Skaitytojai apie "XXI amžių"

"XXI amžiaus" 1000-ojo numerio išleidimo proga įvairių visuomenės sluoksnių atstovų klausėme, koks, jų nuomone, "XXI amžiaus" indėlis į mūsų krikščionišką kultūrą, minčiai, visuomenės akiračiui plėsti? Ką galite pasakyti apie laikraščio formą, turinį, kalbą, stilių?

Rašytojas ir poetas Robertas KETURAKIS: "Manau, jog "XXI amžius" atėjo į mūsų pasaulį žvelgdamas ne iš kokio nors ankšto būsto, o iš turiningo, kupino nuostabių įžvalgų, idealumo ilgesio ir išmintingojo gėrio pasaulio. Tuo šis laikraštis išsiskyrė iš daugelio kitų leidinių, kurie, taikydamiesi prie rinkos ekonomikos, tapo ne dvasios vedliais, o mugės laikraščiais.
Atsimenu pirmuosius "XXI amžiaus" metus, kada redakcija pakviesdavo aptarti laikraščio nuveiktus darbus, įvairius mūsų miesto žmones, neabejingus švietėjiškoms programoms, kantriai, išties šventai sielovados pareigai. Tada man atrodė,jog "XXI amžius" ima užsisklęsti vien parapinėje erdvėje, atsiriboja nuo pasaulietinių įvykių. Kitų svečių mintys taip pat būdavo reiklios, nors visada - geranoriškos.
Tikiu, jog vis dėlto mūsų norai, kad "XXI amžius" būtų ryškiausias padorus Lietuvos laikraštis, neliko be atgarsio. Matau, kaip "XXI amžius" stiprėja, atranda savo temas, tampa atidesnis sielovados problemoms, pasiekia skaitytoją ne per ištiestą spaudos platintojo ranką, o per padorumo ir sąžiningumo ilgesį, per amžiną žmogiškąjį tikėjimą, kad net žiauriausiai niokojamame gyvenime turi išlikti viltis ir tikėjimas gėriu. Turi būti ta šviesioji būties dalis, kuri, be kita ko, primena, jog neviltis, sutrikimas, abejingumas žmogui ir pasauliui yra tos durys, pro kurias įžengia nuodėmė ir prapultis.
"XXI amžiaus" indėlis į krikščioniškąją kultūrą ir žmogiškumu (žmogiškumo pagrindas - dvasios pilnatvė) grindžiamą pilietiškumą yra milžiniškas. Jei susitelkčiau vien prie svarbiausio apibendrinimo, drįsčiau pasakyti, kad "XXI amžius" yra vienintelis Lietuvos laikraštis, kurio publikacijos man padeda ne tik vertinti šiandienos turinį, bet - svarbiausia - kreipia į ateitį. Tai ir yra pagrindinė krikščionybės aksioma - nuolatinis ateities siekis.
"XXI amžiaus" darbas plečiant visuomenės akiratį taip pat pasigėrėtinai išmintingas ir didelis. Pasaulio ir Lietuvos Bažnyčios ekumenizmas , vienijantis dvasingumui ugdyti, tautos istorija, šiandienos turinio analizė, asmenybės augimas, tautinės kultūros keliai ir klystkeliai, atskirų gyvenimų ir likimų panoramos, aktualiausi ekonomikos, sociologijos, psichologijos, politikos klausimai, - tai yra viskas, kas turi rūpėti ir rūpi žmogui. Visa tai, kaip žinome, užpildo žiniasklaidą, tačiau "XXI amžiuje" turinys yra teigiantis, keliantis, vedantis, mokantis ne savimylos, o savigarbos, gilaus gyvenimo tikslų ir prasmės suvokimo.
Kaip literatas, džiaugiuosi laikraščio puslapiais, skirtais kultūrai ir kūrybai. Tiesa, čia dar nėra tų skaudžių nuomonių sankirtų, diskusijų, į kurias galėtų įsijungti ir skaitytojas.
Dar nėra ir nusistovėjusios atrankos spausdinamų literatūros kūrinių, kurie po kiek laiko galėtų sudaryti "XXI amžiaus" antologiją - ne kaip bibliografinį vienetą, o kaip literatūros reiškinį.
Reta publikacija leidžia slystelėti abejingu, vien konstatuojančiu žvilgsniu. Žinau, kad daugelis skaitytojų "XXI amžiuje" nekantraudami atsiverčia puslapius su P.Katino publicistine šiandienos apžvalga, nes čia jų laukia ne spekuliatyvus, o aistringas, motyvuotas, reiklus tiesos ieškojimas ir tiesos gynimas. Kiek pastebėjau, "naujuosius lietuvius" ypač užgauna P.Katino gebėjimas atskirti, koks neteisėtumas vykdomas per žmonių suteiktus įgaliojimus, koks - per mažutėlių patiklumą, koks - per melą ir niekšiškumą, koks - apskritai per nužmogėjimą. Taip jau yra šiame pasaulyje - į akis rėžiama tiesa sukelia drumsčiamos ramybės niežulį arba neapykantą drįsusiam mums parodyti jau ne nuogą, o degutu ir plunksnomis apveltą "karalių" ir drįsusiam pasakyti, kad tai - ne angelas.
Tikiu, kad po kelių dešimtmečių tyrinėjantieji šiandieninę Lietuvos žiniasklaidą bus nustebinti kontrasto: vienoje pusėje - "XXI amžius" ir greta jo būrelis kitų, dabar nepopuliarių, padorių leidinių, o šalia - visas sąžalynas mugės adeptų. Tyrinėtojas turės atkreipti dėmesį, kaip muginiai leidiniai buvo palaikomi vartotojiškų (apyvartos) paskatų ir kaip "XXI amžius" laikėsi dažnai tik savo darbo prasmingumo, nevienadieniškumo suvokimu ir drąsiu žvilgsniu į ateitį .
Valios gyventi padoriai teigimas ir yra "XXI amžiaus" ateitis."

Snieguolė JURSKYTĖ, ilgus metus gyvenusi JAV, o dabar aktyviai dalyvaujanti Lietuvos kultūriniame gyvenime, surinkusi Adelės Dirsytės užsienio kalbomis išleistų maldaknygių kolekciją: "Gražu , kad toks laikraštis gyvuoja. Jame randu daug straipsnių apie kultūrą, renginius, miestelių gyvenimą, tikėjimo tiesas. Ypač mane žavi patriotizmą propaguojantys straipsniai. Šiame laikraštyje prisimenami Laisvės kovų kariai, tremtiniai; katalikiškojo gyvenimo populiarinimas, jo skleidimas sustiprina tikinčiuosius. Lietuva pamažu atgauna savus paminklus, pagerbia savo tautos įžymius žmones. Tą ženklią pažangą, kultūros žingsnius operatyviai nušviečia "XXI amžiaus" laikraštis.
Linkiu daug gerų sumanymų, sveikatos redakcijos kolektyvui!"

Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas, žurnalistas Raimundas YLA: "Visų pirma, naudodamasis proga, sveikinu "XXI amžiaus" redakcijos kolektyvą pasirodžius 1000-ajam laikraščio numeriui. Ne visi laikraščiai turi savitą "veidą", ne visi išgyvena ekonominių spaudimo, varžtų, suvaržymų laikus ir pasitraukia. Linkiu ilgai gyvuoti ir klestėti.
Skaitau šį laikraštį nenuosekliai, pripuolamai, tačiau to, ką pastebi "XXI amžius", nepastebi kiti laikraščiai ir leidiniai. Malonu, kad plačiai nušviečiamas kultūrinis gyvenimas, kultūriniai renginiai. Išsamūs reportažai, kūrybiniai portretai, tremtinių ir politinių kalinių biografinės apybraižos, Lietuvos žymių moterų indėlis į valstybės švietimą, stiprinimą. Tai labai sveikintina ir papildo kultūros išliekamųjų, vertingų, turiningų renginių mozaiką.
Pastebiu gražų lietuviškos kalbos stilių. Mano pageidavimas - skirti dar daugiau vietos kultūros dalykams nušviesti, nes gyvename tokiu laiku, kai kultūra tapo preke, nyksta saviveiklos kolektyvai.
Esate pasirinkę gerą, savitą laikraštinę kryptį. Radote savo vietą žiniasklaidoje. Ir toliau švieskite Lietuvos padangėje!"

Poetė Aldona Elena PUIŠYTĖ:
Atrodo neįtikėtina, kad "XXI amžius" per vienuolika metų išleido net 999 laikraščio numerius. Ir štai jau apvalus - 1000. Svarus skaičius, garbinga sukaktis!
Skaitau "XXI amžių" nuo pat jo pasirodymo pradžios. Džiaugiuosi matydama, kaip jis išaugo ne tik apimtimi, bet ir temų įvairove. Myliu ir vertinu šį katalikiškos minties laikraštį už jo išmintį, idėjų skaidrumą, sugebėjimą aprėpti plačią ne tik Lietuvos religinio, kultūrinio, politinio gyvenimo, bet ir viso pasaulio įvykių panoramą. Žaviuosi jūsų sugebėjimu nepasiduoti, nenuleisti rankų, dirbti ir išsilaikyti net finansiškai jums nepalankiomis aplinkybėmis.
Gyvuokite, budėkite prie katalikiškos dvasios aukuro.
Išlikite tokie pat pastovūs dvasinių vertybių ir tautinio sąmoningumo skleidėjai, nepaklūstantys chaotiško mūsų amžiaus laikinų madų skersvėjams.

