XXI amžius

Bažnyčia statistikos ir sociologinių tyrimų veidrodyje

Diskutuojant reiškiamos skirtingos nuomonės, ar statistiniai duomenys atspindi realią Bažnyčios padėtį ir religinio gyvenimo tendencijas. Štai neseniai Londono dienraštis "The daily telegraph", remdamasis statistiniais duomenimis, teigiančiais, jog Anglijos krikščionys vangiai praktikuoja savo tikėjimą (ne visada dalyvauja sekmadienio pamaldose), daro išvadą, kad po kelerių metų musulmonų Didžiojoje Britanijoje bus daugiau nei praktikuojančių krikščionių, nors islamo išpažinėjai sudaro ne daugiau kaip 5 proc. šios šalies gyventojų.
Be abejo, negalima visiškai pasitikėti statistika, kai kalbama apie dvasinius reikalus. Vis dėlto, vertinant sielovados ir evangelizacinio darbo rezultatus bei sudarant ateities planus, neretai remiamasi jos duomenimis. Todėl įvairių šalių katalikiška žiniasklaida stengiasi paskelbti naujausią bažnytinę statistiką, o kartais ir pati atlieka sociologines apklausas, kurių rezultatai su ypatingu susidomėjimu yra priimami ir analizuojami.

Paryžiaus kardinolas neabejoja geromis tikėjimo Prancūzijoje perspektyvomis

Paryžiaus katalikų dienraščio "La Croix" paskelbti sociologinių tyrimų rezultatai patvirtino religingumo mažėjimą Prancūzijoje - šalyje, kuri anksčiau buvo tradiciškai katalikiška, tačiau darosi vis labiau sekuliarizuota. "La Croix" neseniai pranešė, kad 75 proc. prancūzų niekada nėra skaitę Šventojo Rašto. Tiesa, 38 proc. apklausos dalyvių sakė, kad, jų įsitikinimu, Biblija tebėra aktuali ir šiandien, tačiau daugiau kaip pusė mano, jog ji yra "pasenusi", prieštarauja šiuolaikinio pasaulio nuostatoms. Beveik pusė Prancūzijos piliečių teigia neišpažįstantys jokio tikėjimo ir tik vienas iš dešimties šalies katalikų dalyvauja sekmadienio pamaldose. Prognozuojama, jog Prancūzijoje 2005 metais liks mažiau kaip dešimt tūkstančių katalikų kunigų (1945 metais jų buvo 45 tūkstančiai).
Tačiau bažnytiniai šaltiniai Prancūzijoje nurodo ir kitus duomenis, pavyzdžiui, vis daugiau pakrikštijama suaugusiųjų (kasmet pakrikštijama iki devynių tūkst. brandaus amžiaus piliečių); 2000 ir 2001 metais daugėjo kunigystės šventimų, ir tai, galima teigti, liudija religinį atgimimą XXI a. pradžioje. Spalio pabaigoje interviu Lenkijos dienraščiui "Gazeta Wyborcza" 75 metų Paryžiaus kardinolas Žanas Mari Liustižė sakė, kad jis optimistiškai nusiteikęs dėl Bažnyčios atgimimo ateityje ir kad religingumo padėties negalima "redukuoti iki sociologinių mechanizmų".
Kardinolas pažymėjo, kad iki šiol vykusi sparti urbanizacija nutraukė kultūrinį tęstinumą ir suardė tautos religines tradicijas bei papročius. Tačiau Bažnyčios didesnio dvasingumo paieškos pastangos nenuėjo veltui. "Krikščionybė dabar jau nebėra rutina, bet laisvai pasirinkta ir kūrybinga. Jos vaisius jau galima matyti, ir aš tikiu, kad nauja krikščionių karta darys didesnę sprendžiamąją įtaką visuomenės gyvenimui", - sakė kardinolas. Dėl religinės praktikos silpnėjimo galima kaltinti didžiuosius socialinius pokyčius ir vadinamąją dvasinę krizę Prancūzijos Katalikų Bažnyčioje. Tačiau Prancūzijos visuomenė priėmė "integravimo modelį", kuris leido sugyventi skirtingų kultūrų ir pasaulėžiūrų žmonėms, vadovaujantis krikščionybės vertybėmis besiremiančiu "humanistiniu ir politiniu idealu".
Kultūros tęstinumą užtikrina nuolatinis jos perdavimas iš vienos žmonių kartos į kitą. Jeigu tuo pačiu metu nevyks vertybių perdavimas, civilizacijai iškils pavojus, sakė kardinolas Ž.Liustižė. Jo tvirtinimu, norint Prancūzijoje išlaikyti dabartinį parapijų tinklą, reikia pastatyti 30-40 tūkstančių naujų bažnyčių, nes žmonės persikėlė į miestus, o kaimuose liko senosios apleistos bažnyčios. "To, žinoma, negalima padaryti, nes trūksta pinigų, noro ir atitinkamų politinių sąlygų", - sakė Paryžiaus ganytojas. Beje, kardinolas beveik po šimtmečio pertraukos Prancūzijos sostinėje vėl pradėjo statyti naujas bažnyčias. Jis yra įsitikinęs, kad prancūzų kultūra visgi liks "paženklinta krikščioniškų ir biblinių tradicijų".

