Atnaujintas 2001 m. lapkričio 2 d.
Nr.83
(992)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Atmintis
Laikas
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Paskutinis puslapis


ARCHYVAI

2001 metai

Grįžimą į tėvų šalį vienuolė laikytų savo laimės viršūne

"Skaudančia širdimi išvykstu iš Panevėžio. Esu be galo dėkinga aukštaičiams už jų parodytą švelnumą ir maldingumą. Aš ilgėsiuos Lietuvos - savo tėvų gimtosios šalies", - išvykdama į JAV sakė pranciškonė vienuolė Dolorita Butkus.

Tėvai buvo kilę iš Lietuvos

D.Butkus tikroji pavardė - Albina Butkutė. Jos tėvai - Juozas ir Levutė Butkai buvo kilę nuo Kriaunų (Rokiškio r.). Kai ses. Dolorita buvo maža, namuose nedaug buvo kalbama lietuviškai, nes tėvelis norėjo greičiau išmokti angliškai ir gauti JAV pilietybę. Jis buvo nagingas meistras, statė laivus. Mama buvo labai graži, namuose ji sukūrė jaukų šeimos židinį. Mirė jauna, vos sulaukusi 49 metų. Užgeso, rankoje laikydama rožinį. Tėvai palaidoti JAV.
D.Butkus pirmą kartą į Lietuvą atvyko 1992 metais. Sutiko giminaitį - mamos sesers sūnų. Apsikabinę abu verkė.

Pranciškonė vienuolė Dolorita Butkus norėtų apsigyventi Panevėžyje


Neblėstantis atminimas

Kauno dramos teatre nesutilpo visi, norėję patekti į vieno iškiliausių rezistencinės laisvės kovos vadų - Juozo Lukšos (literatūrinis slapyvardis Daumantas) 80-ųjų gimimo ir 50-ųjų žūties metinių minėjimą. Lietuvos folkloro teatro vadovas ir režisierius Povilas Mataitis sukūrė apeiginių bylojimų spektaklį "Ir kelsis vėl iš tavo kraujo Lietuva", remdamasis J.Lukšos knygos "Partizanai" faktine medžiaga bei laiškų mylimajai Nijolei ištraukomis.
Juozo Lukšos gimnazijos Garliavoje direktorius, istorikas Vidmantas Vitkauskas prieš vaidinimą susirinkusiems minėjimo dalyviams papasakojo J.Lukšos biografiją, nušvietė rezistencinės kovos etapus. Sveikinimo žodį tarė specialiai iš Jungtinių Valstijų atvykusi J.Lukšos žmona Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto. Tramdydama jausmus ji sakė: "Juozas yra gyvas manyje, kaip ir prieš 50 metų. Aš jaučiu jo alsavimą Lietuvos trispalvės vėliavos plazdėjime, Lietuvos himno skambėjime ir Lietuvos nepriklausomybės šviesoje, nors ją vis dar slopina buvusių okupantų užleista migla. Aš tikiu, kad Juozo auka Tėvynei prisidėjo prie šių miglų išsklaidymo ir kad mes visi, kur tik bebūtume, dar daugiau įvertinsime ir suprasime, kas ta išsikovota laisvė iš tikrųjų yra. Juk kraujo dėl jos dabar jau nebereikia lieti, o reikia tik dideliu ir atsidavusiu darbu padaryti viską, kad Lietuva tikrai būtų tos kruvinos aukos verta". Ugningą kalbą minėjime pasakęs spaudos apžvalgininkas ir publicistas Vilius Bražėnas iš Floridos (JAV) teigė: "Išeiviai, žinoma, didžiavosi partizanais, ir kai kurie irgi kėlė jų žygius Vakarų dėmesiui. JAV žurnalo straipsnis apie sovietų pavergtas tautas lankstinuku buvo dešimtimis tūkstančių pasklidęs, pasiekė net Viduriniuosius Rytus. Lankstinuko moto buvo J.Lukšos-Daumanto vadovaujamų į Vakarus prasiveržusių partizanų įspėjimas Vakarams: "Kuomi jūs esate, mes buvome. Kuomi mes esame, jūs galite tapti".


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija