Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys
Kiekvienas mes kitaip sodinam gėlę
Ir vaiko galvą glostome kitaip...
Apie bibliotekininkę, tikybos mokytoją, poetę
kėdainietę Genę Sereikienę
Atvėrei, Viešpatie,
Vartus į būtį
Ir leidai
Žmogumi man būti -
Regėti Tavo akimis,
Keliauti Tavo pėdomis,
Mylėti Tavo širdimi...
Ir driekiasi Genės Sereikienės pėdos
per pedagoginius dirvonus. Eilėmis ji brenda per vaikiško juoko
lankas, pasipuošia lyrikos meilės ugnelėm, prabyla užuojautos
žodžiu kenčiančiam, pakyla nuo žemės eilių žavesiu ir liejasi
posmais, žadina širdis.
Iš kūrybinės biografijos
Genė Augaitė-Sereikienė gimė Naujųjų
Lažų kaime (Paberžės parapija, Kėdainių r.). 1975-aisiais baigė
Vilniaus kultūros mokyklą, 1997 metais - Kauno aukštesniąją katechetų
mokyklą. Šiuo metu studijuoja Katalikų teologijos fakultete VDU.
Nuo 1996-ųjų - Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė,
Kėdainių Šv. Juozapo parapijos "Caritas" narė. 1998
m. balandžio 14 d. įkūrė Kėdainių rajono literatų klubą "Varsna"
ir jam vadovauja. 1998-aisiais išleido dvi poezijos knygeles -
"Žemės keleiviai" ir vaikams skirtą "Gertrūdytė",
pernai pasirodė trečioji jos poezijos knyga "Mano maldos".
Dirba Kėdainių M.Daukšos viešosios bibliotekos filialo "Liepa"
vyr. bibliotekininke, tikybos mokytoja Kėdainių darželyje-mokykloje
"Varpelis". Ji - 2000 metų aštuntosios respublikinės
kultūros darbuotojų literatūrinės kūrybos šventės laureatė. Eilėraščiai
spausdinti rinkiniuose: "Ateini iš giesmės" (Maironiui
skirti eilėraščiai, esė, studijos. 1997), "Eilėraščiai Marijai"
(XX amžiaus lietuvių mariologinės poezijos antologija. 2000),
"Kam pakėlei mane lig žvaigždžių..." (Lietuvių meilės
lyrika. 1999), "Septintoji Lietuvos kultūros darbuotojų literatų
šventė" (Kazlų Rūda. 1999), "Ten, sidabro vingy...",
"Žydintis amžius" (2000), "Ten, sidabro vingy..."
(2001), Kėdainių literatų klubo "Varsna" kūrybos almanachas
(2001).
Kasdieninis kelias į biblioteką
Justinas Marcinkevičius sako: "Tėviškėje
prasideda žmogus, čia jis gauna viską, be ko negalėtų žmogumi
būti: kūną, dvasią, kalbą, žemę ir dangų". Nežinia, kokią
įtaką turėjo G.Sereikienei gimimas Paberžėje, tačiau kėdainiečiai
didžiuojasi, kad ji - Kėdainių žemės žmogus.
Bibliotekos skaitytojai savo atsiliepimuose rašo: "...į biblioteką
ateinu ne tik savo profesinio dalyko verčiama, bet ir tada, kai
siela pavargsta kasdienybės ir buities rutinoje..." (A.Bačiulienė,
mokytoja). "...biblioteka yra mano namų slenkstis. Neperžengusi
slenksčio, negaliu pareiti į namus..." (M.Stankevičienė).
Daugelis aktyvių skaitytojų bibliotekoje lankosi nuo jos įkūrimo
pradžios. Nuo pat bibliotekos "Liepa" įkūrimo dienos
čia dirba ir G.Sereikienė. Jau 25-erius metus ji kuria ir įgyvendina
bibliotekos viziją. Bibliotekoje organizuojamuose renginiuose
įspūdingai derinama muzika, poezija, atmintis. Bibliotekininkė
ir jaunieji skaitytojai visuomet artimai bendrauja. Jiems įrengtas
pasakų kambarys, čia vaikai klausosi muzikos, skaitomų pasakėlių,
eilėraštukų, patys siuva lėles, vaidina. Kai bibliotekoje kūrybos
vakarą ar tautodailininkų parodą organizuoja G.Sereikienė, kėdainiečiai
žino - negalima neateiti, bus įspūdingas renginys, sielos atgaiva.
