Šūviai į Betliejaus baziliką?
Popiežius Jonas Paulius II ir Šventosios
Žemės krikščionių lyderiai pasmerkė naują didelę Izraelio kariuomenės
operaciją užimant šešis Palestiniečių autonomijos miestus, tarp
jų - ir Betliejų. Per pastarąsias dienas vykusius ginkluotus susidūrimus
žuvo beveik 40 žmonių, daugiausia civiliai gyventojai, o dešimtys
buvo sužeista.
"Su giliu liūdesiu išgirdau skaudžias žinias, atėjusias iš
Betliejaus, Beidžalos ir Beitsahuro, - kalbėjo Popiežius maldininkams
spalio 21 dieną prieš sekmadienio vidudienio "Viešpaties
Angelas" maldą. - Karas ir mirtis įsiveržė netgi į mūsų Viešpaties
Gimimo bazilikos aikštę". Išvakarėse į aikštę įsibrovus Izraelio
motorizuotiems pėstininkams, per sumaištį buvo nušautas devyniolikmetis
palestinietis krikščionis, stovėjęs prie Gimimo bazilikos, esančios
toje Betliejaus vietoje, kur gimė Išganytojas. "Dievo vardu
vėl kartoju: smurto kelias veda tik į mirtį ir naikinimą, kuris
žeidžia Dievo šventumą ir žmogaus orumą, - sakė Šventasis Tėvas.
- Esu kartu su prievartą kenčiančiomis šeimomis jų skausme, maldoje
ir viltyje." Popiežius pastebėjo, kad gyventi Šventojoje
Žemėje, šventoje žydams, krikščionims ir musulmonams, yra malonė,
todėl visi turi stengtis, kad ji galiausiai taptų tikra taikos
ir brolybės žeme.
Izraelio tankai įsiveržė į šešis palestiniečių miestus, siekdami
"neutralizuoti" teroristus po to, kai spalio 20 dieną
Jeruzalės viešbutyje buvo nušautas Izraelio vyriausybės ministras
Rehavamas Ze'evis. Atsakomybę už šį pasikėsinimą prisiėmė Palestinos
išsivadavimo liaudies frontas (PILF), marksistinė organizacija.
Jos vadovas Abu Ali Mustafa žuvo rugpjūtį, kai į jo biurą buvo
paleista izraeliečių raketa. Tuomet PILF karinis sparnas, pasivadinęs
"Mustafos brigada", pažadėjo atkeršyti už savo vado,
Izraelio nuomone, atsakingo už daugelį teroristinių išpuolių,
žūtį. Akivaizdu, kad šiam kerštui buvo pasirinktas vienas nepalankiausių
taikos derybų su arabais priešininkų, 74 metų turizmo ministras
R.Ze'evis. Beje, žūties išvakarėse R.Ze'evis pranešė atsistatydinąs
iš premjero Arielio Šarono koalicinės vyriausybės, nes nepritarė
jos rodomiems derybų su palestiniečių lyderiu Jeseru Arafatu ženklams.
Jis siūlė visus penkis milijonų palestiniečių iškelti kur nors
į Sinajaus pusiasalį ir sukurti "etniškai gryną" didįjį
Izraelį, o apie Palestinos valstybę, apie kurios viziją prakalbo
atvirai ir JAV prezidentas Džordžas Bušas, R.Ze'evis nenorėjo
net girdėti.
PILF ir A.Mustafa neslėpė savo ekstremistinių nuostatų (kitaip
nei islamiškuoju fundamentalizmu besivadovaujančios "Hamas
ir "Hezbolah" teroristinės grupės, "liaudies frontas"
laikosi marksistinės klasių kovos teorijos), nepritarė Oslo taikos
sutartims ir gerokai kliudė J.Arafatui jo taikos iniciatyvose.
Todėl nėra ko stebėtis, kad po pasikėsinimo į R. Ze'evį ir prasidėjus
Izraelio minėtai karinei akcijai, Palestiniečių autonomijos saugumo
taryba "Mustafos brigadą" paskelbė nusikalstama organizacija.
Tačiau Izraelio vyriausybė šią žinią sutiko gana skeptiškai, kaip
J.Arafato "propagandinį triuką", juolab kad palestiniečiai
atsisako suimti ir perduoti Izraeliui įtariamus R.Ze'evio žudikus.
Kita vertus, palestiniečių politiniuose sluoksniuose paplitusi
nuomonė, kad dabartinė smurto kupina Izraelio kariuomenės brutali
operacija, prisidengus "teise į savigyną", po R.Ze'evio
nužudymo tėra dalis platesnės A.Šarono strategijos sunaikinti
Palestiniečių autonomijos savivaldos struktūras, kaip pavojingas
nepriklausomos valstybės užuomazgas, arba priversti J.Arafatą
jas iškelti į Gazos ruožą.
Ir A.Šaronas, ir Izraelio gynybos ministras Benjaminas Ben Eliezeris
tai neigia. Jų tvirtinimu Izraelis nori ne vėl perimti Vakarinio
Jordano kranto kontrolę, o tik kovoti su teroristinėmis organizacijomis.
Esą pasikėsinimas į ministrą R.Ze'evį peržengė visas ribas, todėl
reikėjo imtis griežtų priemonių. "Tankų yra visur, gyvenamieji
ir palestiniečių įstaigų pastatai buvo užblokuoti arba užimti;
kai kuriose vietose įvesta karinė padėtis ir vyksta intensyvus
šaudymas... Apribojimai neleidžia žmonėms nuvykti į darbą, moksleiviams
ir studentams - į mokyklas ir universitetus... Vaikus šis smurtas
traumavo", - taip aprašė minėtas Izraelio karines kovos su
teroristais priemones spalio 19-osios kreipimesi į viso pasaulio
geros valios žmones Šventosios Žemės krikščionių patriarchai ir
Bažnyčių vadovai. Pasmerkę prievartą ir nekaltų žmonių žūtį (per
pastarąją karinę akciją tarp žuvusiųjų buvo moterų ir vaikų),
jie pakvietė tarptautinę bendruomenę skubiai paraginti Izrelio
vyriausybę padaryti galą šiai netoleruotinai situacijai ir pradėti
taikos procesą, kad būtų rastas taikus ir teisingas sprendimas.
Pirmiausia atsiliepė Jungtinių Valstijų vyriausybė, kuriai, siekiančiai
į kovos prieš terorizmą koaliciją įtraukti nuosaikesnes arabų
šalis, ši padėtis yra tikrai netoleruotina. JAV valstybės departamento
pareiškime pareikalauta, kad Izraelis kuo greičiau išvestų savo
karines dalis iš Palestiniečių autonomijos ir ateityje susilaikyti
nuo panašaus įsiveržimo. Tą pabrėžė ir prezidentas Džordžas Bušas
spalio 23 dieną surengtoje spaudos konferencijoje. Buvo kreiptasi
ir į Palestiniečių vadovybę, jog ji darytų viską, ką gali, kad
būtų užkirstas kelias prievartai ir terorui. Palestiniečių saugumo
tarnybos vadovas Džibrilas Radžubas pažadėjo įvesti tvarką pasitraukus
izraeliečių kariuomenei, tačiau kietos politikos šalininkas Izraelio
premjeras A.Šaronas reikalauja konkrečių ženklų - įtariamųjų R.Ze'evio
žudikų ekstradicijos. Užsitęsus Palestiniečių autonomijos okupacijai
(tai prieštarauja 1995 metų Oslo taikos susitarimams), gali kilti
politinė krizė Izraelio vyriausybėje, nes viena iš koalicijos
partnerių - kairioji Darbo partija jau dabar nori iš jos pasitraukti
dėl nesutarimų su A.Šaronu. Tiesa, šiai partijai atstovaujantys
užsienio reikalų ministras Šimonas Peresas ir gynybos ministras
B.Ben Eliezeris nenori palikti postų. Jie teigia, kad būtina išlaikyti
nacionalinę vienybę šiuo dramatišku tarptautinės politikos momentu.
