Priešprieša

Prezidentas V.Adamkus vis labiau reiškia savo požiūrį, nepritardamas dabartinės valdančiosios daugumos sprendimams. Lankydamasis pasaulio kultūrinį paveldą globojančios UNESCO būstinėje Paryžiuje, Prezidentas netikėtai pareiškė prieštaraująs Valdovų rūmų atstatymui. Prezidentas sakė, jog nesąžininga kalbėti apie autentiškų rūmų atstatymą, jei tie rūmai yra tik savotiškas mitas. Pasak V.Adamkaus, pirmiausia būtina atsakyti į klausimą, ar siekiama atstatyti šiuos rūmus, ar pastatyti naujus, nes, anot Prezidento, dabar paaiškėjo, jog daug ką norima atstatyti taip, kaip įsivaizduojame.
Prieš Valdovų rūmų atstatymą pasisakė ir 49 įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai, parengę įstatymo projektą, kuriame siūloma atšaukti prieš metus priimtą įstatymą dėl Valdovų rūmų atstatymo. Taip mano ne tik opozicijos atstovai, bet ir dalis socialliberalų, kurie pareiškė abejojantys, ar dabartinė Lietuvos finansinė padėtis leidžia valstybei imtis milijoninių išlaidų. Kaip žinoma, 2002-ųjų metų valstybės biudžete Valdovų rūmų atstatymo darbams numatoma skirti septynis milijonus litų. Atstatymo priešininkai teigia, kad tokių pinigų pakaktų šimtui Lietuvos mokyklų nupirkti po 15 kompiuterių ar visus metus išlaikyti Vilniaus ir Kauno globos bei rūpybos įstaigas.
Prezidentas V.Adamkus prieš metus taip pat pritarė Valdovų rūmų atstatymui ir 1998 metais kartu su A.Brazausku pasirašė aktą kaip Vilniaus pilių globėjai. Dabar Prezidentas pripažino buvęs rūmų atstatymo šalininkas, tačiau, pasak jo, sužinojęs visas šio reikalo detales, iš esmės pakeitė poziciją. Valdovų rūmų atstatymas, kuris pagal planą turėtų būti baigtas 2009 metais, kainuotų per 120 milijonų litų. Atstatymo šalininkų nuomone, tos lėšos atsipirktų per penkerius metus dėl užsienio turistų.
Tuo tarpu premjeras A.Bra-zauskas, viešėdamas Berlyne, kategoriškai pareiškė jokiu būdu neatsisakysiąs Valdovų rūmų atstatymo idėjos. Tai žurnalistams davė progą pajuokauti, jog buvo šūktelėta Paryžiuje, o atsiliepta Berlyne. Beje, tarp politikos apžvalgininkų pasklido nuomonė, kad A.Brazauskas už Valdovų rūmų atstatymą aktyviai agituoja todėl, kad nori šio pelningo objekto statybą atiduoti savo bičiulių valdomoms firmoms.
Rūmų atstatymo šalininkai remiasi tokiais autoritetais kaip velionis monsinjoras K.Vasiliauskas, istorijos profesorius E.Gudavičius, žinomas restauratorius daktaras N.Kitkauskas ir kiti. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad ir žinomas mūsų išeivijos verslininkas J.Kazickas, žadėjęs skirti 175 tūkst. litų Valdovų rūmams atstatyti, dabar irgi pradėjo abejoti dėl rūmų atstatymo būtinumo.
Žinoma, visi politologai pripažįsta, kad dviejų valstybės vadovų ginčas, primestas ir visuomenei, tėra tik prezidento rinkimų kampanijos dalis.
Dėl Valdovų rūmų atstatymo kilo net skandalas praėjusį savaitgalį vykusiame vadinamųjų socialdemokratų tarybos posėdyje. Į tribūną puolęs Seimo vicepirmininkas V.Andriukaitis, matyt, išgirdęs apie Prezidento pareiškimą Paryžiuje, ragino nedelsiant priimti rezoliuciją dėl Valdovų rūmų atstatymo. A.Brazauskas turėjo raminti įsikarščiavusį oratorių.
Iš tiesų, kaip pažymėjo Tarptautinių santykių ir politilos mokslų instituto dėstytojas politologas A.Lukošaitis, Valdovų rūmų atstatymas yra ne V.Adamkaus ar A.Brazausko, o visuomenės reikalas.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"