Santuoka ir šeima - kelias į šventumą
Taip pavadintą konferenciją spalio
7 dieną Vilniuje surengė kultūros centras "Liepkiemis",
kurio veiklą jaunimui ir suaugusiems įkvepia palaimintasis Chosemarija
Eskriva (Josemaria Escriva). Konferencija buvo skirta šio palaimintojo
gimimo šimtmečiui paminėti.
Konferenciją atidarė ir sveikinimo
kalbą pasakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys
Juozas Bačkis. "Chosemarija Eskriva ragina visus šventėti
gyvenant pasaulyje, mylint pasaulį, įsitraukiant į pasaulinę veiklą,
atsiremiant, kaip jis rašė "Kelyje", galva į dangų,
o kojomis - į žemę. Tai buvo jo intuicija, kad kiekvienas pasaulietis
yra pašauktas eiti šventumo keliu, kaip tik ten, kur jis gyvena:
savo darbe, šeimyniniame gyvenime, visuomeninėje, net ir politinėje
veikloje, - sakė kardinolas.- Palaimintasis Ch.Esk-riva ne tik
skelbė idėjas, bet ir subūrė visame pasaulyje daug bendraminčių
žmonių, kurie nori siekti šventumo gyvendami pasaulyje".
Kardinolas apgailestavo, kad, nors praėjo daug metų nuo II Vatikano
Susirinkimo, deja, jis vis dar neįgyvendintas Lietuvoje. "Tai
jaučiu kiekviename žingsnyje. Kai norima kokį gerą dalyką padaryti,
vis ieškoma vyskupo pritarimo ir palaiminimo. Reikia žmonių, kurie
nebijotų savo kompetenciją panaudoti visuomenei atstatyti ant
krikščioniško pagrindo. Jeigu norime atnaujinti Bažnyčią ir visuomenę,
reikia visus raginti eiti šventumo keliu", - priminė A.J.Bačkis.
Kardinolas "Opus Dei" nariams palinkėjo stoti į pirmas
gretas, siekiant įgyvendinti popiežiaus Jono Pauliaus II nurodymus:
"Mums verkiant reikia pasauliečių, kurie nebijotų liudyti
savo tikėjimą. Jūs esate pirmose Bažnyčios eilėse. Mano, kaip
vyskupo ir kardinolo, pareiga - Jūsų šventėjimas, padėti Jums
eiti šventumo keliu".
Į konferenciją iš Amerikos atvyko Lietuvoje puikiai žinomas ir
gerbiamas okulistas, chirurgas, aštuonių vaikų tėvas, "Opus
Dei" narys nuo 1970 metų dr. Linas Sidrys, kuris auditorijai
pasakojo apie palaimintojo Ch.Eskriva gyvenimą, šeimą ir jo mokymą
apie santuoką. Palaimintasis gimė 1902 metais Ispanijoje. Dar
būdamas paauglys, pamatęs sniege vienuolio paliktas pėdas, pradėjo
lankyti šv. Mišias. Vėliau pasirinkęs kunigo kelią, jautė, kad
tai - dar ne viskas, kad Dievas iš jo kažko tikisi, laukia. 1928-aisiais
per rekolekcijas jis staiga suvokė, koks yra jo pašaukimas. Tai
- kelias į šventumą. Taip tarp vargšų ir sergančių Madrido ligoninėse
gimė "Opus Dei" (Dievo darbas) organizacija, kurios
idealas - linksma ir šviesi katalikiška šeima. Pranešėjas citavo
palaimintojo Ch.Eskriva žodžius apie šeimą: "Laiminu šeimą
dviem rankom, nes neturiu keturių". Asmeniniame susitikime
su Rimos ir Lino Sidrių šeima šis palaimintasis jiems yra pasakęs:
"Rima, tavo kelias į dangų yra Linas, o Lino kelias į dangų
- Rima". Dr. L.Sidrys prisipažino, kad jie su žmona niekada
nebūtų turėję aštuonių vaikų, jei ne Ch.Eskriva mokymas. Labai
praktiški palaimintojo patarimai šeimai: niekada tėvams nesipykti
prie vaikų, žmonoms rūpintis savo grožiu ir išvaizda. Na, o vyrai
savo žmonoms turėtų rodyti dėmesį taip, tarsi būtų ką tik įsimylėję
jaunuoliai
Dr. L.Sidrys su didele meile pasidalino savo, kaip
gausios šeimos tėvo, patirtimi.
