XXI amžius

Valdovų rūmai

Vyksta diskusija apie Valdovų rūmų atstatymo reikalingumą. Kas slepiasi už jos? Tikslai? Naudingumas? Kas laimi ir kas pralošia? Didžiausia ir neabejotina nauda yra valdantiems komunistams (primenu, kad jie dabar yra kitaip pasivadinę ir iš viso turi daug vardų).
Pirma nauda - daug žmonių ima rūpintis, bent kalbėti apie Valdovų rūmus ir nekreipia dėmesio į tai, kaip, jais prisidengus, praradinėjama valstybė. Valstybė praradinėjama, skurdinant ją viduje. Mažėja finansavimas sveikatos apsaugai. Ar kas numato, kokios bus to pasekmės? Kam einasi, reikės skubėti numirti, kol medicinos pagalba iš viso dar teikiama, nes be pagalbos mirštama sunkiau, ne laiku ir blogesniu būdu. O kai mažinama be galo, medicinos pagalba greitai gali iš viso išnykti. Andriaus Kubiliaus vyriausybė mažino, ir tai buvo pateisinama - Rusijos krizė, netinkamas reagavimas į ją ir viso to pasekmės. Reikėjo išsikapstyti. Dabar Rusijoje - lyg ir ne krizė, o kur ji yra, kad reikia mažinti finansavimą sveikatos apsaugai? Tad gal Lietuvoje krizė, kad sugrįžo (arba sustiprėjo, nes nebuvo visai pasitraukusi) vagių valdžia? Suprantama, reikia, kad žmonės to nepastebėtų, tad nusprendžiame taip: užimkime žmo-nes kuo kitu - statykime valdovams rūmus. Kelkime kuo didesnį šurmulį, kad vieni jų nori, kiti nenori ir mirtinai tarpusavyje kovoja. Tokia yra nauda. Įsismaginę šurmulio kėlėjai trina rankas: žmonės pasiduoda, tad visada valdysime, ir rūmai bus reikalingi mums!
Kas be ko, ir pinigai judės, vykstant tai didelei statybai, o jiems bejudant - į savas kišenes vis kas nors nubyrės. Irgi nauda, ypač nemokantiems verstis rinkos ekonomikos sąlygomis ir vis norintiems valstybės pinigų pasiimti. Tokiai veiklai jie - specialistai! Žinoma, jie valdys ne vieni: nesunku pasidalinti rūmais su valdovais iš Rytų. Tie jau šįkart nebus neprotingi, negriaus tarsi simbolio, bet apsigyvens. O ir poveikio priemonės dabar yra kitos, ir simboliai mažiau svarbūs jiems atrodo. Dabar svarbu dujos, elektra, nafta, ir visa tai atiduodama (o gal ir mainais) už Valdovų rūmus. Simboliai, suprantama, irgi svarbu, tačiau yra priešnuodis: priklausomoji žiniasklaida. Dabar ji įteiginėja, kad reikia tuos rūmus, tarkim, kaip simbolį statyti. Jeigu pasirodytų, kad simbolis - per daug įtaigus, bematant galėtų jį suniekinti. Daug simbolių, net vertesnių, žiniasklaida jau yra su purvu sumaišiusi, ir žmonės pasiduoda. Taigi yra svarbu, kad žiniasklaidą valdo tie, kuriems reikia, ir su jokiais simboliais žaisti nepavojinga: ateis laikas, ir bus jie suniekinti, kai tik atsiras reikalas tą daryti. Tada neturės rūmai reikšmės nei valstybingumui, nei patriotizmui palaikyti, ir to nereikia iš jų tikėtis. Yra priemonės, kaip valstybingumą naikinti, ir jos yra veiksmingos.
Yra ir teigiamybių - gražų namą pastatyti visada yra gerai, ir atsiras galimybių, kaip jį panaudoti, nes nuolatos trūksta tinkamų pastatų. Ypač, jeigu netiesa, kad UNESCO tada Vilniaus senamiesčio nepripažins saugojamu kultūros paveldo objektu, kai toks "savavališkas" statinys, kurio vis tiek neįmanoma atkurti kaip buvusio, bus pastatytas. Jeigu tiesa, tada tikrai nereikėtų. Jeigu netiesa, o tik atvirkščioji propaganda, tada - turime pinigų ir statykime. Ypač kad yra dar ir tokia nuomonė: komunistai vis tiek pinigus, jeigu ne rūmams, tai kur nors blogiau panaudos, ir nebus nei pinigų, nei rūmų. Tad leiskime jiems statyti. Tiktai nesusižavėkime ir neužsimirškime. Reikalaukime visko, ne tik pastatytų rūmų: ir Lietuvos energetikos, kad nebūtų atiduota Rusijai, ir kad Lietuvos sveikatos apsauga nežlugtų. Kitaip jie - prasti geradariai. Daugiau už juos nebalsuokime, ir Valdovų rūmai bus ne jiems.
