"XXI amžiaus" priedas jaunimui, 2002 m. spalio 11 d., Nr.10 (35)

PRIEDAI








Tokia patrakėlė...

Roberta Žvirgždaitė augo Kėdainiuose, tačiau pastaruosius šešerius metus, praleistus gyvenant Ramygaloje, ji laiko pačiais geriausiais. Aštuoniolikmetė teigė, jog miestelyje turi draugų ir tarp jų jaučiasi sava.

Mėgsta šokiruoti kitus

Roberta bando suspėti su taip greit besikeičiančiomis madomis. Sykį savo plaukus sruogomis buvo nudažiusi žaliai, tačiau tą pačią dieną spalvą išplovė.
Tėvui padovanojus jai gitarą be stygų, nusipirkusi jas pati susiderino. Pati ir išmoko groti šiuo muzikos instrumentu. Kurdavusi dainų tekstus, pritaikydavusi jiems muziką. Vakarais, prie uždegtų žvakių šviesos, su draugais traukdavo dainas. Paskui gitarą pardavė.
Kada kultūros namams ir jų dramos rateliui vadovavo Dainius Ožalas, Robertai pavyko suvaidinti skruzdėlytę atsiskyrėlę. Su tuo vaidmeniu žadėjo net kitur pasirodyti, tačiau tai ir liko tik svajonė. Mat Dainius išvyko dirbti į vietinę televiziją.
Vasarą su keliais litais kišenėje sugebėjo tinkamai pailsėti Palangoje. Kelionę iki pajūrio įveikė autobusu. Pigiai su draugėmis išsinuomojusi palėpės kambarėlį, galėjo kiek nori maudytis jūroje.
Paklausus, ar nebijanti važiuoti pakeleivingomis mašinomis, ji atsakė: "Į kelionę pasiimu dujų balionėlį ir į pirmą pasitaikiusį automobilį nesėdu - stebiu, kas už vairo sėdi".

Turi parašiusi knygą

Roberta atvirai pasakojo, jog laisvalaikiu mėgstanti kurti prozą. Ji yra parašiusi apysaką "Lėlė". Tai kūrinys apie šiuolaikinį jaunimą su liūdna pabaiga. Apie šimtą lapų turinčią knygą su kai kuriomis pertraukomis rašė visus metus. Jaunoji literatė neslėpė, jog rašydama taip įsijausdavusi į savo herojų likimus, kad pačiai pasidarydavo be galo graudu.
Sužinojusi apie jaunųjų literatų kūrybos konkursą, kompiuteriu surinktą "Lėlę" pasiuntė į Vilnių. Iš ten kūrinys grįžo atgal su prierašu, kad apysaką spausdinti rašomąja mašinėle. "Jeigu nepavyks to padaryti, kūrinio originalą duosiu skaityti savo vaikams", - nenusivylė proza ir poezija rašanti jautrioji ramygalietė.

Surengė dvi tapybos parodas

R.Žvirgždaitė daugiau žinoma kaip tapytoja. Ji yra surengusi dvi savo kūrybos darbų parodas. Viena jų vyko Ramygalos seniūnijos dailės galerijoje "Voras", kita - vietos vidurinėje mokykloje. Jos darbai buvo eksponuoti net Vilniaus mokytojų namuose kartu su kitų iš Ramygalos kilusių menininkų ir dabar gyvenančių sostinėje kūriniais.
Dvi vasaras Roberta yra dalyvavusi tarptautinėje kūrybinio jaunimo stovykloje-plenere. Patekti į jį merginai padėjo ramygalietė dailės mokytoja Laimutė Kiškienė. Moksleivės darbai ten būdavo vertinami neblogai.
Ateityje R.Žvirgždaitė norėtų turėti savo dailės galeriją ir materialiai remti jaunuosius talentus. "Taip elgdamasi, aš turėčiau progą prisiminti savo praeitį", - sakė Roberta, spalio 24-ąją švęsianti savo 19-ąjį gimtadienį.

Svajonei nebuvo lemta išsipildyti

Robertai lengvai sekėsi mokslas vidurinėje mokykloje. Mergina netgi atstovavo mokyklai biologijos ir geografijos olimpiadose. Mokslai lengvai lindo į galvą, todėl jų nereikėdavo "kalti".
Tačiau svajonė studijuoti Vilniaus dailės akademijoje sugriuvo kaip kortų namelis. Mokslas ten mokamas, o tėvai neturėjo atliekamų lėšų. Mama šiuo metu bedarbė, tėvas tik neseniai gavo laikiną darbą Panevėžyje. Be Robertos, Žvirgždų šeimoje yra dar du už ją jaunesni broliai.
Anglų ir rusų kalbas mokanti ramygalietė gauti darbo tikisi užsienyje. Rašė į Daniją, tačiau iš ten gavo atsakymą, kad vaikų aukle jau priėmė kitą lietuvaitę. Paklausus, kodėl nesikreipianti paramos į AU PAIR firmą, ji gūžtelėjo pečiais: "Už suteiktas paslaugas iš karto tektų sumokėti 600 litų ir dar papildomai kažkokius mokesčius. Iš kur aš paimsiu tokią sumą?".
Atsisveikindama R.Žvirgždaitė sakė: "Vis tiek užsidirbsiu pinigų ir tada susimokėsiu už studijas Dailės akademijoje. Išduoti savo vaikystės svajonės aš nesirengiu".

Bronius VERTELKA
Ramygala, Panevėžio rajonas


© 2002"XXI amžius"

Roberta Žvirgždaitė turi tikslą - praverti Dailės akademijos duris kaip jos studentė

Autoriaus nuotrauka

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija