|
Motina mus kviečia pas save
Lapkričio 10-ąją Vilniuje prasideda
Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai
Kas yra Aušros Vartai mūsų gyvenime?
Kokie keliai atveda mus į šią šventovę? Ko mes ten einame? Ir
ką randame? Nejučia kyla šie klausimai, matant, kaip pro nuolat
varstomas duris skuba žmonės į Aušros Vartų koplyčią, pas Dievo
Motiną - Gailestingumo Mergelę Mariją. Ateiname čia netuščiomis:
nešini neišmatuojamom jūrom skausmo, atodūsių, ašarų, kančios,
bejėgiškumo
Esame tokie silpni ir pažeidžiami, tad lenkiame galvas
prašydami Mergelę Mariją užtarimo ir paguodos. Patikime Jai savo
svajones, lūkesčius, planus. Gaila, bet, įnikę į savo bėdas, dažnai
pamirštame Marijai padėkoti
O paskui, atsikvėpę Motinos glėbyje,
įkvėpti vilties, nuskaidrėję iš koplyčios tais pačiais nuvaikščiotais
laiptais pasileidžiame į pasaulį
Šv. Teresės ir Aušros Vartų parapijos
ganytojų mintys
Klebonas rektorius mons. Edvardas
RYDZIKAS:
Esate vienos garsiausių Lietuvoje
Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų šventovės klebonas. Kokių
darbų ir rūpesčių verpetuose jums tenka suktis?
Pirmiausia tenka rūpintis šios šventovės
meno vertybėmis. Šįmet pavyko restauruoti Aušros Vartų koplyčios
skliautą, atnaujinti skliauto detalių auksavimą, sutvarkyti laiptus,
vedančius į koplyčią. Dabar rūpinamės koplyčios langais. Yra daug
ūkinių šios šventovės tvarkymo reikalų. Reikia atnaujinti, modernizuoti
elektros instaliaciją. To reikalauja ir priešgaisrinės apsaugos
taisyklės. Tai yra beveik nepastebimas, bet labai svarbus darbas.
Prieš kurį laiką naujai įgarsinome Aušros Vartų koplyčios vidų
ir gatvę. Neseniai gavome dovanų iš Austrijos katalikų tris varpus.
Teko rūpintis, kad jie būtų pakabinti ir suskambėtų. Taigi dabar
varpinėje kabo trys nauji ir vienas senasis varpas. Pastarasis
muš valandas, o naujieji varpai skelbs iškilmių šv. Mišių pradžią.
Kiti rūpesčiai - pastoraciniai. Pirmiausia, kad gražiai vyktų
atlaidai, kad kiekvieną Vilniaus arkivyskupijos parapiją pasiektų
informacija apie atlaidus.
Su kokiomis mintimis pasitinkate
didžiausią parapijos šventę - Aušros Vartų Gailestingumo Motinos
Globos atlaidus?
Šiemet atlaidus sutinku su rūpesčiu
dėl pasaulio tautų santarvės, taikos, sugyvenimo - visus sudrebino
įvykiai Amerikoje. Atlaidų lankstukuose yra kvietimas melstis
prašant Mergelės Marijos, kad Ji mus užtartų ir išsaugotų taiką.
Tai, manau, labai svarbi intencija. Ta proga vieną atlaidų vakarą
įvyks šeimų susitikimas, skirtas apmąstyti, kaip taika gali gimti
šeimoje.
Kas dar naujo numatyta per atlaidus?
Pirmą kartą naujųjų laikų atlaidų
istorijoje dalyvaus Lietuvos karo akademijos kariūnai. Tad melsimės
už Lietuvos karius. Lietuvių katalikų mokslų akademijos ir jos
bičiulių dalyvavimas atlaiduose taip pat bus naujiena, prieš šv.
Mišias vyks susitikimas, bus skaitomos dvi paskaitos istorine
tematika. Šiemet atlaiduose laukiame Telšių kunigų seminarijos
auklėtinių. Pernai dalyvavo Vilkaviškio ir Kauno kunigų seminarijos
atstovai. Į atlaidus pakvietėme ir Vilniaus universitetų vadovus,
profesorius, dėstytojus ir studentus. Kaip visada vyks jaunimo
šv. Mišios. Šiųmetiniam jaunimo vakarui vadovaus broliai bernardinai.
