XXI amžius

Pagerbtas kardinolas J.Mindsentis

Vengrijos Bažnyčios ir valstybės vadovai lapkričio pradžioje paminėjo vengrų tautos ganytojo kardinolo Jozefo Mindsenčio (1892-1975) atminimą. J.Mindsenčio vardas yra neatsiejamas nuo nepalaužiamo pasipriešinimo fašistiniam ir komunistiniam režimams Vengrijoje XX amžiuje. 1949-aisiais parodomajame "teismo" procese komunistai nubaudė kardinolą kalėti iki gyvos galvos. Prieš 45 metus, 1956-ųjų spalį, vykstant antikomunistiniam vengrų tautos sukilimui, ganytojas buvo išleistas į laisvę ir spalio 31 dieną galėjo trumpam sugrįžti į savo vyskupišką tarnybą.
Tačiau kai lapkričio 4-ąją į Budapeštą pradėjo veržtis sovietų tankai, kardinolas J.Mindsentis pasitraukė į Jungtinių Valstijų ambasadą, kur jam buvo suteiktas politinis prieglobstis. Per 15 metų buvimo JAV misijoje Budapešte laiką ganytoją Popiežiaus pavedimu reguliariai nuo 1963-iųjų balandžio lankė Austrijos sostinės Vienos arkivyskupas kardinolas Francas Kionigas.
Pasirašius Vatikano ir Vengrijos komunistinės vyriausybės susitarimą, kardinolas J.Mindsentis 1971 m. spalio pabaigoje galėjo išvykti į Romą. Primas mieliau būtų norėjęs pasilikti tarp savo žmonių Vengrijoje, tačiau Vatikano "ostpolitik" tikslai buvo kiti, ir kardinolas J.Mindsentis sunkia širdimi pasitraukė. Ganytojas apsigyveno ne Romoje, bet Vienoje, kad, jo žodžiais tariant, būtų arčiau tėvynės. Sulaukęs 83 metų, kardinolas J.Mindsentis mirė tremtyje 1975 m. gegužės 6 d. Iš pradžių jis buvo palaidotas Austrijos žymiausioje Dievo Motinos šventovėje "Mariazell", o žlugus komunizmui kardinolo palaikai 1991-ųjų gegužę buvo pervežti į Vengriją ir dabar ilsisi Estergomo bazilikoje.
Praėjusį savaitgalį Vengrijos mokslų akademijoje surengtame kardinolo kankinio minėjime dalyvavo Vengrijos primas kardinolas Laslas Paškajis, buvęs Vatikano kurijos kardinolas Akilė Silvestrinis, vyriausybės ir diplomatinio korpuso nariai. Vengrijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Ištvanas Šegerelis pažymėjo, jog kardinolas J.Mindsentis daug prisidėjo, kad parodytų, jog kuo didesnė krikščionio ištikimybė Dievui, tuo stipriau jis priešinasi pasauliui. Kardinolas pateikė pavyzdį, jog negalima likti neutraliu Kristaus atžvilgiu, bet reikia užimti poziciją už arba prieš Jį.
Vengrijos evangelikų vyskupas Imrė Sebikas pastebėjo, kad kardinolo J.Mindsenčio patirtas skausmas simbolizavo Bažnyčios kentėjimus nuo komunistų režimo. Kardinolo herojiškas gyvenimas kai kuriais atžvilgiais buvo turbūt sunkesnis nei kankinystės mirtis. Jo patyrimas daugelį žmonių paskatino susimąstyti, ką reiškia Kryžiaus kelias į tiesą ir kaip galima ateistiniame pasaulyje išlikti tikru krikščioniu.
Vengrijos parlamento pirmininkas Janošas Aderis pavadino kardinolą J.Mindsentį žmogumi be kompromisų. Tauta, kuri sunkiausiais išnaudojimo laikais turėjo žmonių, be išlygų atstovavusių meilei ir tiesai, gali save laikyti laiminga. "J.Mindsentis visada sekė tikėjimu, jis daugelį žmonių atvedė į tikėjimą ir suteikė jiems viltį", - sakė J.Aderis.
Paneuropinio judėjimo pirmininkas Otas fon Habsburgas, asmeniškai pažinęs kardinolą, teigė, kad jis buvo laisviausias XX amžiaus žmogus, nes kiekvienoje situacijoje besąlygiškai pasitikėjo Dievu ir stengėsi vykdyti Dievo valią. Jis pasiaukojančiai tarnavo savo tikėjimui ir savo tėvynei. "Už tai, kad šiandien mes gyvename laisvoje santvarkoje, turime dėkoti ir kardinolui J.Mindsenčiui", - sakė Austrijos imperatoriaus ir Vengrijos karaliaus paskutinis palikuonis.

Kathpress