Modernus vienuolis prie atidarytų vienuolyno vartų
Jau baigiasi metai, kai netekome
kun. dr. Vytauto Bagdanavičiaus, MIC. Čikagoje, Tėvų marijonų
vienuolyne, įvyko ateitininkų "Kęstučio" korporacijos,
krikščionių demokratų ir rėmėjų organizuotas šio garbingo kunigo
paminėjimas. Renginys prasidėjo vienuolyno koplyčioje šv. Mišiomis,
kurias aukojo kun. Viktoras Rimšelis, MIC, papasakojęs ir apie
brolio Vytauto, šalia kurio Marijonų vienuolyne praleido ilgą
gyvenimo tarpsnį, siekimą mokslo bei taikų būdą. Po to gausus
būrys draugų ir bendraminčių rinkosi mažojoje vienuolyno salėje,
kur buvo dalijamasi prisiminimais, skaitoma velionio kūryba (skaitovė
Aldona Šmulkštienė), o paskui šio puikiai pavykusio renginio dalyviai
Marijos Remienės buvo vaišinami pietumis.
Kun. V.Bagdanavičiaus minėjimą pradėjo vienas iš organizatorių,
kęstutietis (V.Bagdanavičius buvo ateitininkų "Kęstučio"
korporacijos kapelionas) Juozas Končius, pasidžiaugęs gausiu būriu
prisimenančių kun. Vytautą. Minėjimą vedė krikščionių demokratų
rėmėjams atstovaujanti M.Remienė, kurios daliai teko didžiausias
krūvis. Ji pristatė pagrindinį kalbėtoją ir kun. V.Bagdanavičiaus
artimą draugą dr. Juozą Meškauską.
"Jis nieko negalėjo užgauti, nes mylėjo žmogų, - teigė dr.
J.Meškauskas. - Vienoje diskusijos apie žmogų jis sakė: "Žmogus
yra Dievo kūrybos šedevras". (...) Žmogų nuo pat gimimo visoj
jo vystymosi eigoj Bagdanavičius rišo su tuo, kuris buvo prikaltas
ant kryžiaus. Kitoje diskusijoje aš jo esu klausęs, kodėl Dievas
žmogaus nepaėmė į dangų gyvo, kodėl jam reikėjo jo negyvo. Vytautas
sakė: "Dievas nenorėjo suvaržyti žmogaus laisvės". Laisvę
jis ypač pabrėžė. Sakė: "Žmogui Dievo duota totalinė laisvė
- daryti gera, daryti pikta, net Kristų nukryžiuoti".
Aš Vytautą pažinojau nuo Vokietijos laikų, kada jis apsigyveno
Miunchene ir pradėjo organizuoti lietuvių bendruomenę, buvo pirmuoju
jos pirmininku. (...) Atvažiavus į Ameriką draugavom toliau, gana
artimai. (...) Mes diskutuodavom įvairiais klausimais. Kadangi
okupuotoje Lietuvoje mūsų nepriklausomybės istoriją buvo stengiamasi
nutylėti, nutarėme surinkti ir išleisti Seimo stenogramas, kad
ateities žmonės žinotų, kaip veikė mūsų seimai. Išleidom 18 tomų
(šešiais egzemplioriais, iš kurių du dabar yra Lietuvoje). Po
to išleidome 20 tomų "Vyriausybės žinių". Tuo metu vyko
ginčai ir nesutarimai tarp krikščionių demokratų ir Fronto. Leisdavome
ir tai. Jis yra parašęs tolerantišką studiją apie frontininkus.
Gražus straipsniukas buvo išspausdintas "Chicago Tribune"
(su nuotrauka). Čia minima, kad jis yra parašęs daugiau kaip 2000
straipsnių.
Kun. Vytautas buvo labai gili ir labai plati asmenybė. Jis yra
filosofas, jis yra teologas ir jis yra lietuvis. Parašė filosofinių
straipsnių, studijų. Štai 130 mašinraščio puslapių, atrodo, nespausdinta
"Žmogaus studija". Čia autorius remiasi Tomu Akviniečiu,
bet neseka juo, o kalba kaip filosofas. (...) Parašęs daug pamokslų
(yra išspausdintų ir nespausdintų), studiją "Žmogaus santykio
su Dievu klausimas". Jeigu nebus realaus santykio su Dievu,
tai negali būti kalbos nei apie žmogaus meilę Dievui, nei apie
Dievo meilę žmogui, sakė jis. Jis - patriotas lietuvis, giliai
žinojęs ir giliai išgyvenęs Lietuvos istoriją, nagrinėjęs tautiškumą,
valstybingumą, etniškumą.
