Neleiskime niekinti okupacijos aukų
Mūsų turimomis žiniomis yra rengiamas
Vyriausybės nutarimo projektas iškelti Lietuvos gyventojų genocido
ir rezistencijos tyrimo centro padalinius bei Lietuvos ypatingąjį
archyvą iš Gedimino pr. 40/1 (buvusio KGB pastato) ir jų patalpas
perduoti Teisingumo ministerijai.
Nerimą ir susirūpinimą kelia keletas aplinkybių:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
centrui priklausančioje pastato dalyje, kurioje yra Ypatingojo
archyvo patalpos ir dokumentų saugyklos, jau atlikti dideli rekonstrukcijos
ir kapitalinio remonto darbai (sutvarkytas stogas, pakeisti aukštų
perdengimai, sutvirtintos sienos, sutvarkytos šildymo, apšvietimo
sistemos ir t.t.).
Prieš pusmetį Ypatingojo archyvo dokumentai perkelti į pagal specialų
projektą įrengtas saugyklas su moderniomis oro kondicionavimo,
priešgaisrinės apsaugos sistemomis, mechanizuotais stelažais.
Archyvo saugykloms įrengti atliktų darbų apimtis siekia 8,5 mln.
Lt (dar yra likę nepadaryti apdailos darbai dviejų aukštų patalpose,
skirtose archyvo skaityklai, archyvo ir Centro darbuotojų bei
Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pareigūnų
darbo vietoms).
Kyla nemažai klausimų:
Kodėl reikia iškelti archyvą iš specialiai jam suprojektuotų ir
ką tik įrengtų patalpų? Nejaugi valstybė neturi kur dėti pinigų
ir gali negalvodama išmesti tuos keletą milijonų litų?
Kur iškelti? juk O.Milašiaus gatvėje esančiose Valstybinio archyvo
saugyklose nėra pakankamai vietos sutalpinti Ypatingojo archyvo
fondus ir visiškai nėra patalpų, kurias būtų galima skirti paties
archyvo bei kitų įstaigų, ypač Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centro, darbuotojams, dirbantiems archyvo
dokumentais.
Šiuo metu, be keliolikos archyvo darbuotojų, su archyvo dokumentais
nuolatos dirba keliasdešimt LGGRT centro specialiųjų tyrimų skyriaus,
Lietuvos gyventojų genocido vardyno rengimo grupės ir tarpžinybinės
Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos darbuotojų.
Kur perkelti šiuos darbuotojus, jeigu bus atimtos LGGRT centrui
priklausančios patalpos? Be to, atskyrus šias tarnybas nuo archyvo,
jų darbas bus paralyžiuotas, tiksliau kalbant, sužlugdytas, o
tūkstančių okupacijos aukų ir rezistentų prašymai taip ir liks
gulėti Komisijoje nežinia kuriam laikui.
Ar nutarimo projekto iniciatoriai šito siekia?
Reikėtų atkreipti dėmesį į vieną, manyčiau, labai svarbų aspektą.
Čia, buvusiame KGB pastate, kalėjo, buvo tardomi ir kankinami
tūkstančiai Lietuvos žmonių. Šimtai jų čia buvo nukankinti, sušaudyti.
Manyčiau, kad būtų sunku užginčyti jų nuomonę dėl šio pastato
likimo, paskirties ir naudojimo, kurią jie gynė daugiau kaip metus
trukusiame nei dieną, nei naktį nepertrauktame pikete, kuriame
dalyvavo tūkstančiai buvusių politinių kalinių. Ar dabar vėl iš
naujo? Kodėl tokia panieka šiems žmonėms? Kam to reikia? Vyriausybei?
Lietuvai?
Viliamės, kad šio nelemto sumanymo iniciatoriai nebuvo atsižvelgę
į visas aplinkybes ir jo atsisakys. Buvę politiniai kaliniai niekada
negalės susitaikyti su tokio sumanymo įgyvendinimu.
Būtume labai dėkingi, jeigu Ministras Pirmininkas rastų galimybę
su mūsų organizacijų atstovais aptarti klausimus, susijusius su
pasipriešinimo dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių reikmėmis
bei interesais.
Antanas STASIŠKIS
Lietuvos politinių kalinių sąjungos pirmininkas, Lietuvos politinių
kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas, Seimo narys
Povilas JAKUČIONIS
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas,
Seimo narys