Per televiziją parodyta filmuota medžiaga paliudijo, kad pastaruosiuose
neramumuose apšaudyta viena pagrindinių krikščionybės šventovių
- Betliejaus Gimimo katedra. Izraelio vyriausybės pareigūnai apkaltino
palestiniečių kovotojus naudojant bažnyčias kaip dislokacijos
vietas, gal net specialiai provokuojant izraeliečius šaudyti į
šventoves. "Palestiniečių kovotojai ciniškai ir sąmoningai
naudoja krikščionių šventas vietas šaudymui, - sakė Izraelio užsienio
reikalų ministerijos atstovas Emanuelis Nahšonas. - Tai daroma
sąmoningai siekiant išprovokuoti Izraelio reakciją ir taip sukelti
krikščionių pasaulio kritiką". Izraelio valdžios nuomone,
Betliejus tapo tikra palestiniečių teroristų slėptuve, nes miesto
vadovybė nesirūpina tvarkos įvedimu.
Betliejaus meras krikščionis Hana Naseris paneigė tuos teiginius
ir savo laiške Jeruzalės katalikų patriarchui Mišeliui Sabahui
pasiskundė, jog dėl Izraelio kariuomenės savivalės miestas apimtas
baimės ir sumaišties, jame trūksta maisto, medikamentų, vandens
ir energijos išteklių. Betliejaus pastatai aprūkę nuo tankų šaudymo,
daugelio langų stiklai išdužę, žmonės bijo išeiti į gatvę, liudija
Šventojoje Žemėje dirbantys užsienio žurnalistai. Buvo apšaudyti
Maltos ordino išlaikomi Šventosios šeimos ligoninės gimdymo namai,
kuriuose irgi, matyt, slepiasi teroristai.
"Pakanka kraujo praliejimo, pakanka kovų, - rašoma patriarcho
M.Sabaho spalio 21-osios apaštaliniame laiške. - Būtina uždaryti
mirties, neapykantos ir teroro vartus... Nekaltų aukų kraujas
yra šauksmas Dievui ir kievieno žmogaus sąžinei". Ganytojas
pabrėžė, kad vienintelis būdas nutraukti prievartos spiralę -
grąžinti okupuotas žemes tikriesiems savininkams. Bet kokia prievarta
prieštarauja Dievo valiai, tačiau kievienas žmogus turi teisę
ir pareigą daryti viską, kas įmanoma, kad atgautų savo laisvę.
Pažymėjęs, kad palestiniečių žemės okupacija yra orumo ir laisvės
paneigimas, patriarchas M.Sabahas pripažino, kad Izraelio žmonės
taip pat turi teisę į saugumą ir taiką: "Mes norime jums
saugumo ir taikos. Kiekviename iš jūsų mes matome orumą, kuris
kyla iš Dievo ir kuris yra dovana kiekvienam žmogui, nesvarbu,
kas jis - palestinietis ar žydas". Šventosios Žemės katalikų
vadovas pabrėžė, kad pagrindas taikai Artimuosiuose Rytuose pasiekti
yra Jungtinių Tautų dokumentuose suformuluotų nuostatų įgyvendinimas.
Protestuojant prieš kovas Šventojoje Žemėje, spalio 23 dieną buvo
surengtas krikščionių maldininkų "solidarumo žygis"
iš Jeruzalės į Betliejų. Jame drauge su vietos Bažnyčių vadovais
dalyvavo Vatikano nuncijus Izraelyje ir Palestinoje arkivyskupas
Pietras Sambis. Šiuo žygiu norėta pirmiausia parodyti solidarumą
Betliejaus gyventojams ir paraginti tuoj pat užbaigti Izraelio
kariuomenės intervenciją.
Mindaugas BUIKA
© 2001 "XXI amžius"