Pirmą kartą į atlaidus kviečiame Vilniaus medikus. Melsimės už
juos. Šiuo susitikimu rūpinasi Santariškių ligoninės kapelionas
kun. Bernardas Augaitis. Noriu atkreipti dėmesį, kad vienos šv.
Mišios bus aukojamos už mažuosius ir paprastus tikėjimo žmones,
kurie nepriklauso jokiai bažnytinei bendruomenei, brolijai, draugijai
ar organizacijai. Tai žmonės, kurie ateina į bažnyčią, ją remia.
Norime juos pagerbti.
Kas jus, kaip Aušros Vartų kleboną,
šiandien džiugina ir neramina?
Ypač džiaugiuosi, kad žmonės garbina
Mariją. Ir tuo, kad iš tų paprastų žmonių, kurie meldžiasi, išsako
prašymus, galiu pasimokyti ir aš. Dar džiugina, nors apie tai
gal ir nepriimta kalbėti, tikinčių žmonių dosnumas, jų parama
bažnyčiai. O neramina tai, kad į šventovę ateina nedaug jaunų
žmonių. Nors šalia yra didžiulė A.Vienuolio gimnazija
Neramu,
kad po Pirmosios Komunijos bažnyčioje beveik nelieka nei vaikų,
nei tėvų. Kalbuosi ir su savo kolegomis, ir su parapijiečiais,
ką reikėtų daryti, kad jauni žmonės pajustų, jog jie čia yra laukiami.
Aušros Vartų šventovė yra ta vieta, kurią jie turi atrasti. Šiais
metais pradėjome aukoti šv. Mišias vaikams, kurie ruošiasi Pirmajai
Komunijai. Jos vyksta sekmadieniais, 11 val., Aušros Vartų koplyčios
lobyne (už Marijos paveikslo esančioje patalpoje).
Ką norėtumėte atlaidų proga palinkėti
parapijiečiams ir visiems tikintiesiems?
Linkiu, kad mes visi būtume taikos,
ramybės, santarvės žmonėmis. Ir tą ramybę kurtume, padedant Dievui,
pirmiausia savo namuose, šeimose ir parapijoje. Norėčiau kreiptis
į tėvelius, kurie augina vaikus ir, ačiū Dievui, nori, kad jie
priimtų Pirmąją Komuniją. Būtų nuostabu, jei ne tik vaikai susitiktų
su Jėzumi Eucharistijoje, bet ir tėveliai, kiti jų giminaičiai.
Man labai rūpi jaunus tėvus atvesti prie šitų vertybių, prie sakramentų,
prie Dievo Žodžio. Džiaugčiausi, kad ne tik iš Vilniaus arkivyskupijos,
bet ir kitų vyskupijų tikintieji atvažiuotų į Aušros Vartų Gailestingumo
Motinos Globos atlaidus.
|
Mons. Edvardas Rydzikas
|
|
Rezidentas kun. Aušvydas BELICKAS, MIC:
Šv.Teresės bažnyčia ir Aušros Vartų
koplyčia - penkta parapija, kurioje dirbu. Čia pradėjau dirbti nuo
birželio pabaigos. Esu rezidentas, pagelbstintis kunigas, dar aptarnauju
Griežtojo režimo pataisos darbų koloniją. Ši parapija yra sena,
turi gilią istoriją. Tai Marijos šventovė - viena svarbiausių Lietuvoje,
kur ypatingai gerbiama Švč. Mergelė Marija. Aplinkui gyvena vyresnio
amžiaus žmonės, todėl parapija gana sena ir savo amžiumi. Patarnaujame
ir lenkų kalba kalbantiems, ir lietuviams. Beje, Aušros Vartai yra
ir turistų, piligrimų traukos centras. Klebonas galvoja apie aktyvesnę
sielovadą čia atvykstantiems. Ketinama jiems padaryti ekspoziciją,
kad daugiau ir išsamiau sužinotų apie šią šventovę, nes ji plačiau
žinoma kultūriniu ir istoriniu, o ne religiniu požiūriu. Tuo Aušros
Vartai ir skiriasi nuo kitų parapijų savo svarba visos arkivyskupijos
gyvenime. O šiaip kunigo tarnystė visur yra vienoda: tarnauti žmonėms
ir Dievui. Visur galioja tie patys tarnystės principai.
|
Kun. Aušvydas Belickas, MIC
|
|
Vikaras kun. Marek BOGDANOVIČ:
Šioje parapijoje dirbu antrus metus.