"XXI amžiaus" skaitytojai greitai pasakys niekada už komunistus nebalsavę. Žinoma, pasakyme bus netiesos, nes komunistai turi daug vardų. Ir tie, kurie pasisako už rūmus, ir tie, kurie pasisako prieš rūmus. Vienu atveju - populizmas pilviniams balsuotojams, kitu - patriotiškiems, bet gerai akcentų nesudėliojantiems žmonėms. Mat būna taip, kad žmogus tik į vieną vienetėlį savo mylimoje tėvynėje įsižiūri, ir jeigu jo nebus tarsi nereikia nė tėvynės. Tokiems žmonėms, kiek jų gali atsirasti, taikomas antrosios rūšies populizmas. Jis iš esmės yra įsižiūrėjimas į patį save, bet pavadintą kad ir Valdovų rūmais ar kokio kito patriotinio atributo vardu. Jeigu tokių žmonių atsiras, jie pasakys - komunistai stato Valdovų rūmus, jie geri - tegul jie valdo. Valdo ir nuvaldo, praranda tėvynę su visais rūmais ir rūmų gerbėjais. Neįžvalgiems tokia eiga - nesvarbu.
Dar teigiama, kad veiksmas - rūmų statymas - yra patriotiškas. Ir keliamas klausimas, kodėl konservatoriai jo nedarė, ir dabar ypatingai tą daryti raginančių negina. Konservatoriai negalėjo. Pirma, jiems negalima apgaudinėti, taigi ir sakyti, kad tai yra labai reikšmingas šiuo metu veiksmas. Antra, jie greičiausiai neturi pinigų, o jei nedaro sandorių, kad Lietuvos energetika būtų parduota Rusijai, pinigų ir neįgis. Yra ir trečia, ir ketvirta, ir dar daugiau. Galime įsivaizduoti, kaip būtų triukšmavusi žiniasklaida, jeigu konservatoriai būtų "švaistę" pinigus rūmams statyti. Ir alkanųjų protestai būtų buvę surengti, ir bado akcijos, o gal ir su šakėmis kas nors būtų atvažiavę uždrausti mokesčių mokėtojų pinigus neteisingai švaistyti. O statyba - ne tokia svarbi, kad reikėtų leisti tokioms akcijoms kilti. Konservatoriai negalėjo apgaudinėti žmonių pažadais.
Daromos analogijos su sovietmečiu atstatyta Trakų pilimi. Atstatyta Trakų pilis - taip pat esą iš nieko, o dabar gerai, kad yra. Meistriškai žongliruojama šituo įvykiu. Sakoma, kad Trakų pilies statybai taip pat priešinosi tie patys, ir argumentacija buvo ta pati. Tada sakyta - neužtenka butų, žmonės dar blogai gyvena, tad negalima pilies statyti. Demagogija - nebuvo nei tie patys, nei ta pati. Panašūs žodžiai ką kita reiškė, o to stengiamasi nematyti ir negirdėti, ir kai ką apgauti pavyksta. Beje, Trakų pilis nespecialistui rodosi taip pat ne atstatyta, o pastatyta. Ne iš akmenų, kaip tikriausiai buvo, o iš raudonų plytų, ir visai nesenoviškai atrodo. Jos pastatymas pasitarnavo kaip būdas užkonservuoti griuvėsius - gal ir neblogai, bet skirti daug lėšų ir tikru pavidalu pilį atstatyti imperija pagailėjo. O pastatytas statinys yra naudingas. Graži vieta, gražus pastatas primena senovę ir tinka savotiškoms apeigoms bei pramogoms. Tos pramogos ir pritraukia lankytojus, o ne senovės tyrinėjimas. Ji tikra ir dabar yra tiek, kiek išsaugota buvusių griuvėsių. Taip nespecialistui atrodo.
Galbūt statyba virš likusių griuvėsių pastato neturtingoms valstybėms ir yra geras griuvėsių saugojimo būdas, nes ir griuvėsiai išlieka, ir virš jų pastatytas pastatas panaudojamas, o tai duoda pelną. Turtingos valstybės pajėgia išsaugoti griuvėsius, o jeigu būna galimybė, jos atstato ne bet ką, o tikrai tai, kas buvo.
Bėda yra perdėtas įvykio sureikšminimas ir statybos panaudojimas nešvariai politikai. Jeigu seksis tam naudoti, tai dar labiau priartins amžiną viešpatavimą ir būsimuose rūmuose, ir visoje Lietuvoje Rytų valdovų, geresniu atveju - vietinės kilmės paklusnių jų tarnų.

Gražina TRIMAKAITĖ

Marijampolė