G.Sereikienė bendradarbiauja su miesto mokyklomis, su šalia esančiu
darželiu. Nuoširdžiai ji kalba apie biblioteką savo eilėraštyje
"Biblioteka".
Mano darbo stalas kaip altorius,
Šventa vieta, kurion kasdieną
ateinu.
Kaip duoną, vyną,
Dievo įkvėpimą,
Poeto žodį -
Žmogaus išmintį,
Sudėtą knygose,
Atėjusiems aš dalinu.
G.Sereikienė - "Varsnos"
klubo įkūrėja
"1998 m. balandžio 14-ąją mūsų
bibliotekoje įvykęs renginys "Aš gyvas - sako Dievas, žemė,
žmogus", regis, niekuo nesiskyrė nuo daugelio renginių. Žinoma,
džiugino pats Prisikėlimo šventės laikotarpis, kada norisi būti
geresniam, atleisti, pamatyti ką nors gražaus kito širdyje, pasakyti
gerą žodį, pakilti virš nepriteklių ir nesantaikos", - prisimena
G.Sereikienė. Tądien susibūrę literatai iš įvairių rajono kampelių
skaitė savo eiles iš mokyklinių sąsiuvinių, albumėlių, padrikų
popieriaus lapų, o du ar trys - atsinešė jau išleistas poezijos
knygeles. Tada gimė "Varsna", nors kūrėjai bibliotekoje
pas G.Sereikienę būrėsi nuo 1980-ųjų. Praėjo treji "Varsnos"
gyvavimo metai. Šiandien klubo veikloje dalyvauja 31 kūrėjas.
Beveik ketvirtadalis jų - Kaimo rašytojų sąjungos ir Lietuvos
nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nariai. Išleistas kūrėjų almanachas.
"Noriai dalyvaujame visur, kur poezijos posmas džiugina šventės
ar guodžia skausmo valandą", - sako G.Sereikienė apie savo
ir kitų klubo literatų dalyvavimą kultūriniame Kėdainių krašto
gyvenime.
Kad pažintum save
"Kūrėjo valia - apdainuoti žmogaus
gyvenimą, dovanoti jam rytą ir vakarą, suskaičiuoti jo ašaras,
uždengti širdies sopulius, įprasminti jo būtį... Kad žmogaus gyvenimas
lyg amžinas saulėtekis kiltų virš rūpesčių, skubėjimo, kur dar
tik ankstyvas rytmetis, tik pabudimas...", - mąsto Genė.
Kas yra kūryba? G.Sereikienei ji - įkvėpimas, polėkis, atgaiva
ir palaima, pilnatvės ir harmonijos troškulys, širdies blykstelėjimai
susilietus su gyvenimo tikrove, žmonėmis, artimais ir tolimais;
gyvas kraujo pulsas ir nuojautų vizijom viliojantis idealo ilgesys;
nuolatinis dialogas su laiku ir savimi. Ir begalinės pastangos
augti, semiantis kūrybinių galių iš Šventojo Rašto versmės, Kristaus
mokslo, Viltimi žadinti širdį. Ji sako:
Tau reikia kančios,
Kad pažintum save.
Tau reikia kančios,
Kad tobulėti galėtum.
Tau reikia kančios,
Kad meilę įvertint galėtum.
Kaip meilės -
Tau reikia kančios.
2001 metų pradžioje Kėdainių krašto
muziejuje, V.Svirskio kryžių salėje, M.Daukšos biblioteka organizavo
knygos "Eilėraščiai Marijai" pristatymą. Šioje knygoje
sudėti Marijos - Jėzaus Kristaus Motinos garbei sukurti eilėraščiai,
kuriuos parašė 174 nevienodo talento ir įvairaus brandumo poetai.
Antologijoje išspausdinti du G.Sereikienės eilėraščiai. Pristatant
šią knygą, G.Sereikienė skaitė savo eiles, renginyje dalyvavo
Kėdainių sakralinės muzikos ansamblis "Giesmė" (vadovas
Z.Bernadišius), Šv. Juozapo parapijos klebonas kun. Gintaras Pūras.
"Noriu tikėti, kad atsiras žmonių, kurie susidomės šia knyga
ir panorės prisiliesti prie kultūrinių religijos apraiškų - meno,
katalikiškų tautinių papročių, o per juos - ir prie Dievo, prie
poetų širdimi subrandintų eilėraščių", - tokią viltį išsakė
kėdainietė poetė. "G.Sereikienės eilėraščiai darbe ir kūryboje
- lyg šaltinis skaitytojui, ieškančiam gaivinančios versmės. Eilėraštis
"Ėmimas Dangun" - vienas brandžiausių poezijos antologijoje
"Eilėraščiai Marijai". O eilėraštis "Aš tikiu"
- tai suvokimo, jog mūsų visų gyvenimą čia, žemėje, ir amžinybėje
jungia Dievo kūryba, pažinimo absoliutinimas, gėrio, vilties,
grožio, ateities dieviška perspektyva. Gal čia tik blyksnis apie
Dievo balsą ir jo perspektyvas ateityje. Paliesti dieviško balso,
mes tikime Kūrėjo galia", - rašė "XXI amžiui" G.Sereikienės
kūrybos mylėtoja Laima Rudalevičienė ("XXI amžius",
2001 10 10. Nr. 76).
G.Sereikienės posmai vakaruose dažnai skamba dainomis, pritariant
gitarai. Jos eilės atviros ir aiškios skaitytojui. Žavi nuoširdumas
ir gebėjimas išsakyti, ką jautė meilės, maldos ar būties apmąstymo
valandą. Daug eilėraščių autorė dedikuoja konkretiems asmenims.
Visada Genė dalyvauja rajono Poezijos pavasarėliuose, kurie tradiciškai
vyksta Č.Milošo tėviškėje Šateniuose. Čia suvažiuoja viso rajono
jaunieji poezijos mylėtojai ir dar tik bandantys savo jėgas poezijoje.
Ji - nuoširdi moksleivių kūrybinių galių vertintoja ir skatintoja.
Širdies išmintimi
Pasaulis nuolat skyla į tarpusavio
priešiškumą jaučiančias dalis, deklaruojančias savo išskirtinumą
bei ypatingas teises. "Tokį skilimą įžvelgiu ir moterų savojo
moteriškumo paieškose, - sako G.Sereikienė. - Mano manymu, moteris
privalo vadovautis meilės įstatymu ir tobulėti."
Genė visas savo kūrybines jėgas atiduoda tikybos pamokėlėms, apskritai
mokyklai. Ji bendrauja su vaikais, remdamasi savo patirtimi. Neatsitiktinai
gimė ir knygelė "Gertrudytė", skirta vaikams.
Tik veikla ir pažinimas leido Genei įsiskverbti į tikėjimo ir
kitų dalykų esmę. Juk sėkmė priklauso nuo žmogaus vidinių galių,
ir, kaip pasakytų filosofas ir matematikas Paskalis, viską reikia
daryti širdies išmintimi.
Vargu ar rasime (kalbant apie Kėdainių kraštą) mokyklą-darželį,
kur tarp tikybos mokytojos ir kitų pedagogų būtų toks glaudus
ryšys, tarpusavio supratimas kaip "Varpelyje". Gal todėl
atmosfera čia - ypatinga. Vadovaudamasi principu "gyvenimas
- tikėjimas - gyvenimas", G.Sereikienė daug dėmesio skiria
savo dvasinei ir kultūrinei formacijai. Ji savo žinias gilina
Katalikų teologijos fakultete VDU, nepamiršdama savišvietos.
Visada yra vilties
Taip G.Sereikienė sako reikalingiems
užuojautos ar patarimo. Krikščionys visada žvelgė į gailestingojo
samariečio pavyzdį ir ne sykį ieškojo jame įkvėpimo, organizuodami
pagalbą artimui. Tuo vadovaujasi ir veiklioji Kėdainių Šv. Juozapo
parapijos "Caritas" savanorė G.Sereikienė. Žinome, kad
"Caritas" iškelia sau klausimą dėl Bažnyčios karitatyvinės
misijos formos ateityje, ypač trečiajame tūkstantmetyje. "Svarbu,
kad visuomenės pažangoje įsiviešpatautų meilė", - sako G.Sereikienė.
Tad žmogaus ryšys su žmogumi turi būti pagrįstas Meilės įstatymu.
Nieko nėra lengvo. Reikia mylėti ir dovanoti save.
***
Palinkėti nepavargti ir toliau darbuotis
G.Sereikienei norėtųsi jos pačios žodžiais:
Jei yra Dievo duotas kelias,
Juo ir reikia eiti.
Kiekvienas žodis
Viešpaties
Juk viltį teikia,
Kiekvienas mes kitaip
Sodinam gėlę
Ir vaiko galvą glostome
Kitaip. (...)
Angelė BUŠKEVIČIENĖ
© 2001 "XXI amžius"