XXI amžius

"...Ir reikšmę, kurią pasaulis teikia mokslininko darbams, jis teikia ir jo Tėvynei"

2001 m. gegužės 31 d. "Lietuvos aide" pasirodė žinutė, kad gegužės 30-ąją Paryžiuje profesoriui, habilituotam daktarui, Seimo nariui Vytautui Landsbergiui buvo suteiktas Paryžiaus Sorbonos universiteto garbės daktaro vardas.
Lietuvos mokslo istorijoje - tai pirmasis toks aukštas pripažinimas. Deja, jis paskendo pilkame spaudos šurmulyje, tarsi tai būtų eilinis įvykis. Tylėjo mokslininkai, tylėjo kolegos, tylėjo žurnalistai. Spengianti tyla tęsiasi iki šiol.
Kodėl taip yra ir kodėl taip atsitinka šiandieniame Lietuvos moksle, tai - kito straipsnio tema.
Šiandien kur kas džiaugsmingesnė diena - proga pasidžiaugti prof. V.Landsbergio gyvenimo muzikologijoje ir dailėtyroje brandžiu derliumi, kuris buvo pastebėtas pasaulio mokslininkų.
V.Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės ir žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio šeimoje. 1949-aisiais baigė Juozo Gruodžio muzikos mokyklą, po metų - Kauno 1-ąją ("Aušros") vidurinę mokyklą. Įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją. Mokėsi A.Dvarionienės fortepijono klasėje.
1952-1962 metais V.Landsbergis dirbo Vilniaus Čiurlionio meno mokyklos mokytoju. 1955-aisiais baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją, tapo jos koncertmeisteriu, 1956-1963 metais buvo šios aukštosios mokyklos dėstytojas, 1957-1974 metais - Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, docentas. 1962-aisiais įrašė pirmąją ilgo grojimo M.K.Čiurlionio preliudų plokštelę, 1965 metais pasirodė pirmoji jo monografija apie M.K.Čiurlionį "Pavasario sonata", parašė scenarijų filmui "M.K.Čiurlionis. Mintys, paveikslai, muzika". 1969-aisiais apgynė disertaciją "M.K.Čiurlionio kompozitoriaus kūryba" ir įgijo menotyros kandidato (po nostrifikacijos 1992 metais - daktaro) mokslinį laipsnį. 1971-aisiais tuometiniame Leningrade buvo išleista jo monografija rusų kalba "Pavasario sonata. M.K.Čiurlionio kūryba", 1973 metais publikuota jo sudaryta knyga "M.K.Čiurlionis. Laiškai Sofijai". 1974-1978 metais - Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto docentas, profesorius, 1997-aisiais - šio universiteto garbės daktaras.
1975 metais už monografiją apie M.K.Čiurlionį V.Landsbergiui suteikta Lietuvos TSR valstybinė premija. Tais pat metais išėjo papildytas ir pataisytas antrasis monografijos leidimas. Po metų, 1976-aisiais, publikuojama dar viena jo parengta monografija "Čiurlionio dailė". 1978-1990 metais buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos profesorius. 1980-aisiais pasirodė V.Landsbergio apybraižų rinkinys "Vainikas Čiurlioniui" ir monografija "Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai", 1982 metais - knyga "Lietuvių folkloro teatras", 1986-aisiais - monografija "Čiurlionio muzika".
1988 metais, Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, V.Landsbergis tapo Lietuvos Sąjūdžio nariu, Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininku. 1990-aisiais pasirodė straipsnių rinkinys "Geresnės muzikos troškimas" ir politinių tekstų rinkinys "Atgavę viltį". 1990-1992 metais - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, jo Komisijos Konstitucijos metmenims parengti pirmininkas, Lietuvos delegacijos deryboms su SSRS vadovas (1990-1991), vienas Baltijos valstybių Tarybos vadovų. 1991-aisiais - Vydūno fondo (JAV) premijos laureatas, norvegų tautos Taikos premijos laureatas, Prancūzijos Fondation de la Future laureatas, Lojolos universiteto (Čikaga, JAV) garbės daktaras. Tais pat metais įsteigė Vytauto Landsbergio fondą, kurio pagrindinis tikslas - remti neįgalius vaikus, kurti įvairias pagalbos programas vaikams, turintiems judėjimo, klausos diagnostikos problemų, akliesiems ir silpnaregiams.
