Pasikeitusi
Amerika
Amerika
- daugelio svajonių šalis. Apklausus Lietuvos moksleivius, beveik
kiekvienas atsakė, jog labai norėtų ten pabuvoti.
Kauno technologijos universiteto Tarptautinių studijų centro ketvirtakursė
Erika Novikova, ką tik grįžusi iš Amerikos, kur antrą kartą buvo
nuvykusi pagal studentiškų darbo mainų programą, sakė, jog šiemet
ši šalis labai pasikeitusi.
Nepamirštama
diena
Pernai
rugsėjo 11-osios įvykius ji išgyveno drauge su amerikiečiais,
taip pat būdama šioje šalyje. Erika pagal studentišką darbo mainų
programą "Work and Travel" dirbo Niudžersio valstijoje,
kurortiniame Point-Pleasant Beach (lietuviškai reikštų Maloni
pakrantė) miestelyje, didžiulio pramogų parko saldumynų parduotuvėje.
Lietuvaitė gerai užsirekomendavo, todėl šiemet vėl buvo pakviesta
į tą pačią saldumynų parduotuvėlę karuselių, žaidimų ir pramogų
parke, kuris sutraukdavo tūkstančius amerikiečių iš Niujorko ir
kitų didmiesčių.
Laisvalaikiu mergina dar po keletą valandų darbuodavosi ir penkių
žvaigždučių viešbutyje kambarine. Apie tai, kas tą tragišką rugsėjo
11-ąją nutiko Niujorke, ji pamatė tvarkydama kambarį, kuriame
buvo televizorius. Pažvelgusi pro langą, Niujorko pusėje pamatė
į dangų kylančius tirštus juodus dūmus. Atlanto vandenyno paplūdimiu
bėgęs žmogus rėkė: "Prakeikti musulmonai!" Mergina sunkiai
suvokė, kas vyksta, tačiau atėjusi verkianti viešbučio vadybininkė
paaiškino, jog Ameriką ištiko baisi tragedija... Lietuvaitė verkė
taip pat, matydama tūkstančių amerikiečių praradimų skausmą.
Šiemet Erika šią dieną taip pat tvarkė viešbučio kambarius, o
televizija visą dieną transliavo šioms tragiškoms metinėms paminėti
skirtus vaizdus, buvo rodomos visų žuvusiųjų fotografijos, kalbamasi
su siaubą išgyvenusiais amerikiečiais. Daugelis tvirtina, jog
po šėtoniškojo terorizmo išpuolių Amerikoje gali atsirasti daug
gera. Tačiau yra ir kitaip manančiųjų.
Žmonės
tapo atsargesni
Erika
pastebėjo, kad nors Amerikoje, kaip ir pernai, gali pamiršti visus
kompleksus, prietarus bei jaustis laisvas, tačiau amerikiečiai
tapo labiau atsargesni. Ypač su nepasitikėjimu jie žvelgia į tamsaus
gymio musulmoniškų kraštų žmones. Pasak jos, vieną merginą, gražiai
draugavusią su vaikinu iš Armėnijos, vadybininkė perspėjo, jog
nenorėtų, kad ji bendrautų su šiuo musulmonu. Mergina paaiškino,
jog jos draugas ne musulmonas, o armėnas, kurio tauta taip pat
nukentėjo nuo musulmonų fanatizmo.
Jeigu pernai iki rugsėjo 11-osios keliaujantieji lėktuvais jautėsi
saugūs, apsupti malonaus skrydžių palydovų dėmesio, tai šiemet
viskas kitaip. Lėktuvų kabinų durys sustiprintos, pilotai apginkluoti,
beveik kiekviename lėktuve sėdi po "dangaus policininką".
Tačiau vis tiek amerikiečiai nesijaučia saugūs. Žmonės žvilgsniu
nulydi kiekvieną, keliantį bent menkiausią įtarimą, žmogų, ypač,
kaip minėjo mergina, nepasitikima musulmonais.
Taip pat amerikiečiai tapo prietaringesni. Kartą savo saldumynų
krautuvėlėje, paduodama čekį pirkėjai, pasakė: devyni vienuolika
(devyni doleriai vienuolika centų paprastai trumpinama nesakant
žodžių doleris, centas). Moteris, pirkusi vaikui saldumynus,net
krūptelėjo: "Vaje, pasverkit dar ką nors. Kad neišsineščiau
tokio čekio". Galbūt tai ką nors reiškia, garsiai svarstė
jauna mama.
Erika pasakojo,jog nebuvo lengva iki išnaktų darbuotis šioje parduotuvėlėje.
