Imperijos griuvėsiuose, 31

Jakutijos prezidento "deimantų kasyklos"

Dėl nė vieno Rusijos provincijos autonominių respublikų prezidento ar sričių bei kraštų gubernatoriaus rinkimų nebuvo sulaužyta tiek iečių, kiek dėl būsimųjų Jakutijos (Respublika Sacha) prezidento rinkimų. Sukelta ant kojų ir visa Rusijos žiniasklaida, ir Kremlius. Televizijos kompanijų žinių laidose būsimieji Jakutijos prezidento rinkimai nustelbė netgi nuskendusio povandeninio laivo "Kursk" iškėlimą. Nėra abejonės, kad rinkimai, kurie turėtų įvykti gruodžio 23 dieną, yra labai svarbūs ne tiek pačios Jakutijos gyventojams, kiek Rusijos valdžiai. Taigi Jakutijoje bręsta nemažas konfliktas. Dar prieš kelias dienas buvo skelbiama, kad Rusijos federalinė valdžia ir net pats prezidentas nusprendė "atsisveikinti" su dabartiniu jau antrą kadenciją baigiančiu Respublikos Sacha prezidentu M.Nikolajevu. Ir ne tik. Pasigirdo aukštų Kremliaus pareigūnų balsų, jog būtina perimti griežtą šio didžiausio Rusijos regiono kontrolę, o pirmiausia - milžiniškas lėšas, gaunamas realizavus deimantus. Visą šį garsiųjų Jakutijos deimantų verslą, jų realizavimą kontroliuoja prezidento M.Nikolajevo klanas. Apie milžiniškus pinigų srautus, esančius šio klano rankose, galima spręsti tik iš vieno fakto. Prezidento aplinkos žmonės įkūrė vadinamąjį nevyriausybinį "Būsimųjų kartų fondą". Fondas pasisavino nei daugiau, nei mažiau, o 437 milijonus dolerių valstybės lėšų. Žinoma, fondo globėjai ir steigėjai yra prezidento M.Nikolajevo žmonės. Iškilus aikštėn tokiems dalykams, Kremlius pasijuto gana nejaukiai, nes faktiškai visą laiką rėmė Jakutijos prezidentą ir puikiai žinojo apie išvogtus ir į užsienį išplaukiančius ne šimtus milijonų, o milijardus dolerių. To federalinė valdžia negalėjo ilgiau toleruoti, nors visi žino, kad labai aukštai sėdintiems Kremliau pareigūnams ir kai kuriems prezidento V.Putino administracijos žmonėms nuo Jakutijos deimantų nemažai nubyrėdavo.
Ir štai pačiu laiku "prisimintas" Jakutijos konstitucijos 67-asis straipsnis, draudžiantis kandidatuoti į prezidentus trečią kartą iš eilės. Aišku, M.Nikolajevas bemat kreipėsi į vietos deputatus, reikalaudamas panaikinti šį konstitucijos straipsnį, tačiau reikalavimas buvo atmestas. Savo ruožtu Rusijos Aukščiausiasis Teismas bemat paskelbė, kad šis Jakutijos konstitucijos straipsnis visiškai atitinka federalinius įstatymus. Kalbama, kad po šių smūgių pats M.Nikolajevas ir jo klanas kelias dienas buvo ištiktas šoko. Tačiau šokas praėjo, ir Jakutijos prezidentas kreipėsi į 35 vietinių ulusų (rajonų) administracijų vadovus, prašydamas paramos. 30 iš 35 Jakutijos rajonų vadovų, kuriems irgi šis tas nukrisdavo nuo prezidento stalo, prisiekė esą ištikimi M.Nikolajevui.
Beje, pasišildyti rankas prie Jakutijos deimantų ir be M.Nikolajevo yra daug norinčiųjų. Realiausias pretendentas į Jakutijos "karūną" yra Rusijos generalinio prokuroro pavaduotojas jakutas V.Kolmogorovas, puikiai žinantis, kas dedasi jo gimtinėje ir kur išplaukia Jakutijos deimantai. Jo rinkimų šūkis: "Jakutija turtinga, tačiau tvarkos joje nėra". Kalbama, kad už V.Kolmogorovo nugaros šmėsčioja paties V.Putino figūra ir įtakingos Rusijos finansinės struktūros. Tai, žinoma, nieko naujo. Tos struktūros šiandien stovi už kiekvieno bet kokio lygio rinkimų kandidato. Nesvarbu, ar tai krašto, sričių gubernatorių, ar autonominių respublikų prezidentų rinkimai.
Kita stipri figūra yra federalinis Jakutijos inspektorius R.Šipkovas, rusas, puikiai mokantis jakutų kalbą. Jį palaiko Rusijos komunistų partija, todėl jo galimybės tapti Jakutijos prezidentu vertinamos gana aukštai. Mat už R.Šipkovą pasirengę atiduoti savo balsus Jakutijos rusai, o tai praktiškai beveik visi deimantų kasyklų dirbantieji, deimantų perdirbėjai, kurie patikėjo pažadais pakelti skurdžius jų atlyginimus. Šiomis dienomis tapo žinoma, kad į kovą už Jakutijos prezidento postą stojo didžiausias Jakutijos oligarchas "ALROS" kompanijos prezidentas V.Štyrovas. Jo turtas, sukauptas iš deimantų prekybos, tiksliau - iš jų išgabenimo į užsienį, vertinamas net milijardu dolerių. Todėl vargu ar galima tikėtis, kad ir naujasis Jakutijos prezidentas papildys federalinį biudžetą. Beje, daugelis žmonių buvo gerokai nustebę, kad Rusijos prezidentas V.Putinas, atidėjęs visus reikalus, priėmė dabartinį Jakutijos prezidentą ir ilgai su juo kalbėjosi. Vadinasi, Kremlius nusprendė, jog krienas už ridiką - ne saldesnis, ir, ko gero, parems M.Nikolajevą. Na, o jei kalbėsime apie konstituciją, tai menkniekis. Kas gi Rusijoje jos laikosi (ypač tuo metu, kai žarstomi deimantai)?

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"