1992-aisiais buvo išleista V.Landsbergio monografija anglų kalba "M.K.Čiurlionis. Time and Content" (M.K.Čiurlionis. Laikas ir turinys). Tais pačiais metais V.Landsbergis inicijavo tremtinių grįžimo fondą, tapo Vokietijos Hermas-Ehler Preis laureatu, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaru. Išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, tapo opozicijos lyderiu. Lapkričio 6-ąją pasirašė ir paskelbė referendume priimtą Lietuvos Konstituciją.
1993 metais išėjo antra V.Landsbergio politinių tekstų knygelė "Tėvynės valanda", vėliau ji buvo įdėta į jo knygą "Kryžkelė". 1993 m. gegužės 1 d. įkūrus Tėvynės sąjungą (Lietuvos konservatorius), tapo jos pirmininku. 1994 m. gegužės 12 d. apgynė habilitacinį darbą. Jam buvo suteiktas humanitarinių mokslų srities muzikologijos krypties habilituoto daktaro laipsnis.
1995-aisiais išėjo politinių tekstų knyga "Kryžkelė", 1996 metais - Baltijos Valstybių Tarybos (1990-1992) jo sudarytas dokumentų rinkinys anglų kalba "Together" (Kartu).
1996-aisiais V.Landsbergis buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, tapo jo pirmininku. 1997 metais kaip kandidatas dalyvavo Lietuvos prezidento rinkimuose.
1997-aisiais dienos šviesą išvydo politinės autobiografijos knyga "Lūžis prie Baltijos", Vokietijoje buvo išleista knyga "Apsisprendimo metai", Lietuvoje pasirodė V.Landsbergio sudaryta M.K.Čiurlionio grožinių tekstų knyga "Žodžio kūryba". Tais pat metais jis inicijavo Lietuvos Seimo ir Lenkijos seimo tarpparlamentinės Asamblėjos įkūrimą (Palionytė D. Svarbiausios gyvenimo ir veiklos datos // Vytautas Landsbergis: Kultūros darbai. Bibliografija. 1956-1996 / Sud. Jasiulevičiūtė L. Voverienė O. V., 1999. P. 18-20). 2000-aisiais išėjo jo sudarytas dokumentų ir svarbiausių 1991-1992 metų publikacijų rinkinys: "Sunki laisvė" ("Statom valstybę (T. 1) ir "Sąjūdis opozicijoje. Parlamentinės demokratijos mokykla" (T. 2)) - neįkainojama medžiaga naujausiai Lietuvos istorijai.
Toks prof. V.Landsbergio gyvenimo kelias - pasiektos aukščiausios profesionalumo viršukalnės net dviejose srityse: profesinėje veikloje ir politikoje. Kiekvienoje iš šių sričių pasiektų rezultatų pakaktų dešimtims žmonių, kad jie galėtų tapti žymiais mokslininkais arba žymiais politikais.
Šį kartą detaliau apsistosime prie prof. V.Landsbergio profesinės veiklos.
Jau minėtoje bibliografinėje rodyklėje "Vytautas Landsbergis. Kultūros darbai: Bibliografija, 1956-1996" užregistruoti 1035 darbai. Tarp jų profesoriaus V.Landsbergio parašytų bei sudarytų knygų ir straipsnių - 747, išleistų atskirais leidiniais - 21, magnetofoninių įrašų Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos komiteto kartotekoje - 62 (rodyklėje jie nenumeruoti ir neįeina į bendrą 1035 skaičių).
Pirmoji publikacija "M.K.Čiurlionio meninio palikimo klausimu" (kompozitoriaus ir tapytojo 80-ąsias gimimo metines minint) buvo paskelbta 1956 metais "Literatūroje ir mene" (kovo 24 d.). Ji ir nulėmė visą tolesnį V.Landsbergio kūrybos kelią - tapo svarbiausia jo mokslinių tyrimų krypties pradžia. Jo mokslinėje biografijoje M.K.Čiurlionio kūrybai skirta 201 publikacija, tarp jų - 11 knygų, atlikta ir padaryta 59 M.K.Čiurlionio muzikos kūrinių įrašų.
