Lietuvos karo akademijoje atidaryta koplyčia

Spalio 19-ąją Lietuvos karo akademijoje iškilmingai atidaryta pirmoji šalies kariuomenės koplyčia, kurią palaimino Šventosios Romos Katalikų Bažnyčios kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis.
Šv. Mišių aukojimo ceremonija vyko giedant Karo akademijos vyrų chrorui "Kariūnas". Choras atliko Leonido Abariaus Mišias šv. Teresės garbei, savo kūrybos giesmes giedojo Alytaus šv. Kazimiero bažnyčios vargonininkė Rima Vaickelionytė.
Idėja atkurti kapeliono instituciją Lietuvos karo akademijoje viršininkui plk. Algiui Vaičeliūnui brendo jau seniai. Kariūnai tarp Akademijos sienų praleidžia ketverius metus, turi daug ir intensyviai dirbti, todėl patiria ir silpnumo, nevilties akimirkų.

Iškilmėms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Varžantis prie ubagų stalo

Aptarti šeimos ir valstybės politikos klausimai

Valstybė remia tik tris procentus skurstančių žmonių

Šį rudenį buvo gausu konferencijų šeimos klausimais. Neseniai tris dienas vyko gana plataus masto Lietuvos Šeimos centrų konferencija jaunimo rengimo šeimai klausimais. O spalio 11-ąją Lietuvos Kolpingo draugija, bendradarbiaudama su tarptautiniu projektu "Eurofamilie", surengė konferenciją "Kokios šeimos reikia valstybei ir kokios Lietuvos reikia šeimai". Šeimoms gali atrodyti, jog šiandien ji yra mažiausiai kam nors įdomi visuomeninė institucija, ją ir aukščiausiam šalies valdymui atstovaujančias galias skiria bedugnė.
Kolpingo draugijoje Kaune surengta konferencija ir buvo toks bandymas nutiesti tiltą tarp valstybinių institucijų ir šeimos. Konferencija apvainikavo pusmetį Kolpingo draugijoje trukusį darbą, kada krikščioniškos šeimos reguliariai rinkosi aptarti įvairių svarbių šeimos klausimų: šeimos teisės kodekso reformas, kurios pradės veikti nuo 2002 m. liepos 1 d. ir kurios atneš daug pasikeitimų (nežinia, ar į gera), Bažnyčios požiūrio į šeimą bei kitų.
Konferencijoje svečiai iš Maltos Lili ir Tonis Gauciai teigė, jog šeima šiuolaikiniame pasaulyje nėra savaime suprantamas dalykas; kad ji išliktų, reikia dėti pastangų. Julius Norvila šeimą pavadino "prabanga, kurią sau gali leisti aristokratai arba asocialai", priskirdamas ją skurdo ir socialinio konflikto rizikos grupei. Kad toks pasakymas nėra perdėtas, patvirtino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaikų skyriaus viršininkė Audra Mikalauskaitė. Ji sakė, jog skurstančių žmonių Lietuvoje yra daug, o remiami tik trys procentai.

Viešnia iš Vokietijos Gabriela Flugell, Neringa Junčytė, "Eurofamillie" projekto vadovas mons. Hansas Štadleris, arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ir Kolpingo draugijos generalinė sekretorė Lina Kalibataitė

Santuoka ir šeima - kelias į šventumą

Taip pavadintą konferenciją spalio 7 dieną Vilniuje surengė kultūros centras "Liepkiemis", kurio veiklą jaunimui ir suaugusiems įkvepia palaimintasis Chosemarija Eskriva (Josemaria Escriva). Konferencija buvo skirta šio palaimintojo gimimo šimtmečiui paminėti.

