XXI amžius

Sunki Pakistano krikščionių padėtis

Sekmadienio pamaldose nužudyta šešiolika krikščionių

Daugiau kaip dešimt tūkstančių gedinčių žmonių spalio 29 dieną dalyvavo 16 krikščionių laidotuvėse Pakistano rytinės Pandžabo valstijos Bahavalpuro mieste. Jie buvo nužudyti išvakarėse, sekmadienį, nežinomiems kaukėtiems asmenims įsiveržus į Šv. Dominyko katalikų bažnyčią ir ėmus šaudyti į maldininkus. Tarp žuvusiųjų buvo septynios moterys, du maži - trejų ir penkerių metų - vaikai, vietos protestantų pastorius Emanuelis Mamihas ir bažnyčią saugoję policijos patruliai. Nors bažnyčia priklausė katalikams, tačiau tragiško įvykio metu joje vyko protestantų pamaldos (katalikai pagal susitarimą kai kuriuose Pakistano miestuose leidžia protestantams naudotis savo maldos namais). Pakistane, turinčiame 140 mln. gyventojų, krikščionys sudaro tik apie 2 proc. tikinčiųjų (pusė jų - katalikai). Beveik 97 proc. pakistaniečių yra musulmonai: 80 proc. - sunitai, likusieji - šiitai (šioje šalyje, ypač Pandžabe, šiitai neretai patiria ekstremistų išpuolius ir solidarizuojasi su krikščionimis).
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, nužudytų krikščionių laidotuvėse vyravo ne tik liūdesio, bet ir pykčio atmosfera, daugelis gedulingų pamaldų dalyvių pasmerkė Talibanui artimas grupuotes, jų manymu, atsakingas už įvykdytą žiaurų nusikaltimą. Tačiau laidotuvėse dalyvavęs Multano katalikų vyskupas Endrius Frensis, kurio diecezijos teritorijai priklauso Bahavalpuras, ramino žmones ir kvietė valdytis. "Mes atleidžiame tiems, kurie nužudė nekaltus žmones", - sakė jis. Krikščionys visada turi siekti susitaikymo ir atsukti kitą skruostą. Tačiau, vyskupo žodžiais tariant, žudikai turės atsakyti visagalio Dievo teisme.
Per įprastas sekmadienio pamaldas Šv. Dominyko bažnyčioje buvo susirinkę apie šimtas maldininkų, kai trimis motociklais prie jos privažiavo kaukėti asmenys. Įsiveržę į vidų, jie pradėjo be atodairos šaudyti į žmones ir nekreipė dėmesio į maldavimus pasigailėti. Liudytojų tvirtinimu, teroristai šaukė: "Allah-u-Akbar" ("Dievas yra didis"), "Pakistanas ir Afganistanas taps krikščionių kapais", "Tai tik pradžia" ir pan. Buvo nušauti ir prie šventovės budėję du policininkai, kurie, kaip manoma, išpuolio metu buvo užsnūdę. Policijos patrulių postai prie krikščionių bažnyčių Pakistane buvo išstatyti netrukus po rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose, kai šalies miestuose prasidėjo antiamerikietiškos demonstracijos.
Popiežius Jonas Paulius II griežtai smerkė išpuolį prieš katalikiškus maldos namus ir besimeldžiančių žmonių žudynes, kaip tragišką netolerancijos aktą. Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Andželo Sodano nuncijui Pakistane arkivyskupui Aleksandrui D'Erikui pasiųstoje telegramoje sakoma, kad Šventasis Tėvas, giliai lūdįs dėl šio įvykio, prašė perduoti užuojautą aukų artimiesiems, užtikrindamas savo artumą maldoje. Prie Vatikano pasmerkimo prisijungė ir Pakistano prezidentas Pervezas Mušarafas, savo pareiškime pabrėžęs, jog visi faktai liudija, kad tai buvo parengtų teroristų suplanuota akcija, siekiant supriešinti šalies musulmonus ir krikščionis, kurie visada gyveno santaikoje ir gerbė vieni kitus. Prezidentas pažadėjo padarysiąs viską, kas įmanoma, kad būtų išaiškinti ir griežtai nubausti tie, kurie įvykdė šį žiaurų nusikaltimą. Priimtos papildomos priemonės saugumui užtikrinti prie krikščionių bažnyčių ir jų gyvenamuose kvartaluose. Po policijos reidų visame Pandžabe buvo suimta daugiau kaip šimtas radikalių islamo grupių aktyvistų.
