Milijonai dolerių mirties kultūrai
Mindaugas BUIKA
|
Milijardierius Džordžas Sorošas
remia abortų politiką |
Neseniai viename Jungtinių Valstijų
gyvybės gynėjų susitikime garsus amerikiečių publicistas Robertas
Novakas, kuris yra žinomas CNN televizijos žinių kanalo laidų Capital
Gang ir Crossfire vedėjas, pareiškė, kad dabartinis šalies vadovas
Džordžas Bušas yra pirmasis prezidentas nuo abortų legalizavimo
1973 metais, kuris nedviprasmiškai pasisako už negimusios gyvybės
gynimą visomis įmanomomis priemonėmis. Jo vadovaujamos vyriausybės
iniciatyvų dėka bei pasinaudojus tuo, kad JAV Kongresą kontroliuoja
Respublikonų partija, buvo priimta keletas įstatymų bei sprendimų
(uždraustas vėlyvojo nėštumo nutraukimas, pasikėsinimas į nėščią
moterį prilygintas nusikaltimui prieš du asmenis, nutraukta finansinė
parama toms nacionalinėms ir tarptautinėms organizacijoms, kurios
remia abortus ir kt.), kurie gerokai apribojo kėsinimosi į pradėtą
žmogaus gyvybę galimybes.
Todėl, kai rugpjūčio pradžioje
dienraštyje The Washington Post išspausdintame straipsnyje antrašte
Liberalai formuoja fondą, kad nugalėtų prezidentą buvo pranešta,
jog sukurta nauja politinė grupė sieks surinkti 75 milijonus dolerių
2004 metų rinkimų kampanijai prieš Dž.Bušą, JAV gyvybės gynėjai
ir katalikų žiniasklaida tai įvertino kaip reakciją į Baltųjų rūmų
prieš abortus nukreiptą politiką. Šis įspūdis dar labiau sustiprėjo,
kai buvo pranešta, kad didžiausią dešimt milijonų dolerių įnašą
į tą liberalų fondą, pavadintą Amerikiečiai buriasi (Americans
Coming Together, ACT), pasirengęs suteikti milijardierius Džordžas
Sorošas, kuris yra žinomas abortų ir eutanazijos rėmimu. (Pokomunistinėje
Rytų Europoje šis finansininkas ir filantropas gerai žinomas kosmopolitizmą
skatinančiais atviros visuomenės fondais, kuriems jis jau yra
išleidęs dešimtis milijonų dolerių.) Štai kodėl, atsiliepiant į
šią žinią, JAV katalikų laikraštyje National Catholic Register
paskelbtas komentaras taip ir pavadintas: 10 milijonų dolerių už
abortą.
ACT kūrimas rodo stiprėjančią liberalų
ir kairiosios Demokratų partijos sluoksnių baimę, kad jeigu respublikonai
išlaikys Kongreso kontrolę, o Dž. Bušas 2004 metais bus išrinktas
antrai kadencijai, tai bus priimti dar griežtesni įstatymai bei
reguliavimo normos dėl abortų ir kitų kairiesiems rūpimų problemų.
Ne veltui ACT vadove paskirta Elena Malkolm, kuri dar yra žinoma
kaip organizacijos Emilys List pirmininkė. Ši organizacija plačiai
agituoja už tai, kad į JAV Kongresą būtų išrinkta kuo daugiau feminisčių,
kurios pirmiausia rūpintųsi abortų darymo teise. Kalbėdama apie
ACT įkūrimą, E.Malkolm sakė, kad tai yra atsakas į prezidento Dž.Bušo
ekstremizmą tiek vadinamojo reprodukcinio pasirinkimo atžvilgiu
(taip abortų šalininkai įvardijo teisę į negimusio kūdikio žudymą),
tiek aplinkosaugos bei darbo žmonių teisių srityse.
Dž.Sorošas, žydų kilmės imigrantas
iš Vengrijos, kurio turtas vertinamas penkiais milijardais dolerių,
savo sprendimą prisidėti prie ACT motyvavo taip: Aš tvirtai tikiu
atviros visuomenės vertybėmis. Pastaruosius 15 metų buvau sutelkęs
savo energiją kovai už šias vertybes užsienyje. Dabar tai darysiu
Jungtinėse Valstijose. Pasaulio likimas priklauso nuo Jungtinių
Valstijų, o prezidentas Dž.Bušas mus veda klaidinga kryptimi. Čia
jis pirmiausia turi galvoje, jo manymu, pavojingą JAV prezidento
užsienio politiką, kurią jis vadina Bušo doktrina, ypač dėl Irako.
Visas pasaulis į ją reaguoja alergiškai, - aiškino Dž.Sorošas.
- Todėl mums reikia keisti kryptį.
Tačiau, kai kurių stebėtojų nuomone,
tokią agresyvią laikyseną prezidento Dž.Bušo atžvilgiu galėjo nulemti
ir ilgametis Dž.Sorošo abortų bei eutanazijos rėmimas. Jo įsteigtas
Atviros visuomenės institutas yra sudaręs specialią Reprodukcinės
sveikatos ir teisių programos (Program of Reproductive Health and
Rights) rėmimo sistemą, pagal kurią labai dosniai finansuojamos
abortus remiančios organizacijos tiek Jungtinėse Valstijose, tiek
ir visame pasaulyje, nes reprodukcinės teisės yra svarbus atviros
visuomenės elementas.