Austrijoje tikėjimas ir Bažnyčios padėtis - stabilūs

Austrijoje rugsėjo mėnesį Linco viešosios nuomonės tyrimo instituto surengta apklausa parodė, kad austrų vertybinis sąmoningumas nesilpnėja, nors pastebimas kai kurių prietaringų vaizdinių populiarumas. 67 proc. apklaustųjų teigė esą įsitikinę, "kad žmogus turi sąžinę, kuri jam pasako, kas yra gera, o kas bloga". 59 proc. mano, jog "be doros ir tvarkos neįmanomas geras žmonių sugyvenimas". 58 proc. apklaustų austrų tiki asmeninį Dievą, 50 proc. įsitikinę, kad Šventasis Raštas yra ir liks "svarbus žmogui". 45 proc. tiki, "jog žmogaus siela nemirtinga", tiek pat respondentų mano, kad žmogaus laisvės troškimo neįmanoma užslopinti.
Paaiškėjo ir tokių nuostatų: 39 proc. apklaustų austrų mano, kad yra už skriaudą atlyginantis teisingumas, 37 proc. tiki stebuklais, 34 proc. mano, jog yra žmonių, kurie gali pranašauti ateitį, tiek pat žmonių mano, jog, vadovaujantis išmintimi, galima išspręsti visas problemas. Be to, 31 proc. apklaustųjų tiki, kad augalai turi sielą, 30 proc. laukia, kada ateis pasaulio pražūtis, 29 proc. tvirtina, jog yra ryšys tarp žmogaus likimo ir žvaigždžių, 24 proc. mano, kad pasaulio atsiradimą galima iš esmės paaiškinti moksliškai, o 17 proc. tiki, jog yra velnias. Tik 14 proc. apklaustų austrų tiki, jog kada nors žemėje įsiviešpataus taika, ir visai nedaugelis (tik 9 proc.) įsitikinę, jog ateis toks metas, kai pasaulyje nebeliks vargo ir skurdo. Taigi, nepaisant technologijos pažangos, šiuolaikiniam žmogui netrūksta pesimizmo. O gal jis išmintingai suvokia realybę?
Šiek tiek anksčiau, rugpjūčio mėnesį,paskelbti 2000 metų bažnytiniai statistikos duomenys patvirtino, kad Katalikų Bažnyčios padėtis Austrijoje yra stabili. Iš viso katalikų yra apie 5,9 milijono, arba 73 proc. visų šalies gyventojų. Tačiau tikinčiųjų, nuolat dalyvaujančių sekmadienio pamaldose, yra tik vienas milijonas. 2000 metais Austrijoje buvo pakrikštyta 60,3 tūkst. vaikų (1999-aisiais - 62,4 tūkst.), Bažnyčios sutuokta 16,2 tūkst. porų (1999-aisiais - 16,4 tūkst.).
Austrijoje beveik nesumažėjo kunigų: 2000 metais diecezinių kunigų buvo 2522 (1999-aisiais - 2592). Tačiau kunigų vienuolių, nuolatinių diakonų ir brolių vienuolių šiek tiek padaugėjo: 2000 metais buvo 1722 kunigai vienuoliai (1999-aisiais - 1677), 422 nuolatiniai diakonai (1999 metais - 403) ir 415 brolių vienuolių (1999-aisiais - 398). Moterų vienuolių per vienerius metus šiek tiek sumažėjo (nuo 5969 iki 5874). Žinoma, prieš kelis dešimtmečius, pavyzdžiui 1960 metais, Austrijos Katalikų Bažnyčios padėtis buvo geresnė. Prieš keturiasdešimt metų šalyje buvo 6,4 mln. katalikų, iš kurių du milijonai reguliariai dalyvavo sekmadienio pamaldose. 1960 metais Austrijos Bažnyčioje buvo 3174 dieceziniai kunigai, pakrikštyta 119,3 tūkst. vaikų (du kartus daugiau nei 2000 metais) ir sutuokta 45 tūkst. porų (beveik tris kartus daugiau nei 2000 metais).