Beveik neabejojama, kad žudynės Pakistano krikščionių bažnyčioje yra tiesiogiai susijusios su įvykiais kaimyniniame Afganistane. Po rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių Niujorke ir Vašingtone ir ypač Jungtinėms Valstijoms pradėjus karinę akciją prieš Talibano režimą pagausėjo radikalių nuotaikų Pakistano visuomenės sluoksniuose, padaugėjo islamo fundamentalistų grasinimų krikščionims. Nors generolo P.Mušarafo vadovaujama Pakistano vyriausybė remia JAV karą prieš terorizmą, nemaža dalis Pakistano musulmonų mano, kad ši parama yra islamo išdavimas ir kad P.Mušarafas tai daro pirmiausia dėl politinių bei ekonominių interesų. Bažnytiniai šaltiniai Pakistane tvirtina, kad vietos islamo fanatikai nesugeba matyti skirtumo tarp Jungtinių Valstijų ir krikščionybės, kaip religijos, todėl vykstančias kovas Afganistane stengiasi pavaizduoti kaip krikščionių ir musulmonų konfliktą ir kviečia į šventąjį karą.
Pastarosiomis savaitėmis vykstant antiamerikietiškoms demonstracijoms Pakistano miestuose, buvo reiškiamas priešiškumas ir vietos krikščionims, akmenimis išdaužomi krikščionių mokyklų langai, deginamos krikščionių parduotuvės. Dėl šios grėsmės daugelis užsienio katalikų misionierių, primygtinai rekomenduojant jų vyriausybėms, jau paliko Pakistaną. Stiprėjant tokiai baimės atmosferai, spalio 9 dieną katalikų vyskupai ir kitų mažumų religijų atstovai, susitikę su prezidentu P.Mušarafu, išreiškė susirūpinimą dėl esamos padėties.
Po šio susitikimo Pakistano vyskupų konferencijos Teisingumo ir taikos komisijos pirmininkas Lahoro arkivyskupas Lonensas Saldanha sakė, jog prezidentas pažadėjęs daryti viską, kad religinės mažumos būtų apsaugotos nuo islamo fundamentalistų grasinimų.
P.Mušarafas aiškino Bažnyčios lyderiams savo politiką ir teigė, kad sąjungininkų veiksmai Afganistane padės stabilizuoti regioną ir bus greitai užbaigti. "Jis mus užtikrino, kad veikia dėl nacionalinių interesų ir kad jo pusėje yra 85 proc. Pakistano gyventojų", - sakė arkivyskupas L.Saldanha. Šalies Katalikų Bažnyčios vadovai savo ruožtu patikino prezidentą, jog visiškai remia jo sprendimą kovoti su tarptautiniu terorizmu, kartu kviesdami Jungtines Valstijas būti nuosaikias, kad Afganistane būtų išvengta nekaltų žmonių aukų. Arkivyskupas užtikrino prezidentą P.Mušarafą, jog Katalikų Bažnyčia darys viską, ką gali, kad padėtų gausiems Afganistano pabėgėliams. Šalies katalikiškoje spaudoje ir kunigų pamoksluose dabar nuolat aiškinama, kad Pakistano krikščionys musulmonams yra ne priešai, bet tokie pat savo krašto patriotai.
Vis dėlto atsargumo dėlei daugelyje Pakistano miestų katalikiškos mokyklos laikinai uždarytos. Spalį vykusioje Vyskupų Sinodo asamblėjoje dalyvavęs šalies sostinės Islamabado vyskupas Antonis Teodoras Lobas, dar jai nepasibaigus, sugrįžo į savo dieceziją. Spalio 25-30 dienomis popiežiaus Jono Pauliaus II pavedimu Pakistane lankėsi Popiežiškosios tarybos "Cor Unum" pirmininkas arkivyskupas Paulius Kordesas, kuris perdavė Šventojo Tėvo solidarumo laišką kenčiantiems žmonėms ir tarėsi su bažnytinių organizacijų vadovais dėl karitatyvinės veiklos stiprinimo tarp karo pabėgėlių.
Pasaulyje nuogąstaujama, kad užsitęsęs karas Afganistane gali dar labiau supriešinti krikščioniškus Vakarus ir 1,2 milijardo tikinčiųjų turintį islamo pasaulį. Bažnyčios vadovams kelia susirūpinimą krikščionių mažumos padėtis daugelyje musulmoniškų kraštų, kur jie ir taip gana dažnai kenčia nuo fundamentalistų išpuolių ir smurto.

M.B.