Septyniolikmečiai

Svarbus vaidmuo patikėtas Krekenavos M.Antanaičio vidurinės mokyklos tarybai, kurią sudaro penki pedagogai, penki moksleiviai ir tiek pat jų tėvų.
Į tarybą moksleivių kandidatūras siūlė ir mokytojai, ir mokiniai. Už jas jie atskirai ir balsavo. Nuomonės, ką išsirinkti, beveik sutapo.
Taryba renkama dvejiem metams. Iš moksleivių jos nariais tapo net du vienuoliktokai - Agnė Bankauskaitė ir Šarūnas Bačiūnas. Jų klasė - gausiausia mokykloje. Joje mokosi net 46 mokiniai. Šarūnas - klasės seniūnas, Agnė - jo pavaduotoja.
Šarūną klasėje gerbia už tiesų būdą. Vienuoliktokas kunkuliuoja energija. Jis - kaip vanduo upės verpete. Jeigu mokytojas savo dėstomą dalyką išaiškina prastai ar nesuprantamai, jaunasis krekenavietis nebijo pedagogo paprašyti, kad pamoką išaiškintų taip, kad dėl jos nekiltų abejonių. Šarūnas žino, kokia atsakomybė dabar - tapus mokyklos tarybos nariu - guli ant jo pečių. "Jeigu nepriklausyčiau tarybai, irgi būčiau priverstas galvoti, ką būtų galima padaryti. Dabar man suteikti įgaliojimai eiti pas moksleivius ir siūlyti jiems savo sumanymus. Nesupyksiu, jeigu juos ir atmes", - rimtai dėstė Šarūnas. Jis supranta, kad, sprendžiant mokyklos vidaus klausimus, be tarybos pritarimo negalios ir direktoriaus parašas.

Vienuoliktokai Agnė Bankauskaitė ir Šarūnas Bačiūnas žino, kokiais keliais jie pasuks baigę vidurinę mokyklą

Šviesos properša rudens danguje

Karvio parapijoje - apie 750 katalikų, tarp jų - bent dešimt lietuviškų šeimų. Priešais bažnyčią nutarus statyti paminklą vyskupui Merkeliui Giedraičiui, vietos kitataučiai tam pasipriešino. Sumanius lietuvišką mokyklą steigti parapijos namuose, jie irgi neleido to daryti.
Klebonijos du kambarius tautinei mokyklai užleido, neatsiklausęs vyskupo, Karvio klebonas kun. Bronislovas Jaura. Dvejus metus joje mokėsi penki mišrių šeimų vaikai, kurių tėvai suprato, jog be taisyklingai tariamo ir rašomo lietuviško žodžio vaikams bus sunku.
Mokyti lietuvių kalbos apsiėmė Vilniuje gyvenanti Virginija Černiauskienė. Sprendimą, ar vykti dirbti į Karvį, ji turėjo priimti per naktį.

Iš Vilniaus atvykstantys jaunieji pedagogai Karvyje moko vaikus kalbėti ir rašyti lietuviškai

Netarnavęs kariuomenėje - ne vyras

Vaikinai, netarnavę armijoje, visais laikais būdavo laikomi "netikrais vyrais". Tai ypač jausdavosi kaime, kur žmonės vienas kitą pažinojo. Tokiems ir gauti žmonas sunkiau sekdavosi, ir rimtesnio darbo jie negalėdavo tikėtis.

Šauktiniams dažniausiai "atsisuka varžtai"

Panevėžio miesto savivaldybės karo prievolės specialistas Normundas Šarkanas pateikė nemažai statistinių duomenų: Panevėžio apskrityje šiuo metu yra 145 šauktiniai, pagal teismo nuosprendį atlikę bausmę laisvės atėmimo vietose, dar 506 šaukiamojo amžiaus jaunuoliai ją atlieka. Tarp jaunuolių, pagal amžių turinčių tarnauti kariuomenėje, yra 189 invalidai (narkomanai, alkoholikai). Aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose mokosi 1850 vaikinų. Armijos tarnybai netinkamų jaunuolių - net 1500. Iš jų daugiausia serga psichinėmis ligomis. Kartais būna ir taip: prieš tapdamas kareivėliu, šauktinis ima ir pradeda šlapintis į lovą.
N.Šarkanas stebėjosi: "Kodėl slepiasi nuo tarnybos vaikinai iš tų šeimų, kuriose nebūna duonos? Armijoje būtų sotūs ir aprengti. Smulkioms išlaidoms mėnesiui dar gautų 87 litus, o šv. Velykoms bei Kalėdoms - papildomai po 120 litų. Tokie pinigai dirbančiajam nesimėto".

Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM viršininko pavaduotojas pulkininkas leitenantas Pranciškus Vaišvila pataria šauktiniams nevengti tarnybos lietuviškoje kariuomenėje