Tokia
patrakėlė...
Roberta
Žvirgždaitė augo Kėdainiuose, tačiau pastaruosius šešerius metus,
praleistus gyvenant Ramygaloje, ji laiko pačiais geriausiais.
Aštuoniolikmetė teigė, jog miestelyje turi draugų ir tarp jų jaučiasi
sava.
Mėgsta
šokiruoti kitus
Roberta
bando suspėti su taip greit besikeičiančiomis madomis. Sykį savo
plaukus sruogomis buvo nudažiusi žaliai, tačiau tą pačią dieną
spalvą išplovė.
Tėvui padovanojus jai gitarą be stygų, nusipirkusi jas pati susiderino.
Pati ir išmoko groti šiuo muzikos instrumentu. Kurdavusi dainų
tekstus, pritaikydavusi jiems muziką. Vakarais, prie uždegtų žvakių
šviesos, su draugais traukdavo dainas. Paskui gitarą pardavė.
Kada kultūros namams ir jų dramos rateliui vadovavo Dainius Ožalas,
Robertai pavyko suvaidinti skruzdėlytę atsiskyrėlę. Su tuo vaidmeniu
žadėjo net kitur pasirodyti, tačiau tai ir liko tik svajonė. Mat
Dainius išvyko dirbti į vietinę televiziją.
Vasarą su keliais litais kišenėje sugebėjo tinkamai pailsėti Palangoje.
Kelionę iki pajūrio įveikė autobusu. Pigiai su draugėmis išsinuomojusi
palėpės kambarėlį, galėjo kiek nori maudytis jūroje.
Paklausus, ar nebijanti važiuoti pakeleivingomis mašinomis, ji
atsakė: "Į kelionę pasiimu dujų balionėlį ir į pirmą pasitaikiusį
automobilį nesėdu - stebiu, kas už vairo sėdi".
Turi
parašiusi knygą
Roberta
atvirai pasakojo, jog laisvalaikiu mėgstanti kurti prozą. Ji yra
parašiusi apysaką "Lėlė". Tai kūrinys apie šiuolaikinį
jaunimą su liūdna pabaiga. Apie šimtą lapų turinčią knygą su kai
kuriomis pertraukomis rašė visus metus. Jaunoji literatė neslėpė,
jog rašydama taip įsijausdavusi į savo herojų likimus, kad pačiai
pasidarydavo be galo graudu.
Sužinojusi apie jaunųjų literatų kūrybos konkursą, kompiuteriu
surinktą "Lėlę" pasiuntė į Vilnių. Iš ten kūrinys grįžo
atgal su prierašu, kad apysaką spausdinti rašomąja mašinėle. "Jeigu
nepavyks to padaryti, kūrinio originalą duosiu skaityti savo vaikams",
- nenusivylė proza ir poezija rašanti jautrioji ramygalietė.
Surengė
dvi tapybos parodas
R.Žvirgždaitė
daugiau žinoma kaip tapytoja. Ji yra surengusi dvi savo kūrybos
darbų parodas. Viena jų vyko Ramygalos seniūnijos dailės galerijoje
"Voras", kita - vietos vidurinėje mokykloje. Jos darbai
buvo eksponuoti net Vilniaus mokytojų namuose kartu su kitų iš
Ramygalos kilusių menininkų ir dabar gyvenančių sostinėje kūriniais.
Dvi vasaras Roberta yra dalyvavusi tarptautinėje kūrybinio jaunimo
stovykloje-plenere. Patekti į jį merginai padėjo ramygalietė dailės
mokytoja Laimutė Kiškienė. Moksleivės darbai ten būdavo vertinami
neblogai.
Ateityje R.Žvirgždaitė norėtų turėti savo dailės galeriją ir materialiai
remti jaunuosius talentus. "Taip elgdamasi, aš turėčiau progą
prisiminti savo praeitį", - sakė Roberta, spalio 24-ąją švęsianti
savo 19-ąjį gimtadienį.
Svajonei
nebuvo lemta išsipildyti
Robertai
lengvai sekėsi mokslas vidurinėje mokykloje. Mergina netgi atstovavo
mokyklai biologijos ir geografijos olimpiadose. Mokslai lengvai
lindo į galvą, todėl jų nereikėdavo "kalti".
Tačiau svajonė studijuoti Vilniaus dailės akademijoje sugriuvo
kaip kortų namelis. Mokslas ten mokamas, o tėvai neturėjo atliekamų
lėšų. Mama šiuo metu bedarbė, tėvas tik neseniai gavo laikiną
darbą Panevėžyje. Be Robertos, Žvirgždų šeimoje yra dar du už
ją jaunesni broliai.
Anglų ir rusų kalbas mokanti ramygalietė gauti darbo tikisi užsienyje.
Rašė į Daniją, tačiau iš ten gavo atsakymą, kad vaikų aukle jau
priėmė kitą lietuvaitę. Paklausus, kodėl nesikreipianti paramos
į AU PAIR firmą, ji gūžtelėjo pečiais: "Už suteiktas paslaugas
iš karto tektų sumokėti 600 litų ir dar papildomai kažkokius mokesčius.
Iš kur aš paimsiu tokią sumą?".
Atsisveikindama R.Žvirgždaitė sakė: "Vis tiek užsidirbsiu
pinigų ir tada susimokėsiu už studijas Dailės akademijoje. Išduoti
savo vaikystės svajonės aš nesirengiu".
Bronius
VERTELKA
Ramygala,
Panevėžio rajonas
© 2002"XXI amžius"