Kaip ir visi kunigai, aukoju šv. Mišias, krikštiju, tuokiu, laidoju,
klausau išpažinčių, dar globoju dvi neokatechumenato bendruomenes,
pagelbsčiu Šventos Šeimos misionierių vienuolyne. Aušros Vartų parapija
yra didelių malonių vieta, gausiai lankoma žmonių, kurie suranda
ir Dievą, ir prasmę gyventi. Man didelė malonė ir garbė tarnauti
šioje parapijoje. Niekur kitur žmonės taip giliai neatsiveria per
išpažintis, kaip šioje šventovėje. Bet, manau, pats svarbiausias
dalykas - kad su Marijos pagalba, Jos užtariami, žmonės suranda
Dievą. Svarbiausia yra malda. Tai pagrindas, siekiant išlaikyti
ryšį su Viešpačiu, o visa kita Viešpats pats duos. Man kunigo pašaukimas
duoda daug patirties. Džiaugiuosi, kad mane supa geri žmonės ir
kunigai, kurie nuoširdžiai padeda, praturtina savo patirtimi.
|
Kun. Marek Bogdanovič
|
|
Vikaras kun. Algis VAICKŪNAS:
Šeimoje esu septintas, paskutinis
vaikas. Nebuvau giliai tikintis ir niekada nesvajojau apie kunigystę.
Bet manyje įvyko radikalus atsivertimas: ėmiau reguliariai dalyvauti
šv. Mišiose, nebegalėjau gyventi taip, kaip gyvenau iki tol. Ir
tai buvo Dievo vedimas. Mano pašaukimas buvo vėlyvas. Neturėjau
pažįstamų kunigų, nebuvo su kuo pasitarti, bet viduje jutau tikrumą,
kad kunigystė yra mano kelias ir aš turiu juo eiti. Tik reikėjo
tokios jėgos, kad galėčiau apsispręsti viską palikti.
Prieš aštuonetą metų Vilniuje vyko toks
renginys "Faire", kuriame išgyvenau tarsi Šventosios
Dvasios krikštą. Tada gavau vidinį sustiprinimą, kai galėjau viską
laisvai palikti ir eiti. Manau, kad Dievas kiekvieną žmogų veda
tokiu keliu, kuris yra pats geriausias. Ir kiekvienam duoda daug
laimės ir džiaugsmo, jeigu tik sugebame tai priimti
Laimė yra
vidinė patirtis, ramybė, užtikrinimas, kad esi gerame kelyje.
Į Aušros Vartus ateidavau pasimelsti dar prieš seminariją. Ir
buvo netikėta, kai sužinojau, kad man teks čia dirbti. Tikiu,
kad nieko gyvenime nebūna atsitiktinio. Mano kunigystės pašaukimas
buvo ateiti pas Jėzų per Mergelę Mariją. Marija yra Motina, Mama,
kuri veda. Taigi mano buvimas ir tarnystė šioje parapijoje yra
didelė Mergelės Marijos dovana. Juk čia yra malonės vieta, nors
kartu neaplenkia ir dideli išbandymai. Bet taip turi būti. Prisimenu
vienos seselės žodžius: "Kur Mergelė Marija, ten ir piktasis".
Tačiau Dievas duoda tiek daug malonės, kad viską galima įveikti.
Svarbu visuomet žvelgti ne į save, o į Jėzų. Jis pagelbės sunkumuose,
išbandymuose, nesėkmėse...
Jaučiuosi laimingas, kad esu kunigas ir dirbu čia. Kartu tai ne
tik didelė malonė, bet ir atsakomybė. Džiaugiuosi, kad esu reikalingas
kitiems žmonėms. Manau, kunigui yra sunkiausia pasijusti nereikalingam.
Tačiau, jei eini į žmones, visada būsi reikalingas. Kunigystės
dovana yra begalinė Dievo dovana. Dėkoju Dievui, kad Jis mane
pašaukė. Supratau, kad kunigystėje pagrindinis dalykas yra Eucharistija.
Tai yra begalinės malonės šaltinis.
Audronė GELŽINIENĖ
|
Kun. Algis Vaickūnas
Algimanto ŽIŽIŪNO nuotraukos
|
|
|