JAV katalikų daugėja, o dvasininkų - mažėja

Kaip visuomet išsami statistinė informacija pateikiama Jungtinių Amerikos Valstijų Katalių Bažnyčios žinynuose "Official Catholic Directory". Paskutinis žinynas buvo išleistas birželio mėnesį. Jame skelbiama, kad 2001 metų pradžioje JAV buvo 63,683 mln. katalikų ir kad per vienerius 2000 metus jų šalyje padaugėjo 1,3 milijono. (2000 metais surengto gyventojų surašymo duomenimis, iš viso Jungtinėse Valstijose gyvena 281 mln. žmonių, kurių dauguma yra įvairių konfesijų protestantai. Daugiausia yra baptistų (18 mln.), metodistų ir episkopatų, tai yra anglikonų.) Katalikai sudaro apie ketvirtadalį JAV tikinčiųjų ir yra didžiausia šalies religinė grupė.
Nors katalikų Jungtinėse Valstijose nuolat daugėja (prie to prisideda ir sparti imigracija iš katalikiškosios Lotynų Amerikos šalių), tačiau dvasinio luomo atstovų toliau mažėja. 2001 metų pradžioje JAV buvo 30 655 dieceziniai kunigai (per paskutinius vienerius metus jų sumažėjo 285) ir 15 386 kunigai vienuoliai (sumažėjo 79). Iš viso kunigų - diecezinių ir vienuolių - per paskutinį dešimtmetį (nuo 1990 metų) JAV sumažėjo septyniais tūkstančiais. Per praėjusius vienerius 2000 metus brolių vienuolių sumažėjo nuo 5 736 iki 5 565, seserų vienuolių - nuo 81 161 iki 79462. Pozityvu yra tai, kad seminaristų Jungtinėse Valstijose toliau daugėja, ir 2000 metais padaugėjo 392 iki 4 917 diecezinių ir vienuolijų seminarijų auklėtinių, tačiau kol kas šis augimas negali išlyginti kunigų netekties dėl mirčių ar pasitraukimo iš dvasinio luomo.
Praėjusiais 2000 metais JAV buvo pakrikštyti 1 mln. 31 tūkst. 243 vaikai (Krikšto sakramentas kūdikiams suteiktas 9 tūkst. daugiau nei 1999 metais). Taip pat buvo pakrikštyti 83 234 suaugusieji (per metus šis skaičius beveik nepasikeitė) ir į katalikybę perėjo 95 299 kitų konfesijų krikščionių. Pažymėtina, kad atsivertimų per vienerius metus padaugėjo beveik 8 proc. (1999 metais į katalikybę perėjo 87 799 kitų konfesijų krikščionys). Pirmąją Komuniją priėmusių žmonių per metus padaugėjo nuo 884 570 iki 909 779, o Sutvirtinimo sakramentą gavusių - nuo 629 762 iki 651 443. Praėjusiais metais JAV katalikų parapijose sutuoktos 269 034 poros, 1,5 tūkstančio daugiau nei 1999 metais. Tai pirmas kartas per 11 metų, kai santuokų daugėjo antri metai iš eilės. (1971 metais Jungtinėse Valstijose buvo 426 309 katalikų santuokų, o 1990 metais - 341 356.)
Tarp kitų įdomesnių Jungtinių Valstijų katalikiškos statistikos duomenų pažymėtina tai, jog pirmą kartą po kelerių metų pertraukos padaugėjo mokyklose dirbančių dvasininkų: 1999 metais buvo 1794 kunigai, o 2000-aisiais - 1934. Ta proga primenama, kad 1966 metais JAV mokyklose dirbo net 12 373 kunigai, bet vėliau dėstančių dvasininkų nuolat mažėjo. Mokyklose dirbančių seserų vienuolių per vienerius 2000-uosius metus sumažėjo beveik tūkstančiu - liko 8201. Prieš dešimt metų JAV mokyklose dirbo beveik 20 tūkstančių seserų vienuolių. Žinyne rašoma, kad JAV katalikiškose pradinėse ir vidurinėse mokyklose dirba 156 470 pasauliečių mokytojų ir per vienerius metus jų padaugėjo beveik šešiais tūkstančiais.
Jungtinių Valstijų katalikiškose pradinėse mokyklose 2000 metais mokėsi daugiau kaip du milijonai moksleivių, katalikiškose gimnazijose - beveik 700 tūkstančių moksleivių, katalikiškuose koledžuose bei universitetuose, kurių JAV yra net 235, studijavo daugiau kaip 700 tūkst. studentų. Jungtinių Valstijų 596 katalikiškos ligoninės 2000 metais priėmė beveik 79 mln. pacientų, o bažnytiniai socialinės rūpybos centrai pagelbėjo 21 mln. vargo ištiktų žmonių. Šiemet rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolių Niujorke ir Vašingtone aukoms paremti JAV katalikai jau surinko 11 milijonų dolerių.

