Kažkas paliko tarpdury žibintą

Mintys apie Gintauto Iešmanto kūrybą

Gintautas IEŠMANTAS, pradėjęs savo kūrybą skelbti 1990 metais, lig šiol išleido 17 poezijos rinkinių. Ankstesnioji poetinė kūryba (iki 1988-ųjų) nuosekliai, susistemintai pateikta knygose: "Liūdesio dainą aš dainavau" (1947-1980 metai; išleista 1999-aisiais) ir "Gyvybės šaknys" (kalinimo ir tremties tarpsnis 1980-1988 metais; išleista 2000-aisiais). Paskutiniu laikotarpiu (po 1988 metų) sukurti eilėraščiai išspaudinti rinkiniuose: "Lietuviškoji misterija" (1992), "Pasilenk prie versmės" (1994), "Pirmykščiai ežerai" (1997) ir "Srautas" (1999). Šiam tarpsniui priklauso ir istorinė draminė poema "Išbandymas" (1998). Kitos dvi draminės poemos, parašytos 1974-1975 metais, išspausdintos knygoje "Gaisai debesyse" (1997). Epines poemas (iš viso 19), parašytas 1970-1987 metais ir paskelbtas įvairiuose leidiniuose, dabar ketinama išleisti viena knyga "Amžių vėjas". Publicistika paskelbta knygose: "Liudijimai" (1998), "Blyksniai" (2000), "Kelio ženklas" (2001). Pastarojoje išspausdinti darbai, parašyti 1977-1979 metais.

Gintauto Iešmanto kūrybos atvejis - dar vienas liūdnas paliudijimas, kokia vienaakė ir vienaausė tebėra laisvosios Lietuvos literatūros kritika, spauda ir demokratiška besidedanti Rašytojų sąjunga (centrinė, nes yra dar Nepriklausomųjų ir Kaimo rašytojų sąjungos). G.Iešmantas leidžia knygą po knygos (beje, jis - Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras), bet ir recenzijos, o tuo labiau straipsniai spaudoje ir atgarsiai radijuje ar televizijoje - retenybė. Tikiu, jog atgarsis išlieka pačioje aukščiausioje vertybinėje instancijoje - skaitytojų širdyse. Ši viltis paguodžia ir tuomet pagalvoji: bala nematė tos "išcentruotos" žiniasklaidos...