Kodėl mes tokie?

Nesakau, kad dabar viskas gerai ar viskas blogai. Visko yra. Tik man neaišku, kodėl taip yra, kas dėl to kaltas, kad yra blogio. Ir nemažai. Jo lyg tiek ir neturėtų būti, bet yra. Ir tas blogis žiniasklaidoje hiperbolizuojamas, o gėris - nutylimas. Tai, kas sovietmečiu buvo gerai, primena, o tai, kas dabar yra blogai, reklamuoja: "Kokia Lietuva (o ji nepriklausoma), tokios ir žinios". Suprask, viskas blogai, todėl ir žinios blogos. Man atrodo, sovietmečiu ne viskas buvo gerai, o dabar - blogai.
Šiandien Lietuvos televizijos laida "Kai aš mažas buvau" žadina nostalgiją sovietmečio kultūrai. Suprantama, kodėl sovietmečiu daug dėmesio buvo skirta menui, kultūrai, mokslui, nes jie daugiausia padėjo kurti, formuoti homo sovieticus. Šioje laidoje kalbama ir rodomos šventės, išvykos, koncertai, 1978-ųjų "subotnikai". Bet juk buvo ir 1956-1958 metai. Maždaug tiek buvo praėję laiko po karo, kiek dabar - po nepriklausomybės paskelbimo. Prisiminkime, kaip tais metais gyventa...Rodomos sovietinės šventės, kurios gal kam ir sukelia nostalgiją. O kodėl neparodyti sovietinės kasdienybės: fermų darbuotojų, laukininkų darbo, mokytojų ir mokinių talkų kolūkiuose, darbo stovyklų. Moksleiviai vaikšto, tinginiauja, "negalėdami pakelti" 20 kg, nors namie dar daugiau kelia. Šalia tinginiaujančių vaikų - seni tėvai pūslėtomis rankomis ravi burokų laukus, dirba sunkiausius darbus, augindami atžalas tinginius, todėl jie šiandien tingi dirbti, vagiliauja, žudo ar žudosi. O jei parodytų "duonos dienas", psichines ligonines, tremtis, katorgas, ilgas eiles prie "išmesto" importo... Ką tada pasakytų apie sovietinį rojų? Gal visa tai nekeltų nostalgijos sovietinei santvarkai, todėl ir nerodo...