Šiandien, žiūrint jau iš laiko perspektyvos, galima drąsiai teigti, kad Lietuvoje nėra kito žmogaus, tiek daug padariusio, tiriant ir propaguojant M.K.Čiurlionio kūrybą.
Aukštai V.Landsbergio darbus apie M.K.Čiurlionį įvertino viena žymiausių Lietuvos muzikologių Dana Palionytė. Jau minėtos bibliografinės rodyklės pratarmėje ji rašė: "Iš Landsbergio čiurlionianos atsiskleidžia ne tik lietuvių menininko muzikos, dailės kūrinių didybė, jų tekstų savybės ir potekstės. Iškyla ir žmogus, asmenybė, kuriai buvo suteikta visuotinybės pojūčio dovana, gebėjimas giliai mylėti ir skaudžiai kentėti" (Palionytė D. Landsbergis ir jo menotyra // Vytautas Landsbergis. Kultūros darbai. Bibliografija. 1956-1996. V., 1999. P. 8).
Rašydama apie V.Landsbergio tyrimo metodą, muzikologė pažymi jo novatoriškumą ir drąsą: "Specifinį muzikologinės analizės mechanizmą mokslininkas pripildo sielos, įprastą kalbėjimą pagyvina netikėta metafora, palyginimu. Naujesnėje muzikologinėje literatūroje Landsbergis pirmasis įtraukia Čiurlionį į pasaulinės muzikos kontekstą" (ten pat).
Ypač jautriai ir lyriškai mokslininkas pristato M.K.Čiurlionio kūrybą jaunimui. Štai fragmentas iš jo straipsnio: "Tokia šviesi kilni, kaip tas himnas Saulei, šiandieną atrodo mums palikusioji Čiurlionio kūryba.
Tai neįkainojama dovana, kurią nešė jis savo liaudžiai ištiestomis rankomis, kol nesuklupo pavargęs, taip ir nesulaukęs šviesesnių dienų. Bet menas liko, amžinai jaunas menas, verčiąs gėrėtis ir susimąstyti. Jis moko regėti grožį žemėje ir kviečia į artėjančiais žvaigždes, kviečia į visas saulėtas viršūnes, kurių visad ir nepailsdamas siekia Žmogus - kūrėjas" (Landsbergis V. Pažadėjo jis himną Saulei // Moksleivis. 1961, Nr. 4. P. 46-48).
V.Landsbergio čiurlionianą vainikavusioje, jo ankstesnius tyrimus apibendrinusioje monografijoje anglų kalba "M.K.Čiurlionis. Time and Content" (M.K.Čiurlionis. Laikas ir turinys) pagrįstai teigiama, kad M.K.Čiurlionio menas yra amžinas savo klasiškumu, kad jis - lietuviškas, individualus, bet sykiu ir visuotinis.
Tą patvirtino V.Landsbergiui įteikta Lietuvos TSR valstybinė premija (1975), kelių pasaulio universitetų garbės daktaro vardai... Ir tarp jų ryškiausia žvaigžde sužėrėjo Sorbonos universiteto garbės daktaro vardas.
M.K.Čiurlionis tapo žinomas visame pasaulyje. Jam atsivėrė geriausių pasaulyje dailės parodų salonai, jo muzika skambėjo Vokietijos, Prancūzijos, Japonijos, Amerikos koncertų salėse. Čiurlionis ir Lietuva tapo neatskiriamomis, viena kitą papildančiomis ir paryškinančiomis sąvokomis, garsinančiomis kūrėją ir jo tėvynę pasaulyje.
Svarbią vietą V.Landsbergio kūryboje užima ir kito garbaus Lietuvos kompozitoriaus Česlovo Sasnausko (1867-1916) gyvenimo ir veiklos tyrimai.
