Kas naujo parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene"
Šiemet sueina dveji metai nuo parodos
"Krikščionybė Lietuvos mene" atidarymo Taikomosios dailės
muziejuje. Per tą laiką parodą apžiūrėjo pusantro tūkstančio lankytojų,
pravesta per du tūkstančius ekskursijų, buvo vykdomos edukacinės
programos moksleiviams, vyko kultūros vakarai, susitikimai su
garbiais svečiais iš užsienio ir Lietuvos, buvo pristatinėjamos
naujos knygos, skambėjo sakralinė muzika.
Paroda atnaujinama kas pusmetį. Šiemet ji buvo atnaujinta jau
ketvirtą kartą. Net nustembi: iš kur atsiranda šitiek unikalių
sakralinio meno kūrinių? Į šį klausimą atsakė Lietuvos dailės
muziejaus direktorius Romualdas Budrys: "Be vyskupų, parapijų
klebonų bendradarbiavimo nebūtume galėję nei šios parodos surengti,
nei jos kas pusmetį papildyti".
Gruodžio 19 dieną buvo atidaryta atnaujinta paroda. Ekskursijų
vadovai skirstė lankytojus į grupes, aiškino, vedžiojo.
Tad kas naujo parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene"?
Naujo daug. Pristatoma apie du šimtus vertingų XV-XX a. pradžios
Lietuvos meistrų ir užsienio menininkų sukurtų sakralinės dailės
kūrinių. Jie buvo restauruoti Prano Gudyno muziejinių vertybių
restauravimo centre. Iš parodos jie iškeliaus į Kauno arkivyskupijos,
Kaišiadorių ir Vilkaviškio vyskupijų bažnyčias, tai yra ten, iš
kur buvo paimti prieš restauravimą.
Ekskursijų vadovai ilgėliau sustoja ties Žemaičių vyskupijos ir
Kauno arkivyskupijos ganytojų insignijų kolekcija. Čia galima
pasigrožėti žiedais, vyskupų kryžiais, pastoralais. Eksponuojama
net penkiolika vien Kauno Arkikatedros kapitulos prelatų ir kanauninkų
kryžių su grandinėmis. Visa ši kolekcija pagaminta iš įvairių
tauriųjų metalų, gausiai papuoštų brangakmeniais ir meniška emalio
technika. Iš šios kolekcijos istorine, memorialine, menine ir
materialia verte išsiskiria Rusijos caro Nikolajaus I Žemaičių
vyskupui Motiejui Valančiui 1850 metais dovanotas deimantinis
žiedas; grafų Tiškevičių vyskupui Mečislovui Paliulioniui 1898
metais dovanotas auksinis kryžius, puoštas dvidešimčia brangakmenių;
italų apie 1914 metus sukurtas auksinis paskutiniojo Žemaičių
vyskupo, vėliau - titulinio arkivyskupo Pranciškaus Karevičiaus
kryžius, taip pat vyskupų Vincento Brizgio, Juozapo Labuko-Matulaičio
kryžiai su grandinėmis. Tokia skaitlinga Katalikų Bažnyčios dignitorių
insignijų kolekcija yra vienintelė Lietuvoje, rašoma Lietuvos
dailės muziejaus informacijos centro parengtoje medžiagoje.
Parodoje pirmą kartą galima pamatyti palaimintojo arkivyskupo
Jurgio Matulaičio memorialinių daiktų. Tai XX a. pradžios liturginiai
drabužiai, jo naudota monstrancija ir kt.
Auksakalystės kolekcijoje akį patraukia Svyrių kunigaikščio Stanislovo
1596 metais dovanota XVI a. pabaigos neogotikinė Nemunaičio (Alytaus
r.) bažnyčios monstrancija. Lietuvoje žinomos tik penkios gotikinės
monstrancijos - tai reti ir vertingi eksponatai. Visas penkias
monstrancijas galima pamatyti parodoje "Krikščionybė Lietuvos
mene".
Dėmesį patraukia ir auksakalystės kūriniai, priskiriami baroko
epochai. Tai nežinomo Lietuvos auksakalio sukurta XVII a. pradžios
ankstyvojo baroko taurė iš Vilkijos (Kauno r.) bažnyčios; ilgai
norisi žiūrėti į XVII a. antrosios pusės manieristinį Alvito (Vilkaviškio
r.) bažnyčios Loreto Švč. M. Marijos paveikslo sidabrinį aptaisą.
Puošnumu išsiskiria barokinė Merkinės (Varėnos r.) bažnyčios taurė,
sukurta vilniečio auksakalio Stanislovo Danilevičiaus. Eksponuojama
gausi Žeimių bažnyčios liturginių indų kolekcija. Negali atsigrožėti
Merkinės bažnyčios monstrancija ir Pažaislio vienuolyno bažnyčios
komunine. Tai didikų Pacų dovanos, meniškos ir brangios, išsaugotos
nuo XVII a. pabaigos ar XVIII amžiaus.