"Drauge" buvo išspausdintas straipsnis "Lietuviškos
išeivijos uždavinys - apginti lietuvių tautos vardą pasaulio atvirybėje".
Šis straipsnis turėtų būti ant kiekvienos lietuviškos organizacijos
valdybos stalo, šalia įstatų, nes čia yra nusakyti išeivijos uždaviniai.
Straipsnyje kiekvienas sakinys yra tema, idėja."
Prelegentas apgailestavo, kad kun. V.Bagdanavičiaus visuomenei
nespėta tinkamai pristatyti. "Drauge" pernai ar užpernai
buvo išspausdinta jo "Tėve mūsų" maldos interpretacija,
- kalbėjo dr. J.Meškauskas. - Ten jis sako: žmogus yra Dievo bendradarbis.
Jeigu visi žmonės, išeidami rytą pro duris, sukalbėtų maldą ir
pasijaustų Dievo bendradarbiais, pasaulis būtų kitoks". Prelegento
nuomone, reikėtų, susitarus su tėvais marijonais, išleisti dar
nespausdintas V.Bagdanavičiaus studijas, straipsnius. To nepadarius,
bus nuskriausta lietuvių visuomenė.
Ateitininkų vardu pasisakė dr. Petras Kisielius. "Kun. V.Bagdanavičius
didelę dalį savo amžiaus praleido ateitininkų organizacijoje,
- prisiminė P.Kisielius. - Savo dvasiniu gyliu bei svoriu jis
buvo vienas ateitininkijos didžiųjų asmenybių. Aš pažinojau jį
kaip labai principingą, stiprią asmenybę. Jis visuomet turėjo
savo griežtą nuomonę "Ateities" organizacijos sprendimuose,
nelikdavo nuošalyje nuo ateitininkų didžiųjų įvykių. (...) Nevengė
diskusijų filosofiniais bei teologiniais klausimais. Diskusijų
partneriai: prof. dr. A.Maceina, kun. dr. Baltinis ir kt."
Visuomeninėje veikloje jis nebuvo toks griežtas, kaip dėl ateitininkiškų
bei krikščioniškų principų, visuomet ieškodavo taikių ir praktiškų
sprendimų. "Jis buvo ir gilios mokslinės fantazijos žmogus,
ką byloja jo raštai: "Žmonijos likimas šv. Jono apreiškimo
knygoje" ir "Kultūrinės gelmės pasakose". Čia jis
vaikščioja labirintų labirintais su nepaprastai gilia mąstysena
ir kantrybe", - teigė dr. P.Kisielius.
Apie kunigo V.Bagdanavičiaus asmenybę krikščionių demokratų vardu
kalbėjo ir Vladas Šoliūnas: "Šalia savo pirminės pareigos
tarnauti Dievo karalystei žemėje kunigas nepamiršo atsakomybės
tarnauti savo tautai ir puoselėjo krikščioniškosios demokratijos
ideologiją. Kunigas Bagdanavičius buvo lietuvių krikščionių demokratų
švyturys, kuris vedė mus per sunkiausius laikus. (...)"
Nijolė Užubalienė Lietuvių rašytojų draugijos ir Pedagoginio lituanistikos
instituto vardu pareiškė užuojautą ne tik tėvams marijonams, bet
ir visiems, nes tai buvo didelė, reta asmenybė - rašytojas, teologas,
filosofas.
"Prieš 40 metų jis "Drauge" paskelbė straipsnį
"Šviesuomenės prisikėlimas", - sakė Jonas Pabedinskas,
kęstutiečių atstovas.- Ten jis pastebėjo, kad kūryba yra padarymas
ko nors, kas jau pasireiškia ne vien mumyse, bet gali turėti santykį
ir su kitu asmeniu. Yra du asmenys, su kuriais mes santykiaujame:
tai Dievas ir mūsų artimas. Kun. Bagdanavičius visą gyvenimą buvo
kūrybingas ir nepaprastai gražiai santykiavo kaip tik su Dievu
ir savo artimu... Viena jo dažnai minimų santykiavimo pagrindinių
tiesų buvo subsidijinis principas. Tai jis pripažino kaip siūlytiną
teoriją ir receptą tiek politiniame, tiek ekonominiame lauke.
