Bazilijonai Lietuvoje
Keturias dienas (lapkričio 8-11 d.
) Lietuvoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija "Bazilijonai
Lietuvoje ir Ukrainoje", prasidėjusi Šiaulių universitete,
darbą tęsusi Bazilionuose, pasibaigusi Bazilijonų vienuolyne Vilniuje
Šv.Juozapato dieną. Buvo perskaityta trylika pranešimų. Juos skaitė
Bazilijonų generalinės kurijos Romoje atstovas tėvas Porfirijus
Pidručnijus, OSBM, Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininkas
vyskupas Jonas Boruta, SJ, konferencijos organizacinio komiteto
pirmininkė, istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė, Vilniaus ukrainiečių
draugijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, Lvovo nacionalinio
Ivano Franko universiteto doc. Vira Frys, kiti lietuvių ir ukrainiečių
dvasininkai bei pasauliečiai. Pranešimų tekstus ketinama išleisti
atskiru leidiniu lietuvių, ukrainiečių, gal ir rusų kalbomis.
Taigi netrukus lietuvių visuomenė galės susipažinti su unikalia
kongregacija, išlaikiusia vienuolijas, steigusia spaustuves, leidusia
knygas.
Bazilijonai - tai Rytų apeigų katalikų vienuolių ordinas, atsiradęs
IV amžiuje Bizantijoje, besilaikantis Šv. Bazilijaus Didžiojo
regulos. Bazilijonai turėjo keletą šakų - atskirai veikiančių
vienuolijų. Slaviškoje Lietuvos valstybės dalyje, Rusijoje, Lenkijoje,
vėliau - ir Vengrijoje, veikė Šv. Juozapato bazilijonų ordinas.
Šv. Juozapatas buvo Polocko arkivyskupas, garsus vienuolis, pradėjęs
vienuolijos reformas, kankinys (1623 m.). Pirmasis bazilijonų
vienuolynas Lietuvoje įkurtas 1497 metais Kobrynyje. XVI amžiuje
bazilijonai kūrėsi Vilniaus vyskupijoje: Vilniuje, Barūnuose,
Glušnioje, Pastoviuose.
Žemaičių vyskupijoje įsikūrė tik vienas bazilijonų vienuolynas
- Padubysyje; vėliau ir miestelis gavo Bazilionų vardą. Jonas
ir Antanas Beinoriai 1749 metais pakviestiems vienuoliams užrašė
gabalą žemės labai gražioje vietoje prie Dubysos upės. Bazilijonai
įkūrė mokyklą, mokė vaikus. Caro valdžiai jie neįtiko, todėl 1832
metais buvo iškelti į Vilnių, turtas - konfiskuotas, jų vietoje
įsikūrė stačiatikių šventikas. Jam atiduota bažnyčia, vienuolyno
pastatai, daržas. 1919 metais bažnyčia vėl grąžinta katalikams.
Dabar ji vadinama Šv. Bazilijaus Didžiojo vardu, klebonu čia dirba
kun. Jordanas Urbonas.
Konferencijos tęsinys Bazilionuose buvo didelis įvykis miestelio
gyventojams. Į Bazilionų vidurinės mokyklos salę pasiklausyti
pranešimų suėjo ne tik mokiniai ir mokytojai, bet ir visi, kurie
norėjo sužinoti savo parapijos istoriją, daugiau išgirsti apie
švietėjišką bazilijonų veiklą.
Ryškūs bazilijonų kultūrinės veiklos pėdsakai liko Vilniuje. Po
Bresto bažnytinės unijos, įvykusios 1596 metais, Vilniaus Švč.
Trejybės stačiatikių vienuolynas tapo Lietuvos bazilijonų centru.
1610 metais Zigmantas Vaza vienuolyną atidavė bazilijonams unitams.
Kijevo metropolitas Juozapas Rutskis tęsė šv. Juozapato pradėtas
reformas. Jis 1617 metais prie Naugarduko esančiame Rutos dvare
bazilijonus sukvietė į bendrą kapitulą ir pateikė naują konstitucijų
projektą, pagal kurį palikta senoji choro pareiga, skatinamas
apaštalavimas, vienuolynai sujungti į vieną kongregaciją, valdomą
generolo archimandrito. Be trijų įprastų vienuolių įžadų - skaistybės,
neturto, paklusnumo - bazilijonai laikėsi ir ketvirtojo - nesiekti
aukštų pareigų. Reforma patiko Romai, ir popiežius Urbonas VIII
1624 metais ją oficialiai patvirtino.
Bazilijonai išlaikė keletą mokyklų. 1628 metais jie Vilniuje įkūrė
spaustuvę, veikusią iki 1839 metų. Čia buvo išspausdinta ir lietuviška
knyga "Mokslas skaitymo rašto lietuviško dėl mažų vaikų".
