XXI amžius

Varžantis prie ubagų stalo

Aptarti šeimos ir valstybės politikos klausimai

Valstybė remia tik tris procentus skurstančių žmonių

Šį rudenį buvo gausu konferencijų šeimos klausimais. Neseniai tris dienas vyko gana plataus masto Lietuvos Šeimos centrų konferencija jaunimo rengimo šeimai klausimais. O spalio 11-ąją Lietuvos Kolpingo draugija, bendradarbiaudama su tarptautiniu projektu "Eurofamilie", surengė konferenciją "Kokios šeimos reikia valstybei ir kokios Lietuvos reikia šeimai". Šeimoms gali atrodyti, jog šiandien ji yra mažiausiai kam nors įdomi visuomeninė institucija, ją ir aukščiausiam šalies valdymui atstovaujančias galias skiria bedugnė.
Kolpingo draugijoje Kaune surengta konferencija ir buvo toks bandymas nutiesti tiltą tarp valstybinių institucijų ir šeimos. Konferencija apvainikavo pusmetį Kolpingo draugijoje trukusį darbą, kada krikščioniškos šeimos reguliariai rinkosi aptarti įvairių svarbių šeimos klausimų: šeimos teisės kodekso reformas, kurios pradės veikti nuo 2002 m. liepos 1 d. ir kurios atneš daug pasikeitimų (nežinia, ar į gera), Bažnyčios požiūrio į šeimą bei kitų.
Konferencijoje svečiai iš Maltos Lili ir Tonis Gauciai teigė, jog šeima šiuolaikiniame pasaulyje nėra savaime suprantamas dalykas; kad ji išliktų, reikia dėti pastangų. Julius Norvila šeimą pavadino "prabanga, kurią sau gali leisti aristokratai arba asocialai", priskirdamas ją skurdo ir socialinio konflikto rizikos grupei. Kad toks pasakymas nėra perdėtas, patvirtino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaikų skyriaus viršininkė Audra Mikalauskaitė. Ji sakė, jog skurstančių žmonių Lietuvoje yra daug, o remiami tik trys procentai.
Daugelį kalbėtojų stebino tai, jog asocialios, amoralios šeimos gauna paramą iš valstybės. O ką daryti dorai šeimai, kuri augina savo vaikus, ypač jei tų vaikų ne vienas, o trys, keturi ar dar daugiau? "Žmonės patys turėtų stengtis būti aktyvesni, susipažinti su valstybės įstatymais, teikti siūlymus valstybei, kad būtų tobulinami įstatymai," - sakė Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja socialiniais klausimais Skirmantė Kondratienė.

Jaunimas malonės nelaukia

Problemos valstybei kyla ne tik dėl lėšų stygiaus, sakė S.Kondratienė. "Dabartinėje, besikuriančioje Lietuvoje reformos lipdomos ant praeities griaučių. Kadangi praeityje valstybė visus gyvenimo aspektus griežtai kontroliavo, didelė visuomenės dalis ir dabar laukia, kad valstybė išspręstų visas jų problemas", - teigė kalbėtoja. Pasak jos, visuomenė dar nelabai suvokia savo vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Kita vertus, ir valstybė neturi sukūrusi būdų, kurie padėtų žmonėms kapstytis iš skurdo patiems, nes šiandien dar neretai pasitaiko, jog raidės besilaikantys valdininkai ar netobuli įstatymai besiropščiantį iš skurdo duobės žmogų pastūmėja atgal.
"Lietuvoje mažėja gimstamumas, o dauguma jaunų žmonių svajoja išvažiuoti iš Lietuvos. Tai sudaro grėsmę jos ateičiai, - sakė Prezidento patarėja. - Valstybės politika turėtų būti nukreipta sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms kurtis ir klestėti. Šeimos politika neturėtų būti suvokiama kaip pašalpų ir paramos politika, bet turėtų būti sudarytos tokios ekonominės, politinės ir socialinės sąlygos, kurios įgalintų šeimas pačias savimi pasirūpinti. Juk šiandien jaunimas, vykstantis dirbti į užsienį, sau jokių socialinių garantijų nereikalauja, jie trokšta tik vieno: kad patys galėtų savimi ir savo šeimos nariais pasirūpinti - turėtų pakankamai atlyginamą darbą, galimybę įsigyti būstą".

