PRO VITA

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sumažėjo 184 tūkstančiais žmonių

Šiemet balandį vykusio visuotinio gyventojų surašymo išankstiniai duomenys rodo, kad po 1989 metų iš Lietuvos į užsienį emigravo 120-130 tūkst. žmonių. Neseniai spaudos konferencijoje Vilniuje žurnalistams pateikęs tuos skaičius Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Petras Adlys pažymėjo, jog jie gerokai mažesni nei anksčiau spaudoje skelbtos prognozės (kai kuriais vertinimais, emigravusiųjų esą yra apie 300 tūkst.).
Paskelbtais išankstiniais gyventojų surašymo duomenimis, šių metų balandžio 6 dieną Lietuvoje gyveno 3 milijonai 491 tūkstantis nuolatinių gyventojų. Palyginti su 1989 metų surašymo duomenimis, gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 184 tūkstančiais, arba penkiais procentais.
Po šiemet balandį vykusio visuotinio gyventojų ir būstų surašymo skelbta, kad Lietuvoje surašyta 3 mln. 496 tūkstančiai žmonių. Patikslinus rezultatus, pasirodė, kad žmonių buvo penkiais tūkstančiais mažiau.
Statistikos departamento vadovai nurodė kelias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje surašyta mažiau gyventojų nei 1989 metais. Viena vertus, nesurašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę į užsienį pagal turistines vizas, dirbti ar mokytis ir ten pasilikę. Be to, eliminuotas sovietinio surašymo metu centralizuotai padidintas gyventojų skaičius (tada buvo pridėta 15 tūkst. žmonių). Taip pat eliminuoti po Nepriklausomybės atkūrimo be išsiregistravimo (todėl likę mūsų šalies statistikos duomenų bazėje) išvykę sovietinės armijos kariškiai bei jų šeimos nariai (jų buvo apie 50 tūkst.).
Lietuvos gyventojų skaičius 1966 metais viršijo tris milijonus ir didėjo iki 1992-ųjų. Vėliau dėl migracijos ir neigiamos natūralios gyventojų kaitos jis ėmė mažėti.
Niekas negali suskaičiuoti, kiek per pastarąjį dešimtmetį netekome gyventojų dėl abortų ir kontraceptinių priemonių vartojimo. Kai kuriais duomenimis, per metus Lietuvoje padaroma apie 50 tūkst. abortų. Taigi dėl šios priežasties per 10 metų nužudyta apie 500 tūkst. negimusių savo valstybės piliečių.
Šiemet balandžio pradžioje miestuose gyveno 2 mln. 345 tūkst. gyventojų, kaime - 1 mln. 146 tūkst. žmonių. Palyginti su ankstesnio surašymo 1989 metais rezultatais, mieste gyventojų sumažėjo 142 tūkst., kaime - 42 tūkst. Tai įvyko dėl gyventojų migracijos krypčių pasikeitimo. Anksčiau fiksuota migracijos kryptis "iš kaimo į miestą" ėmė keistis: padidėjo miesto gyventojų emigracija į užsienio šalis, kai kurie gyventojai keliasi į kaimus. Tačiau miesto ir kaimo gyventojų lyginamasis svoris išliko beveik nepakitęs (mieste - 67,2 proc., kaime - 32,8 proc.).
Gyventojų tankumas Lietuvoje tebėra didelis - 53,5 žmonės kvadratiniame kilometre (1989-aisiais buvo 56,6). Tačiau šis rodiklis nevienodas atskirose šalies vietose: didžiausias Kauno apskrityje - 87,2 gyventojo viename kvadratiniame kilometre, mažiausias Utenos - 25,8 gyventojo.
Šiemet balandį Lietuvoje surašyta 1 mln. 632,1 tūkst. vyrų (46,8 proc. visų gyventojų) ir 1 mln. 858,7 tūkst. moterų (53,2 proc. visų gyventojų). 1989 metais tūkstančiui vyrų teko 1113 moterų, šiemet - 1139.
Per pastaruosius dvylika metų gyventojų sumažėjo visuose didžiausiuose šalies miestuose. Daugiausia sumažėjo Kaune - 9 proc. (1989 m. buvo 418,1 tūkst., šiemet - 381,3 tūkst.), Šiauliuose - 7 proc. (1989 m. buvo 145,6 tūkst., šiemet - 135,7 tūkst.), Vilniuje - 6 proc. (1989 m. buvo 576,7 tūkst., šiemet - 543 tūkst.). Klaipėdoje gyventojų sumažėjo 4 proc. (1989 m. buvo 202,9 tūkst., šiemet - 194,4 tūkst.), Panevėžyje - 3 proc. (1989 m. buvo 126,5 tūkst., šiemet - 122,3 tūkst.).
Per pastaruosius dvylika metų Klaipėdos gyventojų sumažėjo ne taip ryškiai, kaip kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Klaipėdos miesto statistikos skyriaus pirminiais duomenimis, uostamiestyje nuolat gyvena beveik 195 tūkstančiai žmonių - aštuoniais tūkstančiais mažiau nei pastarojo surašymo metu. Klaipėdos apskrityje taip pat pastebimas nedidelis gyventojų skaičiaus sumažėjimas, tačiau mažesnis nei kituose šalies rajonuose. Klaipėdos mieste gyventojų skaičius sumažėjo keturiais procentais, tačiau lyginant su kitais miestais padėtis taip pat yra gana gera.
Taip pat paaiškėjo, kad Klaipėdoje gyvena daugiau moterų nei vyrų. Pastarieji sudaro tik apie 46,2 procento gyventojų. Klaipėdos apskrityje šias skirtumas yra kiek mažesnis. Manoma, jog duomenys yra gana tikslūs, nes apskrityje nesurašyti liko tik apie procentas gyventojų.
Neseniai įvykę gyventojų surašymai sudaro galimybę tiksliau palyginti Baltijos šalių gyventojų skaičių ir jo pokyčius. Per naujausius surašymus 2000 metais Estijoje surašyta 1 mln. 371,8 tūkst. žmonių - (palyginti su 1989 m. sumažėjo 12 proc.), Latvijoje surašyta 2 mln. 375,3 tūkst. žmonių (palyginti su 1989 m. sumažėjo 5 proc.). Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo mažiau (kaip jau minėta 5 proc.).
Galutiniai visuotinio Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenys bus pradėti skelbti kitų metų pirmąjį pusmetį pagal įvairias temas.
Statistikos departamento vadovai kol kas negali pasakyti, kiek galėjo likti nesurašytų gyventojų. Pasak didelę patirtį turinčio P.Adlio, jų nebus daugiau kaip vienas procentas nuo jau paskelbto skaičiaus.

XXI, ELTA