Slovakijoje gerokai pagausėjo katalikų

Šiemet Slovakijoje po dešimties metų pertraukos surengtas visuotinis gyventojų surašymas pateikė netikėtą rezultatą: nors šalies gyventojų skaičius beveik nepasikeitė, tačiau save laikančių katalikais žmonių padaugėjo beveik puse milijono. Surašymo duomenimis, Slovakijoje dabar gyvena 5,38 mln. žmonių, tai yra 105 tūkstančiais daugiau nei 1991 metais, kada buvo atliktas ankstesnis surašymas. (Tuomet Slovakija kartu su Čekija sudarė vieną Čekoslovakijos federacinę valstybę, kuri nustojo egzistavusi 1993 metų pradžioje.) 1991 metais lotynų apeigų katalikais save pripažino 60,4 proc. Slovakijos gyventojų, o pagal šių metų gegužę surengto surašymo duomenis Katalikų Bažnyčios nariais save laiko jau 68,9 proc. šalies gyventojų.
Graikų apeigų katalikų irgi padaugėjo nuo 3,4 iki 4,1 proc. Vadinasi, per pastarąjį dešimtmetį katalikų (lotynų ir graikų apeigų) šioje Rytų Europos šalyje pagausėjo beveik puse milijono, ir jie sudaro 73 proc. šalies gyventojų (yra 3,71 mln. lotynų apeigų katalikų ir 220 tūkst. graikų apeigų katalikų). Antra pagal dydį Slovakijos konfesija yra liuteronai, kurie sudaro apie 8 proc. šalies tikinčiųjų.
Stebėtojų nuomone, toks netikėtas tikinčiųjų padaugėjimas Slovakijoje (per dešimtmetį religingų žmonių šalyje pagausėjo beveik 700 tūkstančių, nuo 72,8 iki 84,1 proc. visų gyventojų ) tikriausiai susijęs su didesniu sąmoningumu ir baimės nebuvimu dėl religinės priklausomybės. Per ankstesnį surašymą, kuris vyko netrukus po komunistinės diktatūros žlugimo, nemažai žmonių, matyt, dar vengė viešai kalbėti apie savo religingumą, būgštaudami dėl galimų pasekmių. Bažnyčia buvusioje Čekoslovakijoje komunistų valdymo laikais buvo viena labiausiai persekiojamų Rytų Europoje, ypač palyginus su kaimyninėmis šalimis - Lenkija ir Vengrija.

Vokietijoje katalikai labiau praktikuoja tikėjimą nei protestantai

Vokietijoje, kurioje gyvena bene vienodai katalikų ir protestantų, tikėjimo praktikavimu katalikai yra pranašesni. Neseniai savaitraščio "Neue Bildpost" surengta apklausa parodė, jog Vokietijoje katalikės moterys dažniausiai lankosi sekmadienio šv. Mišiose: kas ketvirta jų kiekvieną šventadienį dalyvauja pamaldose. Tuo tarpu protestantai vyrai labiausiai atitolę nuo šios tikėjimo praktikos: tik 7 proc. jų kas sekmadienį eina į bažnyčia, trečdalis tikėjimo visai nepraktikuoja.
Apklausa parodė, kad beveik kiekvienas trečias Vokietijos katalikas reguliariai dalyvauja sekmadienio pamaldose (jeigu žodį "reguliariai" suprastume kaip bent kartą per mėnesį). 22 proc. katalikų eina į bažnyčią kiekvieną sekmadienį ir dar 13 proc. - kartą per mėnesį. Taip pat 15 proc. Vokietijos katalikų dalyvauja šv.Mišiose kas du mėnesius, 27 proc. - tik per didžiąsias religines šventes ir beveik 20 proc. (kiekvienas penktas) katalikų pamaldose visai nedalyvauja.
Kaip minėta, Vokietijos protestantai tikėjimą praktikuoja silpniau. Tik 8 proc. jų dalyvauja kiekvieno sekmadienio pamaldose, dešimtadalis eina į bažnyčią kartą per mėnesį, 18 proc. - kas du mėnesius. Trečdalis protestantų dalyvauja pamaldose tik per didžiąsias liturgines šventes - Kalėdas ir Velykas. Taip pat trečdalis Vokietijos protestantų tikėjimo nepraktikuoja ( pamaldose iš viso nedalyvauja).

Mindaugas BUIKA