Lietuvos "Caritas" generalinis direktorius, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius kunigas Robertas GRIGAS: "XXI amžiaus" laikraščio atsiradimas, matyt, palydėtas Apvaizdos, o laikraščio įsitvirtinimas - redakcijos užsispyrimo, valios pasekmė.
Laikraštis turi tris stipriąsias puses. Pirma, niekur kitur spaudoje nerasite tokios Visuotinės Bažnyčios įvykių kronikos. Tai Mindaugo Buikos nuopelnas. Antra, visuomenę ugdantys straipsniai apie patriotinius, kultūrinius renginius. Trečia, laikraštyje jautriai, plačiai, išsamiai nušviečiamas paprastų kaimų, miestelių, parapijų rūpesčiai. Kiti Lietuvos laikraščiai aprašo kriminalinius įvykius ir turtuolių gyvenimą. Tikrąjį gyvenimą - mažų miestelių rūpesčius, aprašomus "XXI amžiuje", galėčiau lyginti su J.Baužytės laidų "Mūsų miesteliai" ciklu televizijoje.
Reikšmingi prof. Onos Voverienės straipsniai apie žymiąsias Lietuvos moteris. Gal tik politinių apžvalgų straipsniuose reikėtų vengti piktų, pagiežingų epitetų.
Tobulėjimui ribų nėra. Tegul Dievo Apvaizda lydi laikraščio gerus sumanymus ir darbus!"

Kauno karininkų ramovės viršininkas kapitonas Gediminas REUTAS: "Per visą Lietuvos Atgimimo laikotarpį "XXI amžius" vienareikšmiškai stovėjo Lietuvos kultūros, valstybingumo stiprinimo, kariuomenės ir partizanų veiklos, istorijos populiarinimo, patriotizmo skiepijimo kelyje. Joks kitas laikraštis neaprašė įvairių renginių apie kariškius, partizanus, tremtinius, nepateikė tiek daug išsamios, unikalios informacijos. Nuostabą kelia šio laikraščio korespondentų operatyvumas, dalyvavimas svarbiausiuose įvykiuose.
Žinome, kokia didelė properša istorijoje yra apie Lietuvos kariuomenę, partizanų kovas. "XXI amžius" tikrai atitinka tas viltis ir lūkesčius, kurie būtini stiprinant atkurtą valstybę. Respublikiniai laikraščiai ne visus renginius nušviečia patriotine dvasia.
Tūkstantojo laikraščio numerio išleidimo proga linkiu redakcijai ilgų gyvenimo metų, stiprybės. Ir toliau tarnaukite pažangai, mūsų visų džiaugsmui naujais straipsniais pačiais aktualiausiais gyvenimo klausimais".

Zarasų dekanas ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas kanauninkas Vytautas KAPOČIUS: "Tai Lietuvos Atgimimo laikotarpiu pasirodęs laikraštis. Iš pradžių - nedidukas o dabar - plačios apimties. Jis gana populiarus mūsų parapijoje. Zarasuose jį skaito gausus būrys žmonių. Ne visi išgali užsisakyti laikraštį, tad jis eina per rankas, "XXI amžių" skaito ir jaunimas. Savo auditoriją ir skaitytoją turi "Kregždutė". Vertinama Visuotinės Bažnyčios įvykių, susitikimų, renginių kronika, žinios, informacija. Zarasų krašte gyvena daug rusų, lenkų ir kitų tautybių žmonių.
Įdomūs istoriniai straipsniai, kurie skatina patriotizmą. Plačiai nušviečiami mūsų Lietuvos partizanų kovų keliai, likimai, tradicijų puoselėjimai. Visi laukiame Petro Katino komentarų.
Linkiu "XXI amžiaus" redakcijos kolektyvui sėkmės, sveikatos, nepasiduoti ir tęsti taip reikalingą darbą, skleidžiantį krikščionybę, katalikybę Lietuvoje, dorą, kultūrą, puoselėti gerus darbus!"

Kalbėjosi Kazimieras DOBKEVIČIUS

 

 

 

© 2001 "XXI amžius"

Autoriaus nuotraukos