Siekti palankesnės politikos šeimos atžvilgiu

Mons. Hansas Štadleris (Hans Stadler) papasakojo, jog kai 1994-uosius Jungtinių Tautų organizacija paskelbė Tarptautiniais šeimų metais, jie Vokietijoje kitąmet sukūrė "Eurofamilie" projektą. "Svarbiausias mūsų tikslas - siekti palankesnės politikos šeimos atžvilgiu, - sakė monsinjoras. - Padėti šeimai tada, kai jai dar įmanoma padėti. Jei šeimos tėvas ilgai neranda darbo, kaip rodo patirtis, tokios šeimos linkusios iširti. O šeimai iširus prasideda visos kitos bėdos: skurdas, nusikalstamumas, narkotikai, sektos. Šioms problemoms išspręsti prireikia nepalyginamai daugiau lėšų lyginant su prevencinėmis priemonėmis. Todėl pati geriausia investicija - tai investicija į šeimą tiek valdžiai, tiek Bažnyčiai". "Eurofamillie" seminarai vyko Vokietijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, o dabar - ir Lietuvoje.
"Valstybė savo politikoje neturėtų pasitenkinti vien socialinėmis išmokomis skurstančioms šeimoms. Juolab neteisinga palikti šeimas varžytis su ubagais dėl trupinių nuo jėgos struktūrų ir valstybės administratorių stalo, - sakė J.Norvila. - Šeima savo ruožtu nėra socialinė nevykėlė, modernizacijos stabdys, bet elementai, lego kaladėlės, iš kurių sudedamos sudėtingos visuomenės struktūros. Jei šeimų tėvai ir motinos nesijaučia esą visuomenei reikalingi, nemato, kad jų nesavanaudiškas darbas būtų bent kiek vertinamas, jų vaikai išgyvens socialinį konfliktą.
Socialiniai pedagogai vis dažniau girdės tik apie valdžios veidmainystę ir ciniškas pastabas apie savo kraštą, o kalbos apie patriotizmą savo šaliai ir pilietiškumą juose neras jokio atgarsio".

Geriau būtų gimti automobiliu

Konferencijos moderatorius Arūnas Kučikas prisiminė posakį, kuriame daug karčios tiesos, jog šiandien Europoje verčiau gimti automobiliu, negu vaiku, nes automobiliui bus suteikta visokeriopa pagalba ir investicijos. Konferencija parodė gana tragišką tendenciją, kad šiandien kalbėti apie šeimą Lietuvoje iš esmės tas pat, kas kalbėti apie skurdą. Visgi Lietuvoje jau atliktas ir nemažas šeimos politikos darbas. Valstybės pareigūnės prisipažino, jog jis žymiai pagerėtų, jei šeimos ir jų organizacijos nelaikytų savęs bejėgėmis, pačios imtųsi iniciatyvos, aktyviau dalyvautų svarstant būsimus šeimos įstatymų projektus, formuojant bendrąsias šeimos politikos kryptis.
Lietuvai žengiant į Europos Sąjungą, jai linkę padėti partneriai Vakarų Europoje, pavyzdžiui, tarptautinė Kolpingo organizacija, projekto "Eurofamilie" dalyviai, kurie jau turi didelę darbo su politikais, savivaldybėmis patirtį. "Visos šeimos turėtų būti valstybės stiprinamos, tarp jų - ir daugiavaikės - jos neturėtų atsidurti kritinėje situacijoje", - sakė mons. H.Štadleris. Konferenciją palaiminęs ir joje dalyvavęs arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius paragino, kad kiekvienas, grįžęs iš šios konferencijos į savo organizaciją, bendruomenę ar politinę partiją, pasistengtų būti ta spyruokle, kuri išjudintų jos vadovus imtis ką nors daryti, kad šeimos situacija pagerėtų. "Bažnyčiai šeima yra prioritetinis klausimas", - sakė arkivyskupas. Šeimoje perduodamos svarbiausios vertybės, tarp jų - ir tikėjimas. Mons.H.Štadleris mano, jog tikėjimas sovietmečiu buvo išlaikytas šeimų dėka. Be to, šeima svarbi ir demokratijai: čia mokomasi bendrauti, pripažinti kitą, gyventi kartu, dalytis su kitais tuo, ką turi, bazinių ekonomikos dėsnių - vesti ūkį (planuoti biudžetą, pirkti), šeimoje bręsta politinės pažiūros.

Vita VITKUTĖ

Kaunas