H.Kisindžeriui 80 metų
Ggužės 27-ąją 80-ąjį gimtadienį
atšventė vienas įtakingiausių XX amžiaus JAV politikų Henris Kisindžeris,
kurį vieni istorikai linkę liaupsinti, kiti niekinti.
H.Kisindžeris gimė 1923-iaisiais Vokietijoje, viduriniosios klasės
žydų šeimoje. Į JAV kartu su kitais šeimos nariais atvyko būdamas
penkiolikos. Tarnaudamas JAV ginkluotosiose pajėgose 1943-iaisiais
gavo JAV pilietybę. Nuo tada prasidėjo svaiginanti karjera. H.Kisindžeris
Harvardo universitete apgynė daktaro disertaciją, kurios tema
pasirinko tarptautinius santykius. 1968-aisiais šis politikas
tapo R.Niksono rinkiminės kampanijos patarėju, o šiam tapus JAV
prezidentu gavo patarėjo gynybos klausimams postą. 1973-iaisiais
H.Kisindžeriui buvo patikėtas šalies sekretoriaus postas, paskirta
Nobelio taikos premija bei aukščiausiasis JAV apdovanojimas
prezidento Laisvės medalis.
Daugelis H.Kisindžerio politinių žingsnių ir šiandien vertinami
gana dviprasmiškai. Jis siekė pagerinti JAV santykius su Sovietų
Sąjunga bei komunistine Kinija, Kongrese skatino į Vietnamą siųsti
daugiau karių ir tuo pat metu slapta derėjosi dėl šio karo paliaubų.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje H.Kisindžerį kritikavo ir kairieji,
ir dešinieji. Konservatyvių pažiūrų piliečiai piktinosi stiprėjančia
Sovietų Sąjungos karine galia, liberalesni rinkėjai smerkė taikstymąsi
su žmogaus teisių pažeidimais sovietinėse respublikose bei Čilėje
valdžią gavusiu generolu Pinočetu. Aktyvią politinę karjerą H.Kisindžeris
baigė 1977-aisiais. Vėliau jis skaitė paskaitas įvairiuose JAV
universitetuose, rašė diplomatijos istoriją apžvelgiančius veikalus
bei vadovavo vienai Niujorko konsultacinei firmai.
Ne kartą su H.Kisindžeriu bendravęs buvęs diplomatas, o dabar
vadovaujantis Vašingtono ,,Common Ground juridinei firmai Džeimsas
Tomasas teigia, kad šis politikas darė įtaką daugelio rimtų tarptautinių
problemų sprendimams. Pasak Dž.Tomaso, joks kitas JAV valdžios
atstovas taip nesirūpino JAV ir Kinijos santykių gerinimu, ir
tai darė taip sėkmingai. Tuo tarpu H.Kisindžerio politines nesėkmes
esą derėtų sieti su jo asmeninėmis savybėmis. H.Kisindžeris garsėjo
užsispyrimu, nenoru nusileisti net mažiausiose smulkmenose. Pavyzdžiui,
karo Vietname metu Paryžiuje vykusių derybose pirmuosius šešis
mėnesius beprasmiškai diskutuota ne apie karo pabaigą, bet apie
tai, kokia turėtų būti derybų stalo forma, kai tuo metu kare žuvo
tūkstančiai amerikiečių karių. Vietnamo karo veteranai tokio poelgio
negali pateisinti.
Daug diskusijų savo laiku sukėlė ir H.Kisindžerio vykdyta politika
Artimuosiuose Rytuose. Izraelis kaltino JAV siekiais sugriauti
žydų valstybę ir H.Kisindžerį asmeniškai nepagarba savo tautiečiams,
gyvenantiems Izraelyje. Šiandien Izraelio pareigūnai jau nebe
taip aršiai pasisako prieš Palestinos valstybės atsiskyrimą.
Tuo tarpu JAV ir Sovietų Sąjungos santykiai aštuntojo dešimtmečio
pradžioje kiek pagerėjo. Tiesa, vargu ar H.Kisindžeris buvo teisus
sakydamas, kad amerikiečiams pavojingos tik sovietų idėjos, o
ne tuometinė karinė galia. Nereikia pamiršti, kad Sovietų Sąjunga
buvo stipri branduolinė valstybė, aštuntojo dešimtmečio pradžioje
savo armiją sugebėjusi aprūpinti ginklais, kurie pasaulinėse rinkose
vertinami iki šiol. Dž. Tomasas mano, jog H.Kisindžeris nepadarė
didesnės įtakos šiandieninei JAV vidaus bei užsienio politikai,
niekas jo minčių nebecituoja. H.Kisindžeris tik retkarčiais dalyvauja
televizijos debatuose ,,Fox News kanale. 2001-aisiais žurnalistas
Kristoferis Hitčensas išleido knygą, kurią pavadino ,,Henrio Kisindžerio
teismas, kiek vėliau taip pat pavadintą dokumentinį filmą rodė
,,BBC televizijos kanalas. Tačiau tai nė kiek nesutrukdė pačiam
H.Kisindžeriui ir toliau būti vienu labiausiai JAV elito vakarėliuose
gerbiamų svečių.
Sovietų Sąjungos ir vėliau Rusijos diplomatinis vertėjas Viktoras
Suchodrevas puikiai prisimena prieš tris dešimtmečius vykusį pirmąjį
susitikimą su H.Kisindžeriu. Jis tikina, kad šio politiko kalbas
versti nebuvę sunku. Tuometiniai aukšto rango JAV diplomatai bei
politikai drauge imdavo ir vertėją amerikietį, kurio paslaugų
kartkartėmis būdavo atsisakoma, norint parodyti pasitikėjimą sovietų
diplomatais. Į klausimą, ką H.Kisindžeriui jautė aukšti tuometiniai
sovietų pareigūnai, V.Suchodrevas atsako prisimenąs, kad ilgainiui
A.Gromyka su šiuo JAV politiku ėmęs bendrauti kaip su sau lygiu.
Beje, atkaklumas ir užsispyrimas pirmosios viešnagės Maskvoje
metu H.Kisindžeriui, kuris tuo metu tebuvo JAV prezidento patarėju
gynybos klausimais, padėjo pasiekti, kad derybose dalyvautų pats
L.Brežnevas. Sunkią akimirką, kai, rodės, derybos tuoj pat žlugs,
H.Kisindžeris visada sugebėdavo rasti išeitį iš susidariusios
padėties, pakreipti pokalbį kita linkme ar tiesiog vykusiai pajuokauti.
V.Suchodrevas šį politiką prisimena kaip neprilygstamą derybininką,
padėjusį JAV užmegzti glaudesnius santykius su Sovietų Sąjunga,
o vėliau ir jos teisių perėmėja Rusija.
Gražina MINKAUSKAITĖ
© 2003"XXI amžius"