Regis, kiekvieno smaližiaus svajonė - pasisukinėti saldumynų karalystėje,
tarp šimtų rūšių įvairių saldainių, traškučių, šokoladukų. Iš
pradžių lietuvaitė prašydavo pirštu parodyti pirkėjo, kokių būtent
saldumynų jis nori. Neblogai mokėjusiai anglų kalbą merginai prireikė
kelių mėnesių, kad suprastų amerikiečių dialektą, jaunimo kalboje
vartojamą slengą. Šiemet Erikai jokių keblumų nebuvo.
Šeimos
saugo vaikus
Dirbant
pramogų parke, stebint žmones, jai didelį įspūdį paliko gražus
amerikiečių šeimų bendravimas su savo vaikais. Nors Erika išaugo
darnioje krikščioniškoje šeimoje, turi labai rūpestingus išsilavinusius
tėvus, jai ypač patiko vyrų pareigingumas. Kas mūsų krašte nebūdinga,
čia daugybė brandesnio amžiaus tėtušių, stumiančių vaikiškus vežimėlius.
Jie taip pat nesibodi pakeisti sauskelnes savo pypliui, nors šalia
ramiai žingsniuoja besišypsanti mamytė.
Mergina taip pat pastebėjo, jog šiemet labiau negu bet kada amerikiečiai
saugo savo vaikus. Šioje šalyje padaugėjo vaikų grobimų. Taigi
trimečius-penkiamečius vaikus tėvai vedasi už ilgos virvelės,
stengiasi nė minutei nepaleisti iš akių.
Antra vertus, amerikiečių atžalos išlepusios ir aikštingos. Reta
mama derėdavosi su savo sūneliu ar dukrele, įsakmiai pirštu rodančiais
nupirkti tą ir aną, ir trečią gardėsį. Amerikiečiai ypač daug
valgo saldumynų, traškučių, geria koka kolos, nors ir prašo,kad
būtų dietinė, tačiau yra daug nutukusių, apkūnių žmonių.
Kartą Erika atkreipė dėmesį į čia pramogavusį populiaraus filmo
"Sopranai. Mafijos kronika" pagrindinio vaidmens - mafijozio
Tonio - atlikėją Džeimsą Gandolfinį, smagiai leidžiantį laiką
su nedideliu sūneliu ir tamsiaplauke žmona. Tačiau prieiti prie
jo ir paprašyti autografo neišdrįso. Šis filmas dabar vėl pasirodė
Lietuvos televizijos ekranuose, ir mergina žavisi stotingo aktoriaus
vaidyba.
Kaip ir anksčiau, žmonės čia geranoriški ir linksmi. Ir vaikai,
ir suaugusieji labai mandagūs.
Didelių
galimybių šalyje
"Amerika
dažnai vadinama didelių galimybių šalimi ir paprastą, juodą darbą
čia susirasti nėra labai sudėtinga", - pasakojo Erika, taip
pat atkreipusi dėmesį į tai, kad šiemet kito darbo teko laukti
apie porą savaičių. Vėlgi merginos pernykštis stropumas, pareigingumas
patiko penkių žvaigždučių viešbučio "Baltasis smėlis"
savininkui, ir, atsiradus laisvai darbo vietai, pakvietė lietuvaitę.
Čia ji turėdavusi sutvarkyti penkis kambarius, pakloti lovas,
pakeisti patalynę, išblizginti vonią ir tualetą. Atlikusi šį darbą,
studentė skubėdavo į saldumynų krautuvėlę, kur iki išnaktų turėdavo
stovėti prie prekystalio ir kasos aparato. Kartą buvo net sutinusios
kojos. Šiemet Ameriką, kaip ir Lietuvą, kamavo neregėti karščiai,
termometro stulpelis rodydavo 40-45 laipsnius Celsijaus. Parkuose,
gatvėse buvo įrengti šalti dušai, kuriais apsipylus, drabužiai
bematant išdžiūdavo. Kurorte buvo paskelbtas geriamojo vandens
taupymo vajus.
Kurortiniame miestelyje, įsikūrusiame Atlanto vandenyno pakrantėje,
"pramogų imperijoje" drauge su Erika dirbo daugybė studentų
iš įvairių šalių, taip pat ir amerikiečių, kurie vasarą sumanė
prisidurti mokslams, dirbdami juodadarbiais kavinėse, viešbučiuose.
Visi jie svajoja turėti mėgstamą, gerai apmokamą darbą bei tikisi
kilti karjeros laiptais. Tai padaryti ir Amerikoje nėra paprasta,
privalai turėti ypatingų sugebėjimų, turi būti "žinių visuomenės
žmogumi", gebančiu greitai priimti naujoves, sako Erika,
kuri tikisi, įgijusi eksporto inžinierės diplomą Kauno technologijos
universitete, dirbti Lietuvoje. Amerikoje galima šiek tiek užsidirbti
gyvenimo pradžiai, bet visateisio piliečio garantijas, mėgstamą
darbą įgyti labai sunku, kalbėjo mergina, pastebėjusi,jog šiemet
uždirbo daug mažiau nei pernai, nors dirbo daugiau. Teko brangiau
mokėti už būsto nuomą. Jei pernai dviviečio, kuklaus, be patogumų
kambario nuoma kainavo 50 dolerių per savaitę, tai šiemet - net
35 doleriais daugiau. Brangesni buvo ir lėktuvo bilietai, ir pragyvenimas.