(...) Kun.Bagdanavičius taip elgėsi ir gyveno, kaip jis kitiems
kad siūlė."
Dr. Kazys Ambrozaitis papasakojo apie kun. V.Bagdanavičiaus darbą
radijuje. "Kas prieš 20 metų klausė "Margučio"
programų penktadienio susikaupimų, kuriuos P.Petručio programoje
vedė kun. V.Bagdanavičius, tas gali paliudyti, kokie jie buvo
gilūs ir kaip žmogiškai suprantami bei prieinami. Jis evangelikų
ir evangelijų šviesoje atidarė šių laikų žmogų taip, kaip toje
šviesoje klausytojas suprantamai matė save. Kun. Vytauto gilus
išmąstymas ne baugino ar atstūmė, bet magnetiškai traukė į tą
šviesą. Tada, man būnant "Gajos" korporacijos pirmininku,
ieškojom, kam skirti metinę premiją už religinės moralės ir etinės
temos raštus. 1983 m. ją paskyrėme kun. Vytautui Bagdanavičiui,
jį pagerbdami kaip redaktorių, rašytoją ir visuomenininką. (...)
Matau jį ne kaip viduramžių vienuolį, užsidariusį vienuolyno sienomis
ir rašantį evangelijų išmintį į storas knygas, bet matau modernų
vienuolį prie atidarytų vienuolyno vartų", - teigė dr. K.Ambrozaitis.
Juozas Baužys kun. V.Bagdanavičių prisiminė iš tų laikų, kai redagavo
"Į laisvę". Tuomet "Draugo" patalpose jie
susitikdavo ir bendraudavo. 1987 metais jis davęs studiją apie
frontininkų ir ateitininkų veiklą. J.Baužys perskaitė citatą,
kuri ir šiandien galėtų būti gana pamokanti: "Kai ateitininkų
tarpe buvo pradėta vengti laisvų diskusijų, ne vienas savaimingesnis
asmuo iš jų pasitraukė. (...) Tų asmenų keliami klausimai galėjo
būti diskutuojami ir ateitininkų tarpe.
(...)Laisvos diskusijos nėra įmanomos, kol dar nėra nusiteikimo
rimtai imti ir svarstyti oponento pažiūrą. Laisvos diskusijos
neša su savim tam tikrą riziką. Jos ne visada yra lengvos ir malonios.
Bet mes neturime kitos priemonės atstovauti dėkingai savo pažiūrų,
taisyti kitų pažiūras ir būti kitų taisomi, kaip tikro dialogo
keliu."
Kun. V.Bagdanavičiaus minėjimą užbaigė trečiasis organizatorius
- krikščionių demokratų generalinis sekretorius Pranas Povilaitis,
perfrazuodamas evengelisto žodžius: "Apie Bagdanavičių yra
daug pasakyta, bet dar daugiau nepasakyta". Toliau jis prisiminė
kunigo įvairiašakę veiklą, "Lietuviškos knygos klubo"
pirmąsias veiklos dienas ir kt.
"Pabėgdami iš Lietuvos atsivežėme labai daug inteligentų,
- prisiminė P.Povilaitis. - Kunigui kilo idėja suorganizuoti mokslinių
studijų klubą. Tas klubas buvo tapęs tiesiog liaudies universitetu.
Daug mūsų inteligentų ten skaitydavo paskaitas, žinoma, už tai
niekas negavo jokio atlyginimo. Bagdanavičius vengdavo būti pirmininku.
Sakydavo, vienuoliui kunigui netinka. Vadovavo Maldeikis. Iš to
judėjimo išsivystė Katalikų mokslo akademija. Čia gimė jos pirmasis
židinys išeivijoje. Kun. V.Bagdanavičiaus ir J.Maldeikio pastangomis
buvo surengtas didžiulis KMA suvažiavimas, kuriame dalyvavo daugiau
kaip 400 mokslininkų (mes nedrįsdavome vadintis mokslininkais,
vadindavomės mokslo mėgėjais). (...) Kai jį aplankydavai jau slaugos
namuose pastaruoju metu, sakydavo: "Negaiškit laiko, gyvenimas
turi eiti į priekį, dirbkite, nes aš jau nepajėgiu".
P.Povilaitis dėkojo Dievui už šį žmogų, dėkojo tėvams marijonams,
kurie buvo jo šeima ir namai.
Audronė V.ŠKIUDAITĖ
Čikaga, JAV
© 2001 "XXI amžius"
