Varžantis prie ubagų stalo

Aptarti šeimos ir valstybės politikos klausimai

Valstybė remia tik tris procentus skurstančių žmonių

Šį rudenį buvo gausu konferencijų šeimos klausimais. Neseniai tris dienas vyko gana plataus masto Lietuvos Šeimos centrų konferencija jaunimo rengimo šeimai klausimais. O spalio 11-ąją Lietuvos Kolpingo draugija, bendradarbiaudama su tarptautiniu projektu "Eurofamilie", surengė konferenciją "Kokios šeimos reikia valstybei ir kokios Lietuvos reikia šeimai". Šeimoms gali atrodyti, jog šiandien ji yra mažiausiai kam nors įdomi visuomeninė institucija, ją ir aukščiausiam šalies valdymui atstovaujančias galias skiria bedugnė.
Kolpingo draugijoje Kaune surengta konferencija ir buvo toks bandymas nutiesti tiltą tarp valstybinių institucijų ir šeimos. Konferencija apvainikavo pusmetį Kolpingo draugijoje trukusį darbą, kada krikščioniškos šeimos reguliariai rinkosi aptarti įvairių svarbių šeimos klausimų: šeimos teisės kodekso reformas, kurios pradės veikti nuo 2002 m. liepos 1 d. ir kurios atneš daug pasikeitimų (nežinia, ar į gera), Bažnyčios požiūrio į šeimą bei kitų.
Konferencijoje svečiai iš Maltos Lili ir Tonis Gauciai teigė, jog šeima šiuolaikiniame pasaulyje nėra savaime suprantamas dalykas; kad ji išliktų, reikia dėti pastangų. Julius Norvila šeimą pavadino "prabanga, kurią sau gali leisti aristokratai arba asocialai", priskirdamas ją skurdo ir socialinio konflikto rizikos grupei. Kad toks pasakymas nėra perdėtas, patvirtino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaikų skyriaus viršininkė Audra Mikalauskaitė. Ji sakė, jog skurstančių žmonių Lietuvoje yra daug, o remiami tik trys procentai.

Viešnia iš Vokietijos Gabriela Flugell, Neringa Junčytė, "Eurofamillie" projekto vadovas mons. Hansas Štadleris, arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ir Kolpingo draugijos generalinė sekretorė Lina Kalibataitė