI amžius"