Konferenciją atidarė ir sveikinimo kalbą pasakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. "Chosemarija Eskriva ragina visus šventėti gyvenant pasaulyje, mylint pasaulį, įsitraukiant į pasaulinę veiklą, atsiremiant, kaip jis rašė "Kelyje", galva į dangų, o kojomis - į žemę. Tai buvo jo intuicija, kad kiekvienas pasaulietis yra pašauktas eiti šventumo keliu, kaip tik ten, kur jis gyvena: savo darbe, šeimyniniame gyvenime, visuomeninėje, net ir politinėje veikloje, - sakė kardinolas.- Palaimintasis Ch.Esk-riva ne tik skelbė idėjas, bet ir subūrė visame pasaulyje daug bendraminčių žmonių, kurie nori siekti šventumo gyvendami pasaulyje". Kardinolas apgailestavo, kad, nors praėjo daug metų nuo II Vatikano Susirinkimo, deja, jis vis dar neįgyvendintas Lietuvoje. "Tai jaučiu kiekviename žingsnyje. Kai norima kokį gerą dalyką padaryti, vis ieškoma vyskupo pritarimo ir palaiminimo. Reikia žmonių, kurie nebijotų savo kompetenciją panaudoti visuomenei atstatyti ant krikščioniško pagrindo. Jeigu norime atnaujinti Bažnyčią ir visuomenę, reikia visus raginti eiti šventumo keliu", - priminė A.J.Bačkis.

Prezidiume (iš kairės) - gyd. Virgilijus Rudzinskas, dr. Nijolė Liobikienė, dr. Linas Sidrys ir Vilija Aleknaitė-Abramikienė

Kodėl mes tokie?

Nesakau, kad dabar viskas gerai ar viskas blogai. Visko yra. Tik man neaišku, kodėl taip yra, kas dėl to kaltas, kad yra blogio. Ir nemažai. Jo lyg tiek ir neturėtų būti, bet yra. Ir tas blogis žiniasklaidoje hiperbolizuojamas, o gėris - nutylimas. Tai, kas sovietmečiu buvo gerai, primena, o tai, kas dabar yra blogai, reklamuoja: "Kokia Lietuva (o ji nepriklausoma), tokios ir žinios". Suprask, viskas blogai, todėl ir žinios blogos. Man atrodo, sovietmečiu ne viskas buvo gerai, o dabar - blogai.
Šiandien Lietuvos televizijos laida "Kai aš mažas buvau" žadina nostalgiją sovietmečio kultūrai. Suprantama, kodėl sovietmečiu daug dėmesio buvo skirta menui, kultūrai, mokslui, nes jie daugiausia padėjo kurti, formuoti homo sovieticus. Šioje laidoje kalbama ir rodomos šventės, išvykos, koncertai, 1978-ųjų "subotnikai". Bet juk buvo ir 1956-1958 metai. Maždaug tiek buvo praėję laiko po karo, kiek dabar - po nepriklausomybės paskelbimo. Prisiminkime, kaip tais metais gyventa...Rodomos sovietinės šventės, kurios gal kam ir sukelia nostalgiją. O kodėl neparodyti sovietinės kasdienybės: fermų darbuotojų, laukininkų darbo, mokytojų ir mokinių talkų kolūkiuose, darbo stovyklų. Moksleiviai vaikšto, tinginiauja, "negalėdami pakelti" 20 kg, nors namie dar daugiau kelia. Šalia tinginiaujančių vaikų - seni tėvai pūslėtomis rankomis ravi burokų laukus, dirba sunkiausius darbus, augindami atžalas tinginius, todėl jie šiandien tingi dirbti, vagiliauja, žudo ar žudosi. O jei parodytų "duonos dienas", psichines ligonines, tremtis, katorgas, ilgas eiles prie "išmesto" importo... Ką tada pasakytų apie sovietinį rojų? Gal visa tai nekeltų nostalgijos sovietinei santvarkai, todėl ir nerodo...