Čia buvo spausdinami 1794 metų sukilimo spaudiniai. 1824 metais
lietuvis bazilijonas Aleksandras Butkevičius parašė lietuvišką
gramatiką ir lietuvių-lenkų kalbų žodyną. Deja, šie veikalai nebuvo
išspausdinti.
Būta Lietuvoje ir seserų bazilijonių vienuolijų. Prie kiekvieno
jų vienuolyno veikė mergaičių mokykla.
1827 metais caro Nikolajaus I įsakymu bazilijonų vienuolynai buvo
atiduoti stačiatikiams, 1831 metais iš jų buvo atimtos mokyklos,
1832 metais panaikinti provincijolai; 1839 metais unitai visiškai
panaikinti. XIX a. pradžioje caro valdžia Vilniaus bazilijonų
vienuolyną pavertė kalėjimu. Jame 1823-1824 metais buvo kalinamas
poetas Adomas Mickevičius. Poeto garbei buvusi kalėjimo kamera,
kurioje, būdamas nelaisvėje, kūrė poeziją A.Mickevičius, pavadinta
Konrado cele. Čia vyko baigiamoji konferencijos dalis.
Sovietmečiu bazilijonų, kaip ir kitų kongregacijų, veikla buvo
uždrausta. Bazilijonai Vilniuje esančius pastatus atgavo prieš
dešimt metų, tai yra atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę. Švč. Trejybės
bažnyčioje įrengta koplyčia, kur vyksta Rytų apeigų pamaldos.
Lapkričio 11-ąją, paskutinę konferencijos dieną, čia šv. Mišias
aukojo ukrainiečių kunigas, dalyvaujant Vilniaus vyskupui augziliarui
Juozui Tunaičiui ir Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriui
kun. Gintarui Grušui.
Konferencija "Bazilijonai Lietuvoje ir Ukrainoje" turėjo
ne vien mokslinį-pažintinį, bet ir kultūrinį bei praktinį pobūdį.
Konferencijos dalyviai klausėsi Šiaulių universiteto merginų choro
"Pavasaris" ir Bazilionų vidurinės mokyklos mokinių
koncertų. Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje žavėjosi dainininkės
Sigutės Trimakaitės atliekamais kūriniais, susipažino su Šiauliais,
Bazilionais, Šiluva, pamatė Kryžių kalną, aplankė Panerių memorialą,
kur malda ir giesme pagerbė čia vokiečių sušaudytus ukrainiečius,
Antrojo pasaulinio karo belaisvius. Baigiamojoje konferencijos
dalyje apsilankęs mons. Alfonsas Svarinskas dalijosi bolševikų
lageryje patirtais įspūdžiais. Jis sakė: "Draugaukite su
ukrainiečiais - tai puikūs žmonės". Draugauti pasižadėjo
ir konferencijos dalyviai - kitąmet tarptautinė konferencija bus
surengta Ukrainoje.
Laikas pridengė storą kultūrinį sluoksnį, kurį atkapstyti vienos
konferencijos nepakako.
Tėvas Porfirijus Pidručnijus, Bazilijonų generalinės kurijos Romoje
atstovas, konferenciją pavadino pasaulinio masto įvykiu, nes pirmą
kartą buvo kruopščiai analizuojama šios kongregacijos veikla,
jos įnašas į kultūrą. Tai įvyko Lietuvoje.
Organizacinio komiteto pirmininkė, Vilniaus universiteto Istorijos
fakulteto vyr. mokslo darbuotoja dr. A.Vasiliauskienė už katalikišką
veiklą buvo apdovanota specialia metaline plakete su Šv. Onufrijaus
vienuolyno, esančo Lvove, vaizdu, o Vilniuje Šv.Juozapato dieną,
po šv.Mišių, jai už bazilijonų garsinimą buvo įteiktas Popiežiaus
atminimo medalis. Šis medalis buvo nukaltas Popiežiaus garbei
jo lankymosi Ukrainoje proga ir teikiamas už ypatingus nuopelnus
katalikybei.
Be to, dr. A.Vasiliauskienei Bazilionų vidurinėje mokykloje Šv.
Bazilijaus Didžiojo bažnyčios klebonas kun. J.Urbonas įteikė pirmojo
lietuvio, tapusio Rytų apeigų vyskupu, Pranciškaus Petro Būčio,
MIC, Lietuvos universitete 1928 metais skaitytas "Fundamentalinės
teologijos" paskaitas. Tai beveik 900 puslapių nežinomo studento
ranka rašyta knyga. Šie įvertinimai irgi rodo konferencijos "Bazilijonai
Lietuvoje ir Ukrainoje" svarbą.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
© 2001 "XXI amžius"
|
Baigiamoji konferencijos dalis - apskritasis
stalas Konrado celėje. Iš kairės: vyskupas Juozas Tunaitis, prof.
tėvas Porfirijus Pidručnijus, OSBM, (Roma) ir dr. Aldona Vasiliauskienė
|