Tačiau studentė sakė, jeigu čia, namuose, nusiperkanti vieną megztinį
ir laukianti kitos stipendijos, tai Amerikoje už tą pačią sumą
galima visą parduotuvės vežimuką drabužių prisikrauti. Viešbutyje
ir parduotuvėje ji gaudavusi apie septynis dolerius už valandą.
Svečiai palikdavo arbatpinigių, kuriais mergina pasidalydavo su
bendradarbe Mary. Ji - išeivė iš Italijos, garbaus amžiaus moteris,
jau turinti vaikaičių, Erika rūpinosi lyg savo dukra. Ir didelių
galimybių šalyje šiai moteriai nepavyko tapti žymia dailininke.
Savo kūrybines mintis ji realizuoja laisvalaikiu tapydama paveikslus,
kuriuos dovanoja mylimiems žmonėms, puošia savo būstą.
"Marija man buvo lyg antroji mama", - pasakoja mergina.
Ji supažindinusi lietuvaitę su vietos papročiais, kultūriniu gyvenimu
ir amerikietišku gyvenimo būdu. Parodė Šv. Petro bažnyčią, kur
vėliau Erika ateidavo pasimelsti.
Jaunimo
vertybės
Erika
pasakojo, jog Amerikoje jaunimas, kaip ir čia, Lietuvoje, dažniausiai
linksminasi savo draugų būrelyje. Labai populiaru savaitgaliais
rengti vakarėlius savo namuose ar kitose pasilinksminimo vietose.
Teko matyti nemažai rūkančių žolę jaunuolių, kurie, negalėdami
nusipirkti alkoholio, vartoja kitokius kvaišalus.
"Čia labai griežtai ribojamas alkoholio pardavimas asmenims
iki 21-erių metų, - sakė Erika. - Ir ne tik pardavimas, bet ir
vartojimas viešose vietose; besivaišinančiuosius automobiliuose
tuoj pat patikrina policija. Šiemet ypač padaugėjo policijos darbuotojų,
jie turi autoritetą, niekas nenori turėti reikalų su policininkais
ir jų privengia. Iškvietus bet kurią kitą pagalbos tarnybą - ar
911, ar gaisrinę bei greitąją pagalbą, - visuomet patys pirmi
atskuba policijos darbuotojai".
Po rugsėjo 11-osios įvykių bandoma rasti atsakymą ir į klausimą,
kokį poveikį ji turėjo jaunajai amerikiečių kartai. Erika pastebėjo,
jog gatvėse padaugėjo Amerikos vėliavų, ypač jaunimas pamėgo marškinėlius,
ženkliukus su savo šalies atributika. Beveik ant kiekvieno automobilio
prilipinti lipdukai su užrašais: "Dievas laimina amerikiečius",
"Garbė būti amerikiečiu", "Šios spalvos neišnyks..."
ir pan.
Pastebima daug išorinio patriotizmo išraiškų. Galbūt daugumai
jis taps gilesniu jausmu. Iš jaunimo kalbos galima justi, jog
jie jaučia neapykantą ir baimę musulmonams, vengia jų. Nors galbūt
čia gyvena niekuo dėti žmonės. Tačiau šėtonas padarė savo juodą
darbą: supriešino ir kitų religijų jaunąją kartą.
Niujorkas
gydosi žaizdas
Pernai
liepą Erika, atvykusi į Niujorką, grožėjosi Pasaulio prekybos
centro dvyniais, o šiemet jų vietoje - plynė. Virš didmiesčio
nuolat zuja sraigtasparniai, visur sustiprintas policijos patruliavimas,
daug apsaugos darbuotojų. Mergina buvo pasikėlusi į išlikusį aukščiausią
dangoraižį "Empire state building", iš kurio galėjo
grožėtis įspūdingais miesto prie Atlanto vandenyno vaizdais.
Niujorkiečiai jai papasakojo, kiek reikėjo visiems dėti pastangų,
kad būtų likviduoti dangoraižių griuvėsiai, tačiau žuvusių artimųjų
širdyse skausmo žaizda lieka ilgam. "Amerikiečiams reikės
daug valios pastangų, kad būtų įveikta moralinė ir materialinė
žala, kad tokie išpuoliai daugiau nepasikartotų", - sakė
Erika, prisipažindama, jog būtent čia, Amerikoje, ji dar labiau
išmoko ugdyti savo valią, siekti savo tikslo, pasikliauti savo
jėgomis.
Elvyra
ŽEIŽIENĖ
©
2002"XXI amžius"