Kada mes tapome dievais?

Pažangiųjų ląstelinių technologijų institutas visai neseniai paskelbė apie pirmąjį sėkmingai klonuotą žmogaus embrioną. Ar tai suteikia mums pačių tobuliausių Dievo kūrinių statusą? O gal pačių kvailiausių? Todėl kyla klausimai vis labiau įsitraukiant į pasaulį kamuojančią diskusiją dėl žmogaus klonavimo.
Kai kurie mokslininkai tikina, kad giminingos ląstelės pasitarnaus pakeičiant daugelio ligų sužalotus audinius. Į tokių ligų sąrašą įtraukiamos ir Parkinsono bei Alzheimerio ligos, vėžys ir diabetas. Antra vertus, kurti, o po to naikinti žmogaus embrionus tolygu abortui ar žmogžudystei. Juk nevalia pamiršti, kad embrionas - tai gyvas žmogiškas padaras, turintis unikalų genetinį kodą, o ne padrikas ląstelių rinkinys.
Paklaustas, ką mano apie klonavimą, JAV Nacionalinio teisės gyventi komiteto direktorius Duglas Džonsonas buvo lakoniškas: "Jei kongresas neveiks nedelsdamas, tuoj Pažangiųjų ląstelinių technologijų institutas ims steigti ištisas embrionų fermas". Biologas Maiklas Vestas CNN "Vėlyvųjų žinių" reportaže teigė, jog žengtas pirmasis žingsnis naujosios medicinos eros link. Ląstelių ar audinių persodinimą biologas prilygino mašinos remontui. Vėliau "New York Times" žurnalistai nešykštėjo kandžių žodžių M.Vestui, teigdami, jog savo išdidžiais pareiškimais mokslininkas siekia sulaukti savo penkiolikos minučių šlovės ir palankių investuotojų.
JAV nepriklausomas korespondentas Armstronas Viljamsas kviečia žmones pagalvoti apie tai, kad galimybė kurti gyvybę laboratorijoje žmogų sulygino su Dievu. "Tik nepamirškime, kad mes - tai ne Dievas, ir juo labiau neturime teisės spręsti, kam gyvent, o kam mirt."
Nejučia grįžtame į tuos laikus, kai nacių mokslininkai eksperimentavo su žmonėmis ir pasiekė mokslo triumfą. Visi žmonės, kurie laikėsi krikščioniškos pasaulėjautos, suvokė, kad nacių bandymai šiurpiai iškreipė žmogaus orumo sampratą.
JAV Atstovų rūmai balsavo prieš žmogaus klonavimą. Lapkričio 26 dienos pareiškime JAV prezidentas D.Bušas klonavimą pavadino morališkai neteisingu reiškiniu, nes, pasak jo, mums, kaip visuomenei, nedera auginti gyvybės tam, kad ji būtų naikinama. Šiuo pareiškimu prezidentas ragina Senatą pasmerkti šį nevykusį bandymą pamėgdžioti Dievo kūriniją.
Kol kas tik du Senato nariai, aktyvūs aborto priešininkai, pareiškė savo nepritarimą klonavimui. Pietų Dakotos ir Vermonto senatoriai teigia, kad jau 30 metų JAV naikino gyvybę legalia procedūra - abortu ir nevalia leisti dar vienai žmogžudystės formai tapti natūraliu reiškiniu. Pasak jų kolegos, senatoriaus Richardo Durbano, kongresui bus sunku atsilaikyti prieš luošių ir ligonių minią, maldaujančią neuždrausti klonavimo - vienintelės jų vilties gyventi visavertį gyvenimą.
"National Review Online" redaktorius D.Goldbergas teigia, jog tas didžiulis diskusijų laužas dėl žmogaus klonavimo įsižiebė iš mažytės blankios kibirkštėlės. Jis mano, jog nėra jokių žmogaus klonų ir neaišku, ar išvis kada buvo. Bet kokios pastangos klonuoti žmogų baigėsi nesėkme.
Panaudoję technologijas, taikytas gyvūnams klonuoti, Pažangiųjų ląstelinių technologijų instituto mokslininkai dvi skirtingo tipo ląsteles įsodino į neapvaisinto kiaušinėlio branduolį. Iš vienuolikos kiaušinėlių, į kuriuos buvo suleistos odos ląstelės, nė vienas nepasidalijo.
Atlikdami tą patį bandymą, pasitelkę kamuolines ląsteles (šios ląstelės paprastai tiekia branduoliui maisto medžiagas), mokslininkai pasiekė šiek tiek geresnių rezultatų: trys iš aštuonių kiaušinėlių pasidalijo. Maža to, vienas kiaušinėlis prieš visiškai sunykdamas pasidalijo į šešias didžiules ląsteles. Kai kurie mikrobiologai teigia, kad toks kiaušinėlio pasidalijimas į kelias ląsteles vyksta be genų pagalbos, todėl nėra aišku, ar tai, kas įvyko, jau galima vadinti klonavimu.
Visus tuos, kurie stoja prieš klonavimą, kaip reiškinį, analogišką abortui, D.Goldbergas vadina "krūva atgal žengiančių fanatikų ir nieko neišmanančių kaimo stuobrių". Pasak jo, tiesa prieštarauja žmonių požiūriui. Remdamasis žurnalo "The Wall Street Journal" vedamajame straipsnyje pateikta medžiaga, D.Goldbergas teigia, jog daugelyje Europos šalių, kuriose žmogaus klonavimas yra uždraustas, abortas yra legali ir priimtina išeitis. Taigi kas gali pasakyti, kuo klonavimas blogesnis už abortą?
Todėl vėl atsigręžiame į klonavimo sąvoką. Ką mokslininkai išaugina? Ar tai kalbantis, mąstantis, vaikščiojantis žmogus, ar embriono ląstelių derlius? Kyla begalė abejonių dėl mokslo, teologijos, valdžios, žmogaus prigimties ir laisvosios rinkos vaidmens šiame procese.
JAV prezidento argumentus, kad klonavimas prieštarauja moraliniams principams, lapkričio 26 dieną interviu "Nacionalinio radijo" stočiai savotiškai atrėmė mokslo srities korespondentas Džoi Palca: "Manote, kad klonavimas - amoralu? Žiūrint, kur jūs įžvelgiate tą ribą tarp moralumo ir amoralumo. Ar padoru ir teisinga skustis barzdą? Taip? O juk kai kurioms religijoms tai nepriimtina!"
Vis dar abejojančius D.Goldbergas kviečia pasitarti su "naminiu" talibų mula ar pamaldžiu ir, žinoma, barzdotu islamistu. Jie tikrai sugebės įtikinti, kad laboratorinis žmonių gaminimo konvejeris niekuo ne blogesnis nei "amoralioji" barzdaskutė.
Tikriausiai ir ši drąsi bei komiška rimtos diskusijos priežasties interpretacija nenuramina ligonio, laukiančio, kol bus užaugintos jam gyvybiškai svarbios ląstelės, nei mąstančio pasauliečio, kuris suvokia, jog būsimas mokslo triumfas - tai tik besielių žmonių klonavimas, paminant visa, kas gyvenime šventa.

Pagal užsienio spaudą parengė Justina ŽEIŽYTĖ

© 2001 "XXI amžius"