Nuvertus
prezidentą Bisau Gvinėjos
pereinamajai Tarybai vadovaus vyskupas
|
Bisau Gvinėjos kariai patruliuoja
s ostinės Bisau gatvėse
EPA-ELTA nuotrauka
|
Sekmadienį Bisau Gvinėjoje įvykdytas
karinis perversmas. Naudodamasi visuotiniu nepasitenkinimu prezidento
politika, Bisau Gvinėjos armija rugsėjo 14-ąją be kraujo praliejimo
įvykdė valstybės perversmą. Suėmus prezidentą Kumba Jalą, generalinio
štabo viršininkas generolas Verisimas Koreira Seabrė paskelbė prisiimąs
atsakomybę už šalį ir pasiskelbė prezidentu ad interim. Iš karto
buvo įvesta visą parą galiojanti komendanto valanda, o sostinės
Bisau gatvėse patruliuoja ginkluoti kariuomenės būriai. Beje, komendanto
valanda jau atšaukta, nes sostinės gyventojai labai ramiai, netgi
palankiai sutiko žinią apie įvykusį perversmą. Nuo 2000 metų tai
buvo jau trečias bandymas įvykdyti karinį perversmą ir šįkart, atrodo,
pavykęs.
Daugelis Afrikos šalių, taip pat
Portugalija, kurios kolonija buvo Gvinėja, pasmerkė perversmą, tačiau
Bisau Gvinėjos gyventojai tikisi, kad jų gyvenimas pagerės, nes
visame krašte socialinė ir politinė padėtis buvo tiesiog beviltiška.
Bisau Gvinėjoje, kuri užima 36
tūkst. kvadratinių kilometrų, gyvena 1,3 mln. žmonių, iš kurių 150
tūkst. - katalikai. Dauguma gyventojų musulmonai. Šioje vienoje
neturtingiausių pasaulio valstybių nėra jokios vietinės pramonės.
Metinės pajamos ten vienam gyventojui vidutiniškai nesiekia nė 200
dolerių. Bisau Gvinėjoje, Bijagos salyne, dirbantis italas kunigas
misionierius Džianmarkas Grapiolo, apsilankęs lietuviškoje Vatikano
radijo redakcijoje, ilgai ieškojo tinkamų žodžių, kad kuo objektyviau
apibūdintų padėtį šioje Afrikos valstybėje. Norėdamas pailiustruoti
visišką ekonominį atsilikimą, sakė, kad neseniai sostinėje Bisau
buvo uždaryta alaus darykla - vienintelė įmonė visoje valstybėje.
Kadangi mokesčiais apdėti tokioje valstybėje praktiškai nėra ko,
- oficialiai niekas nieko negamina, - tai aludariams uždėti mokesčiai
tokie dideli, kad dirbti pasidarė ne tik kad nepelninga, bet ir
nuostolinga. Šalyje buvo suvešėjusi korupcija, visiškai neveikė
sveikatos apsaugos sistema. Elementariausias medicininis aptarnavimas
bei pradinis mokyklinis švietimas daugiausia laikėsi tik Bažnyčios
ir misionierių dėka.
Misijų žinių agentūra MISNA, pranešdama
apie situaciją Bisau Gvinėjoje, rašo, kad Katalikų Bažnyčia savo
ganytojų lūpomis jau prieš metus kalbėjo apie vis blogėjančią situaciją
krašte, kur po tam tikro pakilimo 1998 metais pasibaigus pilietiniam
karui, vis labiau vyravo stagnacija ir nestabilumas. Kai kurie vyriausybės
nariai, pasak Bafata vyskupijos vyskupo Pedro Karloso Zilio, savo
poste neišbūdavo nė mėnesio, o per pastaruosius dvejus metus Bisau
Gvinėjos vyriausybėje pasikeitė apie 50 ministrų ir penki premjerai.
Sekmadienį įvykęs perversmas tikrai
buvo neskausmingas, užtikrino MISNA žinių agentūrą sostinės Bisau
vyskupas Chozė Kamanatė Na Bisinjas, pažymėdamas, kad situacija
krašto sostinėje rami. Kaip Katalikų Bažnyčios atstovas vyskupas
pirmadienį kartu su kitų religijų lyderiais ir politinių partijų
atstovais dalyvavo perversmo organizatorių surengtame posėdyje,
kuriant pereinamojo laikotarpio Nacionalinę tarybą. Jis ir buvo
išrinktas tos Tarybos, susidedančios iš šešiolikos narių, pirmininku.
Artimiausiomis dienomis Taryba bandys suformuoti Bisau Gvinėjos
laikinąją pereinamojo laikotarpio vyriausybę ir surengti naujus
rinkimus.
XXI, PAP-ELTA, Zenit, VR
© 2003"XXI amžius" |