Britų archeologė skelbiasi atradusi karalienės Nefertitės mumiją

Didžiosios Britanijos archeologė Džoana Fletčer neseniai paskelbė, kad jos dvylikos metų moksliniai tyrinėjimai leidžia spėti suradus Egipto karalienės Nefertitės palaikus. Jei ši archeologė teisi, tai būtų vienas didžiausių pastarojo šimtmečio archeologinių pasiekimų.
Spėjamą Nefertitės mumiją surado Prancūzijos archeologai dar 1898-aisiais Faraonų slėnyje. Tąsyk mokslininkai priėjo išvadą, jog tai 18-osios Egipto faraonų dinastijos nenustatytos tapatybės moters palaikai. Dž.Fletčer, nepaisant daugiau nei dešimtmetį trukusio tyrimo, taip pat nedrįsta tvirtinti, kad tai būtent Nefertitės mumija. Pasak jos, šimtaprocentinės garantijos nėra. Kiti mokslininkai šiai nuomonei linkę pritarti. Istorikai ir archeologai atsargiai žvelgia į sensacingus radinius.
Dž.Fletčer pastebėjo keletą reikšmingų detalių, kurios sutampa su garsiuoju Berlyne saugomu Egipto karalienės Nefertitės biustu, bei akivaizdžių įrodymų, jog ši moteris kilusi iš karališkosios šeimos. Pavyzdžiui, Senovės Egipte tik karališkajai šeimai priklausančios moterys turėjo teisę skustis plaukus bei vienoje ausyje segėti du auskarus. Tiesa, skeptikai teigia, kad Dž.Fletčer iki šiol nepateikė viena gražiausių visų laikų moterų laikomos karalienės Nefertitės rekonstruoto veido modelio, kuris įtikintų jos atradimu lyginant modelį su mokslui žinomais Nefertitės atvaizdais. Bene pats žinomiausias Nefertitės atvaizdas buvo atrastas Achedatone, mieste, kurį įkūrė faraonas Echnatonas IV. Karalienės galva stebina savo proporcijomis bei švelniais veido bruožais. Ši skulptūra labiausiai išgarsino Nefertitės grožį. Tačiau karalienė paliko ir daugiau pėdsakų. Ji gyveno itin reikšmingu Egiptui metu, valdant faraonui Echnatonui, dar vadinamam ir Amenchotepu IV, bei buvo jo žmona. Jos garbei faraonas pastatė keletą šventyklų, kurias puošė milžiniški karalienės atvaizdai, kurių ne vienas išliko iki šių dienų. Amenchotepo IV valdymo metais Egipte buvo uždrausta garbinti įvairias dievybes, faraonas tam tikra prasme siekė įvesti vienos dievybės, dievo Atono kultą. Nefertitė tapo viena svarbiausių naujojo kulto figūrų, vaizduojama šalia savo vyro.
Dž.Fletčer egiptologija domisi jau seniai. Ji tyrinėjo senovės egiptiečiams priklausiusius perukus ir nustatė perukų savininkų socialinę padėtį. Kruopšti kiekvieno mus pasiekusio plaukelio analizė padėjo archeologei rasti ne tik patį seniausią peruką, smėlyje pragulėjusį maždaug tris su puse tūkstančio metų, bet ir senovinę utėlę. Dž.Fletčer padarė daug reikšmingų mokslinių atradimų – Luksore bei Faraonų slėnyje ji tyrinėjo mumifikuotos 18-osios Egipto dinastijos moters dantis. Ji taip pat domėjosi legenda apie prisikeliančią iš kapo Egipto princesę, kuri žudo kiekvieną, kas tik pasitaiko jos kelyje. Na, o paskutinysis Dž. Fletčer atradimas, jei jis pasitvirtintų, prilygtų 1922-aisiais mokslininkų atrastam karalienės Nefertitės posūnio faraono Tutanchamono kapui.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2003"XXI amžius"