XXI amžius

Sugrįžo į amžinojo poilsio vietą

Lapkričio 3 dieną Pažaislio Švč. M.Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčioje vyko neeilinis paminėjimas. Priešais altorių, ant pakylos, stovėjo du kuklūs tamsia vyšnių spalvos audiniu aptraukti karstai - du didesni ir vienas mažytis. Tai Kristupo Zigmanto Paco, jo žmonos grafaitės Klaros Izabelės Laskaris ir tik aštuonių dienų amžiaus sulaukusio sūnelio palaikai. Kairėje altoriaus pusėje stovėjo Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir dirigentas prof. Petras Bingelis), dešinėje - Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacijos seserys vienuolės. Garbingoje vietoje kabėjo Stebuklingosios Švč. M.Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas, padabintas padėkos ženklais - votais.
Į iškilmes pagerbti Lietuvos valstybės didžiojo kanclerio, patrioto, kultūros mecenato K.Z.Paco ir jo šeimos narių atvyko Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos nariai, Šv. Kazimiero pasaulietiško ordino riteriai, Čekijos šv. Vaitiekaus ordino riteriai, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus Istorinio klubo nariai, buvo daug inteligentų, studentų, moksleivių, tikinčiųjų.
Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacijos generalinė vyresnioji sesuo Remigija - Anelija Sereikaitė savo kalboje apžvelgė K.Z. Paco gyvenimo veiklos etapus, Pažaislio bažnyčios statybos ypatumus, kamaldulių vienuolyno reikšmę.
Garbės sargyboje pasikeisdami stovėjo Lietuvos bajorai, Šv. Kazimiero ordino riteriai, Čekijos Šv. Vaitiekaus ordino riteriai Leonas Narbutas, prof. Konstantinas Bogdanas, Ričardas Kliučinskas, Kęstutis Ignatavičius, Jonas Monkevičius, Juozas Bakevičius, Petras Marcinkevičius, Jonas Mickevičius ir kiti Karališkosios bajorų sąjungos senatoriai. Palydint K.Z. Paco palaikus į amžinojo poilsio vietą, garbės sargyboje stovėjo Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejaus Istorinio klubo vėliavininkai su XVIII amžiaus karių regalijomis ir uniforma.
Prieš vidudienį prasidėjo šv. Mišios, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, SJ, dalyvavo kunigas prof. Arvydas Žygas, tėvas Adomas - Ignacas Milašius, OFM Cap, brolis Paulius - Saulius Bytautas, OFM.
Per pamokslą kun. prof. A.Žygas gausiai susirinkusiems tikintiesiems priminė, kad Lietuvos didysis kancleris K.Z.Pacas, būdamas vienas turtingiausių žmonių, rūpinosi ne tik valstybiniais reikalais, bet ir krašto kultūra bei sielovada. K.Z. Pacas labai gerai suprato žmogaus gyvybės žemėje laikinumą, trapumą. Pažaislio vienuoliai kamalduliai sveikino vienas kitą lotyniškais žodžiais: "Memento mori!" ("Atmink mirtį!") Užbaigtas Pažaislio vienuolynas ir bažnyčia tapo viena ir puošniausių ir dailiausių statinių krašte.
Sakant pamokslą vieną žmogų ištiko širdies smūgis. Už jo gyvybę kovojo medikai, visa greitosios pagalbos įgula. Tai buvo tarsi ženklas, primenantis, kad žmogaus gyvybė labai trapi ir laikina šioje žemėje.
K.Z.Pacas, sakė kun. A.Žygas, buvo labai dievobaimingas, tvirtai tikintis, savo testamente po mirties liepęs jį palaidoti šios bažnyčios rūsyje, prie pagrindinio įėjimo, kad žmonės mindžiotų jo vardą, užrašytą antkapinėje plokštėje, tryptų palaidojimo vietą, nes sakėsi esąs didelis nusidėjėlis. Taip kalbėjo apie save žmogus, turėjęs didelę valdžios galią ir įtaką, milžiniškus turtus. Visada turime susimąstyti apie save. Mirties nereikia bijoti, nes ji neišvengiama, tačiau tam reikia morališkai pasiruošti ir žemišku gyvenimu užsitarnauti pomirtinio gyvenimo dangiškąją karalystę. Kristupas Pacas ir jo žmona su kūdikėliu beveik 200 metų buvo niekinami. Jų palaikai buvo blaškomi po vienuolyno kertes. Bet pagaliau jie palydimi ten, kur ir buvo palaidoti.
Šią vasarą Pažaislio vienuolyne lankėsi įžymūs Lietuvos mokslininkai antropologai Vytautas Urbonavičius ir Gintautas Čėsnys, kurie ištyrė ir nustatė šių palaikų amžių, lytį, autentiškumą.
... Laidotuvių procesija iš bažnyčios lėtai pajudėjo į šventorių ir pasuko Saulės laikrodžio kiemelio link. Priekyje su uždegtomis žvakėmis ėjo seserys kazimierietės, karstus nešė Lietuvos bajorai, Šv. Kazimiero ordino riteriai, Šv. Vaitiekaus ordino riteriai, ėjo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus Istorinio klubo nariai su vėliavomis, Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius su kunigais, giedojo Kauno valstybinis choras.
Į rūsį veda siauras koridorius. Čia, kriptoje po bažnyčia, buvo pastatyti Pacų giminės karstai. Kauno valstybinis choras giedojo "Sveika, Marija", "Lietuva brangi..." Buvo atiduota paskutinė pagarba žmogui, kuris viską darė Dievo vardu, Dievo garbei, o pats save žemino. Mums jis paliko ženklų kultūros kraitį - Pažaislio baroko šedevrą (čia dabar vyksta pasaulio klasikinės muzikos atlikėjų festivaliai) ir nebylų priesaką saugoti šį architektūros pasididžiavimą.
Dar 1690 metais į bažnyčios grindis prie durų, rūsio viršuje, ties ta vieta, kur stovėjo karstai, buvo įmūryta didelė (2,62 m ilgio ir 1,87 m pločio) memorialinė juodo marmuro plokštė su lotyniška epitafija paauksuotomis raidėmis fundatorių garbei. Plokštė išliko, nors ir aptrupėjusi, mat ją 1915-1918 metais apdaužė kaizerio kareiviai. Tikėkime, kad ji bus restauruota, ir tuomet galėsime perskaityti visą tekstą.
Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacijos generalinė vyresnioji sesuo Remigija padėkojo visiems, prisidėjusiems perlaidojant Pacų palaikus.
Deja, perlaidojant palaikus, nebuvo Kauno miesto vadovų, nesusidomėjo šiomis laidotuvėmis ir Lietuvos Vyriausybė bei Kultūros ministerijos atstovai.
Sugrįžo į amžinojo poilsio vietą Kristupas Pacas ir jo šeima. Mūsų, gyvųjų ir ainių, pareiga puoselėti Pažaislio vienuolyno muzikines tradicijas, saugoti šį įstabų architektūros paminklą ir neleisti ateityje išniekinti šio kapo.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kaunas