Pirmosios V.Landsbergio publikacijos apie šį kompozitorių pasirodė 1967 metais, Č.Sasnausko 100-ųjų gimimo metinių proga. Vėliau domėjimasis jo kūryba augo. Bibliotekų fonduose ir archyvuose buvo atrandami vis nauji faktai bei jo publikacijos. Reikėjo juos susisteminti, sutvarkyti, išanalizuoti. 1978-aisiais V.Landsbergis parengė ir išleido Č.Sasnausko darbų bibliografinę rodyklę. Vėliau jo tyrimai buvo apibendrinti monografijoje "Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai" (V., 1980).
1988 metais ši monografija buvo pripažinta vienu brandžiausių Lietuvos muzikos istorijos tyrinėjimų, ir jos autoriui buvo paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija.
Tai buvo ženklas - jeigu V.Landsbergis ko imasi, tai padarys aukščiausiu lygmeniu.
Iš moderniųjų kompozitorių daugiausia dėmesio V.Landsbergio kūryboje yra skirta Broniui Kutavičiui (26 publikacijos), Feliksui Bajorui (19 publikacijų) ir Osvaldui Balakauskui.
V.Landsbergio žvilgsnis į Lietuvos ir pasaulio muzikos panoramą - platus ir įdėmus. Savo plunksna ir širdimi jis palietė 264 menininkus - tai straipsniu periodikoje, tai paminėjimu jo monografijoje, tai recenzija apie knygą, tai enciklopediniu straipsniu. Didžiulę simpatiją jis jautė Baliui Dvarionui (12 publikacijų), Jadvygai Čiurlionytei, Juozui Gruodžiui, Juliui Juzeliūnui, A.Dvarionienei, Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei, V.Čiurlionytei-Karužienei, A.Ambrazui, I.Prielgauskui, V.Bacevičiui, V.Klovai, O.Mesianui ir kitiems.
Dosnus kūrėjas atiduoda dalį savęs, ką turi brangiausia, dalį savo gyvenimo. "Tai nereiškia, kad jis aukoja savo gyvenimą kitam, bet atiduoda kitam tai, kas jame yra gyva; dalį džiaugsmo, interesus, supratimą, išmanymą, humorą, liūdesį, žodžiu tai, kas gyvena jame. Tai atiduodamas jis padidina kito gyvybingumą, o kartu pagyvina ir save patį", - taip apie dosnų kūrėją kalbėjo Erichas Fromas, pasaulinio masto filosofas ir psichologas.
Dosnumas anksčiau ar vėliau kūryboje randa atgarsį. Platų atgarsį tarp kolegų ir žurnalistų rado ir prof. V.Landsbergio kūryba. Literatūros apie jo kūrybą kultūros klausimais sąraše - net 287 įrašai.
Mokslo istorikas Direkas de Solla Praisas šį mokslinės kūrybos aspektą pagal analogiją su magnetiniu lauku pavadino mokslininko (jo idėjų) traukos lauku.
V.Landsbergio traukos lauke - 191 autorius. Tarp jų daugelį kartų pasikartojančiais ryšiais - J.Mačiūnas (9 publikacijos apie V.Landsbergį ir jo kūrybą), J.Gaudrimas, A.Venckus, D.Palionytė, R.Nomicaitė, J.Bruveris, A.Karaška, V.Jurkštas, O.Narbutienė, N.J.Paik, A.Bammesberger (Vokietija), J.Mejias (Vokietija), H.Bjorhovde (Norvegija), N.Gram (Norvegija), M.Jackiewicz (Lenkija), S.E.Omlend (Danija), N.J.Paik (Australija), V.Trumpa (Amerika), D.Baker (Amerika), M.Dahlberg (Švedija), P.Quint (Olandija), R.Bjornsson (Islandija), Y.J.Cho (Korėja), J.Di Foko (Škotija), Č.S.Hong (Korėja), D.Ivans (Latvija) ir t.t.
Vienas žymiausių prancūzų mokslininkų Luji Pasteras yra taikliai pasakęs: "Mokslas neturi tėvynės, bet mokslininkų be Tėvynės nebūna, ir reikšmę, kurią pasaulis teikia mokslininko darbams, jis teikia ir jo Tėvynei".

Prof. Ona VOVERIENĖ