Tapybos skyriuje eksponuojami vieninteliai Lietuvoje du XV amžiaus
gotikinio suveriamo altoriaus sparnai iš JAV lietuvių pranciškonų
kolekcijos. Viename jų pavaizduota Švč.M. Marija ir šv.Jonas Evangelistas.
Ši kompozicija nėra atsitiktinė. Kristus mirties akivaizdoje savo
Motiną globoti pavedė mylimiausiam ir jauniausiam apaštalui šv.Jonui.
Iš Lietuvos dailės muziejaus fondų paimta ir parodoje eksponuojama
XVI amžiaus nežinomo italų dailininko sukurta Madona su Kūdikiu.
Tai vienas seniausių šios tematikos paveikslų Lietuvoje, sukurtas
užsienio meistrų; spėliojama: prancūzų ar flamandų.
XVII amžiuje dailininko A.Ramanovskio sukurtas "Angelo Sargo"
paveikslas dabar priklauso kuriamam Kauno arkivyskupijos muziejui.
Jis puošė Kauno Šv.Jurgio (bernardinų) bažnyčią. Žiūrovus itin
sudomina šio paveikslo raižytas reljefinis, paauksuotas fonas.
Naujam gyvenimui prisikėlė restauratoriaus prof. Balio Pakšto
restauruotas paveikslas, kadaise puošęs Vilniaus Arkikatedros
altorių. Restauruojamas jis buvo daugiau nei metus - taip buvo
sunykęs.
Skulptūros skyriuje ekskursijų vadovai parodos lankytojus sustabdo
ties gotikine "Madona". Manoma, kad ji buvo sukurta
talentingo vokiečių meistro XV amžiuje.
Daug meniškų plastikos pavyzdžių esama Skarulių (Jonavos r.) bažnyčioje.
Deja, skulptūros sunykusios. Tik viena jų - nežinomas šventasis
- papildė parodos ekspoziciją. Kitos skulptūros bus restauruotos
vėliau.
Tekstilės skyriuje pirmiausia atkreipiamas dėmesys į Vilniaus
Šv.Petro ir Povilo bažnyčios nuosavybę - brangių XVII-XIX amžiaus
liturginių rūbų kolekciją.
Iš kun. Mykolo Dobrovolskio kolekcijos eksponuojama unikali XVIII
amžiaus Slucko juosta. Dėmesį patraukia retas XVII-XVIII amžių
arnotas, papuoštas perlų kompozicija, priklausantis kuriamam Kauno
arkivyskupijos muziejui; itin puošnus, auksinėmis gijomis siuvinėtas
prancūzų meistrų austas įspūdingas liturginių rūbų komplektas:
kapa, arnotas, dvi stulos. Tai Kauno Arkikatedros nuosavybė. Šis
komplektas 1900 metų Paryžiaus pasaulinėje parodoje laimėjo didįjį
prizą.
Daugiausia atnaujintos parodos eksponatų pažymėti užrašu: "Kauno
arkivyskupijai - 75". Po parodos pristatymo įvyko kultūros
vakaras "Kauno arkivyskupija metropolija: istorija ir dabartis".
Apie istoriją pasakojo Katalikų teologijos fakulteto VDU docentas,
teologijos daktaras kan. Algimantas Kajackas. Nesenus sovietmečio
laikus prisiminė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičiaus.
Jis įsitikinęs, jog valdytojas prelatas Jokubauskis mirė ne natūralia
mirtimi tuomet, kai sovietinei valdžiai buvo nebereikalingas.
Į jo vietą norėta paskirti tokį, kad Lietuvos Bažnyčia atrodytų
"ir gyva, ir mirusi". Kanauninkas Stankevičiaus į šį
postą atėjo ne savo noru, jį paliko taip pat ne savo noru. Jis
darė daug nuolaidų valdžiai: kvietė partizanus išeiti iš miškų,
kunigams draudė katekizuoti vaikus, bet per tą laiką kunigų seminarija
išugdė tris šimtus kunigų. Niekas neabejojo, kad šie sprendimai
buvo daromi ne laisvu apsisprendimu. "Mordovijos lageriuose
nebuvo sunkiau negu jam Lietuvoje", - padarė išvadą arkivyskupas
S.Tamkevičius.
Dr.Marija Matušakaitė apžvelgė Kauno arkivyskupijos sakralinį
meną. Jos nuomone, kai kurios bažnyčios yra Europos masto šventovės,
galinčios konkuruoti su garsiausiomis, turistų gausiai lankomomis
Vakarų Europos bažnyčiomis.
Giedojo Kauno Arkikatedros Bazilikos merginų choras.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Vilnius
© 2001 "XXI amžius"