Sugadinta
šventė
Gamta
dar dvėsuoja pasibaigusios vasaros karščiu. Kepina saulutė, be
gailesčio plieksdama į gausiai susirinkusių pradinukų bei jų tėvų
pakaušius. Mokyklos kieme ant pageltusios vejos būriuojasi ir
gausus pedagogų būrys. Šalia mokyklos vadovės stovi keletas šventiškai
pasipuošusių mokinukų. Šie, matyt, sakys sveikinimo kalbas ar
kokį eilėraštį. Vienas suaugusiųjų taiso traškantį mikrofoną.
Tuoj prasidės naujųjų mokslo metų šventė.
Staiga prie mokytojų pasirodo jaunuolis juodu kimono. Perėmęs
mikrofoną, jis laužyta valstybine kalba ima pasakoti apie savo
vadovaujamą kovinio karatė klubą. Į aikštę, tarp išsirikiavusių
pradinukų, įžengia keletas tokiais pačiais sportiniais drabužiais
apsirengusių vaikų. Po įžanginės savo vadovo kalbos jie demonstruoja
keletą kovinių judesių, atliekamų pagal šaižias rytietiškas komandas.
Pasirodymo "vinimi" tampa kelerių metukų vaiko lankstymas
ir mėtymas ant suaugusiojo rankų, palydimas smagios rusiškos dainos.
Treneris baigia savo kalbą, kviesdamas užsiiminėti šiuo kovos
menu mokinukus, primindamas, kad užsiėmimai vyks tris kartus per
savaitę. Ir tik po to iš garso grotuvo suskamba kiek traškantys
Lietuvos himno garsai. Mokyklos direktorė paskelbia Rugsėjo pirmosios
šventės pradžią.
Suprantama, kad sportininkai norėjo pasireklamuoti. Bet kuo čia
dėti pradinukai? Gal reikėtų rasti kitą vietą ir laiką tokiai
reklamai?
Gal ir nereikia taip jautriai reaguoti į paprastą reklamą, pasakytų
santūresnieji. Bet niekam nėra paslapties, kad pastaruoju metu
laikraščius ir net TV ekranus užplūdo įvairiausių kovos menų reklama,
kviečianti lankyti vienokių ar kitokių peštynių treniruotes. Ypač
tai pastebima Vilniaus TV kanaluose. Sklinda gandai, kad tokiuose
"sporto" klubuose nusikalstamo pasaulio autoritetai
auginasi ir atsirenka sau jaunus bei perspektyvius gaujų narius,
vadinamąsias torpedas. Kas žino, kur auginama "Vilniaus brigados"
ar Panevėžio "tulpinių" pamaina.
Beje, tos iškilmės buvo prastos. Matėsi, kad šventei nepasirengta.
Jei mokyklos vadovybė nesugebėjo surengti šventės, tai kam dangstytis
madingu jėgos kulto propagavimu? Šventė buvo sugadinta...
O prieš pat mokslo metų pradžią mano žmonos bendradarbės pusamžį
vyrą kitame tos pačios Šeškinės gale užpuolė vaikėzų būrys. Buvo
tik aštuonios vakaro, net nesutemę, tačiau niekas neišdrįso apginti
taikaus praeivio nuo aštuonių įsismarkavusių chuliganų. Žmogus
liko gyvas tik todėl, kad suspėjo susiriesti, rankomis užsidengęs
galvą. Atrodo, užpuolikai visai nenorėjo jo apiplėšti (atėmė tik
du litus, nes daugiau šis neturėjo), tik šiaip smaginosi. Kas
galėtų paneigti, kad čia kokio nors panašaus kovinio karatė klubo
nariai po treniruotės eina lavinti įgytų kovos įgūdžių?
Darius
VILIMAS
Vilnius
©
2002"XXI amžius"