Apie šeimą, kaip pagrindinę visuomenės ląstelę, kalbėjo muzikė,
buvusi LR Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Savo pranešime
ji gilinosi į klausimus apie šeimą: šeimos ir santuokos krizę,
meilės, santuokinių ryšių esmę. "Šeima yra institucija. Tačiau
kokia tai ypatinga valdžia! Juk šeimoje sprendimai daromi paisant
kur kas dažniau silpnojo, o ne stipriojo interesų, visų labui,
bet būtinai atsižvelgiant į patį mažiausiąjį. Todėl šeima - patikimiausia
demokratijos mokykla bet kuriam, ketinančiam valdyti, - sakė V.Aleknaitė-Abramikienė.
- Šeimoje įgyta dalyvavimo kuriant bendrąjį gėrį patirtis yra
tikras turtas bendruomenėms bei visai visuomenei. Altruizmo ir
ištikimybės - šių pagrindinių pilietinių dorybių - taip pat įgyjame
šeimoje. Ji vienintelė gali iš tiesų suformuoti sąžinę, o be sąžinės
socialinius santykius neišvengiamai užvaldo cinizmas".
"Kas vyksta mūsų pasaulyje, kai troškimas mylėti ir būti
mylimam negali būti realizuotas?" - klausė dr. Nijolė Liobikienė,
kalbėdama apie meilę ir atsakomybę. N.Liobikienė pažymėjo, kad
dabar visa aplinka orientuota prieš šeimą. Ir tik gyvas tikėjimas,
malda, sakramentai daro stebuklus. Tai yra priemonės šventumui.
Taigi Bažnyčia mus moko ugdyti meilę ir atsakomybę. Prelegentė
pastebėjo, kad didelė spraga krikščioniškos šeimos ugdyme yra
šeimos kapelionų stoka.
Net ir patį didžiausią skeptiką galėjo įkvėpti diskusijose išsakytos
Kauno gausių šeimų bendrijos "Ateitis" narės Jolitos
Pukelienės mintys. Moteris džiaugėsi, kad augina gausią šeimą,
nors ir tenka gyventi skurdžiai. Laukdama į pasaulį ateinančio
trečio vaikelio, ši šeima gyveno aštuonių kvadratinių metrų kambarėlyje
Jolita sakė, kad ją labai sušildė vienos moters žodžiai, pasakyti
besilaukiant ketvirto vaiko: "Ačiū, kad gimdote vaikus".
Tai ji prisimena kaip didžiausią moralinį palaikymą. "Jūs
patys pasvarstykite, - į konferencijos dalyvius kreipėsi ši daugiavaikė
mama, - kada vaikas bus laimingesnis: ar kai valgys saldainius
kas dieną, ar tik gavęs per šventes? Ar kai jį prižiūrės auklė,
ar kai augins mama? Kai labai sunku išgyventi, savo vaikams visada
cituoju šiuos žodžius iš knygutės apie Trolį Mumį: "Svarbiausia
- neapsisunkinti nuosavybe
"
"Sutuoktiniai pašaukti savo vedybinį gyvenimą daryti šventą
ir per jį siekti savo pačių šventumo. Būtų rimta klaida, jeigu
jie šeimyninį gyvenimą atskirtų nuo savo dvasinio augimo. Šeimyninis
gyvenimas, sutuoktinių ryšiai, vaikų auklėjimas ir rūpinimasis
jais, pastangos šeimos poreikiams tenkinti, jos saugumui laiduoti
ir geriems ryšiams su kitais bendruomenės nariais - visa tai įprastos
žmogiškos situacijos, kurioms krikščioniškos poros yra pašauktos
suteikti šventumą", - šie palaimintojo Ch.Eskriva pamokslo
žodžiai, pasakyti dar 1970-aisiais, tebūna įkvėpimu Lietuvos žmonėms,
ieškantiems kelių į šventumą.
Audronė GELŽINIENĖ
Vilnius
© 2001 "XXI amžius"