Be idėjų ir perspektyvų

Premjero patarėjas A.Juozaitis, pasitelkęs tradicinį savo chameleoniškumą, stojo ginti islamo teroristų, žinoma, pavadinęs juos "pažemintaisiais ir nuskriaustaisiais". Esą Amerika prarado visus krikščioniškus pažadus. A.Juozaitis savo rašiniuose ir viešuose pasisakymuose labai mėgsta kalbėti apie persisotinusių Vakarų antikrikščioniškumą, pamirštą Dievą, tai, kad soti Amerika ir Europa užmiršo Kūrėją. Gal ir užmiršo, bet Dievą užmiršta ir Lietuvoje. O jeigu prisimena, tai tik dėl vaidybos. A.Juozaitis puikiai žino, kad naujieji Lietuvos nuvorišai, netgi buvę aršūs "moksliniai ateistai" dabar dedasi pavyzdingais katalikais, kviečiasi kunigus šventinti savo pilis ir rūmus, firmų kontoras, netgi naminius gyvulėlius - "mėlynojo kraujo" šunis ir kates. Kitas mokslinio ateizmo profesorius, okupacijos metais kiek įmanydamas "demaskuodavę" kunigų blogybes, šiandien rašo krikščionių demokratų vadu ir būsimuoju prezidentu apsiskelbusio buvusio išeivijos veikėjo "autobiografiją". Tokiems ir panašiems sovietinių laikų ateizmo veikėjams Bažnyčia tampa tik priemonė pakelti savo prestižą tarp tikinčiųjų, t.y. jų elgesys ir anksčiau buvo, ir dabar yra tik egoistinis. "Islamo kariai", dėl kurių taip sielojasi A.Juozaitis, stengdamiesi trumpiausiu keliu pakliūti į Alacho sodus, sunaikindami Niujorko dangoraižius, siekdami nušluoti "šėtono imperijas", irgi vadina save tikinčiaisiais. Taigi iš visų pusių - žiaurios kvailystės ir tikėjimo nebuvimas.

Šūviai į Betliejaus baziliką?

Popiežius Jonas Paulius II ir Šventosios Žemės krikščionių lyderiai pasmerkė naują didelę Izraelio kariuomenės operaciją užimant šešis Palestiniečių autonomijos miestus, tarp jų - ir Betliejų. Per pastarąsias dienas vykusius ginkluotus susidūrimus žuvo beveik 40 žmonių, daugiausia civiliai gyventojai, o dešimtys buvo sužeista.
"Su giliu liūdesiu išgirdau skaudžias žinias, atėjusias iš Betliejaus, Beidžalos ir Beitsahuro, - kalbėjo Popiežius maldininkams spalio 21 dieną prieš sekmadienio vidudienio "Viešpaties Angelas" maldą. - Karas ir mirtis įsiveržė netgi į mūsų Viešpaties Gimimo bazilikos aikštę". Išvakarėse į aikštę įsibrovus Izraelio motorizuotiems pėstininkams, per sumaištį buvo nušautas devyniolikmetis palestinietis krikščionis, stovėjęs prie Gimimo bazilikos, esančios toje Betliejaus vietoje, kur gimė Išganytojas. "Dievo vardu vėl kartoju: smurto kelias veda tik į mirtį ir naikinimą, kuris žeidžia Dievo šventumą ir žmogaus orumą, - sakė Šventasis Tėvas. - Esu kartu su prievartą kenčiančiomis šeimomis jų skausme, maldoje ir viltyje." Popiežius pastebėjo, kad gyventi Šventojoje Žemėje, šventoje žydams, krikščionims ir musulmonams, yra malonė, todėl visi turi stengtis, kad ji galiausiai taptų tikra taikos ir brolybės žeme.
Izraelio tankai įsiveržė į šešis palestiniečių miestus, siekdami "neutralizuoti" teroristus po to, kai spalio 20 dieną Jeruzalės viešbutyje buvo nušautas Izraelio vyriausybės ministras Rehavamas Ze'evis. Atsakomybę už šį pasikėsinimą prisiėmė Palestinos išsivadavimo liaudies frontas (PILF), marksistinė organizacija.