Įveikęs negalią, tarnavo Bažnyčiai

A†A kun. Alfonsas Vytautas Bumbulis (1930-1997-2003)

Kunigas Alfonsas Vytautas Bumbulis

Gruodžio 6 dieną Omske (Rusija, Vakarų Sibiras), eidamas 74-uosius gyvenimo metus, mirė kunigas Alfonsas Vytautas Bumbulis.

A.Bumbulis buvo gimęs 1930 m. lapkričio 30 d. Šilutėje, žemdirbių šeimoje. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų okupantai jo šeimą ištrėmė į Krasnojarsko kraštą. Kelerius metus teko gyventi žeminėje, kenčiant baisiuosius Sibiro žiemos šalčius. Nuo peršalimo Alfonsui išsivystė sąnarių liga, dėl ko vėliau tapo invalidu. Tremties pabaigoje Sibire jis dirbo ryšininku ir vairuotoju, o vėliau sugrįžo į Lietuvą. Dvidešimt metų Alfonsas galėjo vaikščioti tik su ramentais arba važinėti invalido vežimėliu. Dėl stipraus noro gyventi jis pagaliau galėjo atsistoti ant kojų. Pasirinkęs gydomąjį badavimą jis sugebėjo įveikti ligą ir vėl pradėjo vaikščioti.

A.Bumbulis dar vaikystėje norėjo tapti kunigu, tačiau silpna sveikata neleido atsiliepti į Dievo šaukimą. Jis savarankiškai išmoko groti vargonais, patarnavo pamaldose. Vadovaujant lietuviams dvasininkams jis ilgus metus studijavo teologiją.

Pertvarkos metais aktyviai dalyvavo manifestacijose už Bažnyčios laisvę. 1997-aisiais, sustiprėjus sveikatai, jis išlaikė egzaminus iš viso seminarijos kurso. Kunigystės šventimus jam suteikė Novosibirsko vyskupas Josifas Vertas. Tada kunigui A.Bumbuliui buvo jau 67 metai. Ilgą laiką jis tarnavo Omsko srities Sargatkos gyvenvietės katalikų parapijoje. Kiekvieną rytą, kad palaikytų sveikatą, grūdinosi apsipildamas šaltu vandeniu ir darydavo mankštą. Vasarą važinėjo dviračiu, o žiemą – slidėmis. Nuolat užsiimdavo ir ūkine veikla.

2003 metų pradžioje dvasininko sveikata netikėtai pradėjo blogėti. Jam buvo nustatytas plaučių vėžys. Bandymai gydyti rezultatų nedavė. Kovo pabaigoje gydytojai svarstė, kad jam gyventi liko tik keletas savaičių. Dvasininką pervežė į palatą, kurią specialiai jam parengė Omsko „Caritas“. Stengdamasis pagyti, kunigas Alfonsas savo iniciatyva pradėjo badauti, o tai galbūt prailgino jo gyvenimą keletu mėnesių. Liga laikinai atstojo, ir liepos mėnesį kunigas Alfonsas sugrįžo į Sargatką. Jis bandė gyventi kaip ir anksčiau: tvarkė ūkinius reikalus, dalgiu pjovė žolę, tačiau jautė, kad jėgos jį apleidžia.

Rugpjūčio 2 dieną, švenčiant Omsko parapijos bažnyčios dedikavimo metines, jam pasidarė bloga. Jis paprašė paskutinį kartą nuvežti į Sargatką. Kunigas Alfonsas sukaupė jėgas paskutinei šv.Mišių aukai. Į bažnyčią atėjo su ramentais. Jam padėjo apsirengti liturginiais drabužiais, parapijiečiai nuvedė iki altoriaus. Ganytojas sėdėdamas sugebėjo atlaikyti pamaldas, o paskui paskutinį kartą palaimino tikinčiuosius... Į Omsko ligoninės palatą jį ant pečių atnešė kunigas Pavelas Ondrikas.

Kunigo Alfonso jėgos seko, o jis kalbėjo, kad labiausiai nori aukoti šv.Mišias. Kunigas ir vienuolės jam atnešdavo Komuniją. Ligoninėje jį du kartus aplankė vyskupas J.Vertas. Iki paskutiniųjų žemiškojo gyvenimo dienų kunigas A.Bumbulis pats meldėsi ir prašė kitų melstis už Bažnyčios vienybę. Jis labai norėjo išgyventi iki Popiežiaus atvykimo į Rusiją.

Kunigas A.Bumbulis nuėjo pas Viešpatį apsuptas tų, kuriuos jis pažinojo ir kuriems tarnavo.

Pagal „Svet Evangelija“ (Rusija) parengė M.B.

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

P.S. A.Burbulis aktyviai reiškėsi Lietuvos Atgimime. 1987 m. rugpjūčio 23-iąją dalyvavo mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo, diriguodamas chorui, dainavusiam tautines dainas ir giedojusiam religines giesmes.

© 2003"XXI amžius"