Be didelių vilčių
Karaliaučiaus gubernatorius Vladimiras
Jegorovas bendrame Rusijos ir Europos Sąjungos parlamentinio bendradarbiavimo
komiteto posėdyje pareiškė, jog būtina pradėti konsultacijas su
Europos Sąjunga, siekiant išvengti galimos žalos Karaliaučiaus
sričiai, plečiantis Europos Sąjungai. Pasak V.Jegorovo, Rusijos
ir ES susitarimas turi užtikrinti galimybę Karaliaučiui pamažu
integruotis į visos Europos procesus. Aišku, Maskvai ir Karaliaučiui
pirmiausia rūpi tranzito, vizų, energetikos klausimai, ypač jeigu
Lietuva taptų ES, juolab NATO, nare. Nors V.Jegorovas, net ir
būdamas profesionalus kariškis, kitaip nei kiti jo kolegos Rusijos
generolai ir admirolai, vengia užsipuldinėti NATO plėtrą, akivaizdu,
kad vizų ir kitokių lengvatų reikalavimas Karaliaučiaus anklavui
irgi yra spaudimo priemonė. Tuo tarpu vienas aktyviausių NATO
plėtros rėmėjų Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, kalbėdamas
Čekijos senato posėdyje, paragino NATO šalių vadovus labai atsargiai
žiūrėti į glaudesnį bendradarbiavimą su Rusija. Pasak V.Havelo,
Rusijos integravimas į NATO gali paversti Aljansą organizacija,
panašia į Jungtines Tautas, kurioje, kaip žinoma, Rusija turi
veto teisę. Čekijos prezidentas pažymėjo, kad Čekija ir kitos
buvusios komunistinės valstybės gana santūriai ir atsargiai žvelgia
į Rusiją, ir niekas negali atmesti 1968-ųjų sovietinės invazijos
į Čekoslovakiją galimybės. V.Havelas sakė, jog yra galimas glaudesnis
NATO ir Rusijos bendradarbiavimas, bet tik ne Rusijos narystės
forma. Prezidento žodžiais tariant, 2002-ųjų lapkričio viršūnių
susitikime Prahoje būtina pradėti NATO plėtros etapą. V.Havelas
pirmiausia siūlo priimti į NATO Slovėniją, Slovakiją ir Baltijos
valstybes.
Žinoma, iki to laiko pačioje Lietuvoje reikia tikėtis NATO priešininkų
veiklos suaktyvėjimo. Ne tik tų atvirųjų, kurie ir nebando slėptis.
Kur kas pavojingesni yra tie žmonės, kurie, pasisakydami už NATO,
slapta bando kenkti tam procesui. Pavyzdžiui, visi valdžios pareigūnai
puikiai žino apie JAV prezidento D.Bušo, valstybės sekretoriaus
K.Pauelo ir įtakingų Kongreso narių laiškus Lietuvos vadovams.
Laiškuose išsakyta jų pozicija dėl amerikiečių kompanijos "Williams"
veiklos "Mažeikių naftoje". Buvo aiškiai užsiminta,
jog, išvarius "Williams" iš Lietuvos, kiltų rimtų abejonių
dėl Lietuvos priėmimo į NATO. Ir pastaruoju metu prieš "Williams"
atnaujinta puolimo kampanija - irgi ne šiaip sau. Seimo Ekonomikos
komiteto pirmininko pavaduotojas V.Greičiūnas atvirai pareiškė,
jog geriausiai būtų, kad "Williams" pati pasitrauktų
iš Lietuvos. Tuo tarpu Premjero patarėjas privatizavimo klausimais
P.Vilemas pripažino, jog dabar negalima sau leisti ieškoti kitų
galimų verslo partnerių ar investuotojų į "Mažeikių naftą".
Bet P.Vilemas ir pats Premjeras, pareiškęs, kad "Williams
International" valdoma "Mažeikių nafta" tapo Lietuvos
problema, tradiciškai puola "niekdarius" konservatorius,
jog derybose prieš keletą metų pernelyg daug dėmesio buvo skirta
politiniams aspektams - JAV saugumo garantijoms, integracijai
į NATO, bet ne ūkiniams dalykams. Taigi "pragmatiški"
vadinamieji socialdemokratai nepaliauja teigti, kad politikos
ir ekonomikos niekas nesieja.
Kaip pabrėžė Seimo narė R.Juknevičienė, provokuodami kovą su "Williams",
vadinamieji socialdemokratai vykdo antinatišką politiką. Pasitelktas
net senas personažas, buvęs "politinis kalinys" A.Butkevičius.
Pastebimai aktyvėja ir Europos Sąjungos priešininkai. Žmonės nuteikinėjami,
jog Europos Sąjungos valstybės nenori užsikrauti sau papildomos
naštos, priimdamos į ES Lietuvą ir kitas pokomunistines šalis.
Atsiranda ir naujų organizacijų, skelbiančių laikraščių puslapiuose
savo peticijas. Pavyzdžiui, peticijoje, kurią pasirašė kažkoks
jaunalietuvis M.Kundrotas bei jaunasis nacionaldemokratas L.Kasčiūnas
ir kurį paskelbė vienas dešiniuoju besivadinąs dienraštis, kaltinami
valdžios pareigūnai, švietimo ir mokslo įstaigos, kurie esą pažeidžia
Konstituciją, vykdydami europropagandą ir skatindami europsichozę.
Tačiau tai - dar ne didžiausia kliūtis kelyje į Europos Sąjungą.
Pagrindinė kliūtis - nepaprastai suvešėjusi korupcija ir kontrabanda.
Tai mato ir ES pareigūnai. Mato, bet, matyt, vis dar tikisi, kad
Lietuvos valdžia pagaliau imsis kokių nors priemonių tam neregėtam
kontrabandos srautui ir korupcijai sustabdyti. Kol kas ES tik
gana švelniai primena apie tas blogybes. Galima neabejoti, jog
po kurio laiko trūks ir jų kantrybė, o durys į ES bus užtrenktos.
Visiems laikams. Kai valstybėje tvarką daro ne Vyriausybė ir Prezidentas,
o vienas ar du oligarchai, nereikia tikėtis nieko gero. Juk keista,
kai niekas iš valdančiosios trijulės - Prezidentas, Premjeras
ir Seimo Pirmininkas - nieko nedaro, kai valstybėje vyksta absurdiški
dalykai. Didėjant bendrajam vidaus produktui, tuo pačiu mažėja
įplaukos į biudžetą! Kokioje demokratinėje valstybėje dar galima
išvysti panašią situaciją?
Matyt, neatsitiktinai prieš porą savaičių Europos Sąjungos plėtros
komisaras G.Ferhoigenas pareiškė, kad visoms Vidurio ir Rytų Europos
šalims, norinčioms tapti ES narėmis, teks dar gerokai padirbėti,
siekiant to tikslo. G.Ferhoigenas ypač pažymėjo, jog didžiausi
darbai laukia viešojo administravimo ir teisinės sistemos srityse.
Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas
© 2001 "XXI amžius"