Kaip sakoma šios programos nuostatose,
jos sukūrimą sąlygojo pastaruoju metu dedamos pastangos apriboti
kontracepciją ir seksualinį švietimą. Skundžiamasi, kad tik penkiolikoje
iš 50 valstijų iš biudžeto pilnai finansuojamas aborto darymas ir
kad reikalaujama, jog abortą norinčios daryti nepilnametės gautų
tėvų sutikimą. Tokia ir panaši diskriminacija ir paskatino Atviros
visuomenės institutą parengti minėtą programą. Jos misija skatinti
tokią politiką ir praktiką, kurios pagrindu būtų visapusiškai rūpinamasi
moterų seksualine ir reprodukcine sveikata, įskaitant abortą, tiek
Jungtinėse Valstijose, tiek kitose šalyse ir regionuose, kur veikia
Atviros visuomenės institutas. Pagal šią abortams palankią programą
įvairiems projektams remti Atviros visuomenės institutas nuo 1998
metų iki dabar yra skyręs apie 30 mln. dolerių.
Šios programos pagrindu Kolumbijos
universitete Niujorke įkurta Sorošo reprodukcinės sveikatos ir teisių
draugija (Soros Reproductive Health and Rights Fellowship), kuri
finansuoja mokslininkus ir aktyvistus, vykdančius tyrimus, susijusius
su reprodukcinės sveikatos ir teisių politikos spartinimu visame
pasaulyje. Tarp temų, numatytų remti 2003-2004 metais, yra minima
tokia: Įtampos dėl valstybės ir Bažnyčios atskyrimo pasekmės reprodukcinei
sveikatai ir teisėms
Kaip aiškinama toliau, Jungtinėse Valstijose
ši įtampa pasireiškia tuo, kad Bažnyčia nepritaria tokiam seksualiniam
švietimui, kai per kontracepciją yra skatinamas jaunimo palaidumas,
bet pirmiausia kalba apie skaistumą, susivaldymą ir seksualinę abstinenciją
iki santuokos. Būtent šią krikščioniško auklėjimo politiką švietimo
sistemoje ir remia prezidento Dž.Bušo administracija, kas, liberalų
nuomone, prieštarauja valstybės ir Bažnyčios atskyrimo sampratai
ir tai netgi panašu į fundamentalizmą.
Tarp siūlomų svarstyti temų minėtoji
Sorošo draugija iškelia tą, jos manymu, pasipiktinimo vertą faktą,
kad JAV pareigūnai sveikino Afganistano moterų išvadavimą iš Talibano
gniaužtų, bet po kelių mėnesių Amerikos delegacija Jungtinių Tautų
Generalinėje Asamblėjoje vaikų teisių klausimu, sudariusi koaliciją
su Vatikanu ir keletu musulmonų šalių, reikalavo išbraukti frazę
reprodukcinės sveikatos patarnavimai iš baigiamojo dokumento.
Šiuos žodžius buvo pareikalauta išbraukti dėl to, kad tarp minėtų
patarnavimų pirmiausia yra suprantamas abortas, kuris krikščioniškojo
mokymo požiūriu (ir tam pritaria dabartinė JAV vyriausybė) jokiu
būdu negali būti sutapatintas su gydymu, nes yra pradėtos naujos
gyvybės sunaikinimas.
Kaip rašoma National Catholic
Register, Dž.Sorošas palaiko ne tik abortus, bet ir eutanaziją,
kuri Jungtinėse Valstijose yra draudžiama, tačiau veikia organizacijos,
kurios stengiasi ją propaguoti. Labiausiai JAV žinomos eutanaziją
propaguojančios Hemloko draugijos rėmimą Dž.Sorošas motyvuoja tuo,
kad šiai organizacijai, - dabar ji vadinama Gyvenimo pabaigos pasirinkimu
(End of Life Choices), - priklausė jo motina.
Dž. Sorošas taip pat per trejus
metus suteikė 15 milijonų dolerių eutanaziją propaguojančiam fondui
Mirties Amerikoje projektas (Project of Death in America), kuris
savo ruožtu remia kitas pro euthanasia grupes visose Jungtinėse
Valstijose.
Minėta politinė ACT grupė, kuri
sieks medžioti rinkėjų balsus už tai, kad 2004 metais būtų išrinkti
progresyvūs pareigūnai kiekviename lygyje (tais metais vyks ne
tik JAV prezidento, bet ir daugelio valstijų gubernatorių bei kongreso
narių rinkimai), be Dž.Sorošo dešimt milijonų dolerių, taip pat
yra gavusi dvylika milijonų dolerių iš kitų milijonierių filantropų
bei aštuonis milijonus iš kairuoliškų profsąjungų. Iš viso ACT planuoja
surinkti net 75 mln. dolerių rinkėjų mobilizacijai, sutelkiant dėmesį
į 17 valstijų, kur kitais metais kova dėl balsų bus ypač įnirtinga.
Šiai kovai rengiasi ir gyvybės
gynėjų grupės, siekiančios palaikyti Dž. Bušą bei kitus politikus,
kurie yra palankūs krikščioniškajai gyvybės kultūrai. Dėl to, kad
į jų fondus milijonierių pinigai nebyra, JAV gyvybės gynėjai per
daug nenusimena. Mes seniai žinojome, kad abortų lobistai turi
daugiau pinigų negu mes, - sako Nacionalinio teisės į gyvybę komiteto
vadovė Kerolė Tobias. Bet mus palaiko daugiau žmonių. Ir šie žmonės
pasirengę darbuotis savanoriškai, pasirengę įtikinti draugus ir
kaimynus, kad balsuotų už mūsų kandidatus. Dž.Sorošas turi gausybę
pinigų, bet jis turi tik vieną balsą.
© 2003"XXI amžius" |